skip to Main Content

Mafijos prokuroro Dariaus Valkavičiaus Kauno apygardos prokuratūra ištaškyta šūdais ir raudonais dažais

Aurimas Drižius

Šį rytą nežinomi vandalai nuniokojo Laisvės alėjoje įsikūrusios Kauno apygardos prokuratūros pastatą: sienos ištepliotos dažais, išdaužyti keli langai, o į vidų pripilta išmatų.  Atvykę apsaugininkai išvydo išdaužytus langus ir raudonais dažais ištepliotas sienas. Dažų užtaisu taikyta į Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus kabineto langus. Prokuratūros vadovas šiuo metu atostogauja. „Kauno diena“ nuotr.

„Lietuvos rytas“ mus informuoja, kad vienas Kauno prokuroras buvo šokiruotas, nes „nieko panašaus nėra įvykę per daugelį metų“. Vos pravėrus įėjimo duris smogė stiprus išmatų tvaikas. Pro išdaužtą pirmojo aukšto langą į vidų įmestas kibiras su išmatomis. Patalpose tvyrojo itin nemalonus tvaikas.

Tačiau Kauno apygardos prokuratūra turėtų pratintis prie nepatenkintų žmonių protestų – prieš kelis metus žmonės čia rinkosi protestuoti dėl nužudyto Drąsiaus Kedžio ir jo išprievartautos dukros Deimantės nusikaltėlių dangstymo.

Kita vertus, apie tai, kad jau minėtas Kauno apygardos prokuratūros vyr. prokuroras Darius Valkavičius atvirai dangsto organizuotus nusikaltėlius, „Laisvas laikraštis“ jau rašė. 

Apie tai LL papasakojo kaunietis  buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas, atsakingas už kovą su pareigūnų korupcija, Aurelijus Beržinis.

Jis  1999 m. Kauno centre buvo užpultas trijų plėšikų, bandžiusių jį apiplėšti. Kaip treniruotas VSD pareigūnas, A.Beržinis pasipriešino, ir vieną užpuoliką sulaikė. Plėšikas buvo pristatytas į Žaliakalnio policijos komisariatą. Nors buvo įvykdytas sunkus nusikaltimas, Kauno policija plėšiką paleido, net nenustačiusi jo tapatybės, nenufotografavusi, nepaėmusi pirštų antspaudų. Vėliau Kauno policija, apylinkės ir apygardos prokuratūros 16 metų vilkino šio nusikaltimo tyrimą. Kodėl 16 metų? Nes pirma turėjo sueiti senatis plėšimo nusikaltimui, o paskui – senatis šį nusikaltimą nuslėpusiems policininkams ir prokurorams nuteisti. Generalinis bevalis šiuos nusikaltimus nusiuntė tirti nusikaltimą padariusiems Kauno apygardos prokurorams.

Pats A.Beržinis mano, kad jo užpuolikai galėjo būti prokuratūros pasamdyti banditai už tai, kad prieš tai A.Beržinis demaskavo vieną jų sėbrą, Jonavos vyr. prokurorą Algimantą Valantiną, sąmoningai nuslėpusį vieną nusikaltimą, kai Jonavos  rajono policijos komisariato kelių policijos vadovas Vygaudas Čižauskas girtas  suvažinėjo žmogų ir pabėgo iš įvykio vietos (šis nusikaltimas niekaip nesutrukdė V.Čižausko karjerai – jis ir toliau vadovauja Jonavos priešgaisrinei tarnybai – aut. pastaba). Dirbdamas VSD, A.Beržinis atskleidė šį nusikaltimą, ir demaskavo A.Valantiną, kuris žinojo, kad žmogų suvažinėjo V.Čižauskas, tačiau sąmoningai jį slėpė. Tokia praktika, kai reikia išsukti savą žmogų nuo atsakomybės, A.Valantinui vėliau labai pravertė – jis net tapo generaliniu prokuroru, dabar – Vilniaus apygardos teismo teisėju. Pačiam A.Beržiniui tai geruoju nesibaigė – po kiek laiko jį gatvėje užpuolė trys banditai, bandę jį sumušti ir apiplėšti. Tačiau kadangi A.Beržinis buvo treniruotas vyrukas, jis pasipriešino, ir sulaikė vieną plėšiką. Pristatytas į policiją plėšikas, prisistatęs svetimu vardu, buvo nedelsiant paleistas. 

 

Tam, kad plėšikai nepasakytų, kas užsakė šį nusikaltimą, Kauno apylinkės ir apygardos teismai ir prokuratūros 16 metų vilkino senaties terminą – nors dešimties metų senatis plėšimui suėjo dar 2009 m., tačiau prokuratūra bylos nenutraukė iki pat 2015 m. – kad sueitų senatis ir nusikaltimą nuslėpusiems prokurorams ir policininkams nuteisti. Visa tai buvo daroma sąmoningai, kad neišaiškėtų sunkūs nusikaltimai, į kuriuos įsivėlę Kauno prokuratūros ir policijos vadovai.

Interviu LL A.Beržinis atsiskleidė, kaip dirba visa Lietuvos mafijinė teisėsauga – viena grandis dengia kitą, viena teismų pakopa dengia kitą, kol galiausiai jokių nusikaltimų nebelieka.

Tada A.Beržinis pareikalavo, kad būtų iškeltos baudžiamosios bylos tiems prokurorams, kurie 16 metų vilkino nusikaltimo tyrimą. Atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A.Beržinio skundą pasirašė pats Kauno apygardos prokuratūros vyr. prokuroras D.Valkavičius (jis pats Kauno spaudoje mėgsta girtis, kad yra kietas kaip plienas – aut. Pastaba).

 

 

 

 

 

Nuotr. Kauno apygardos prokuratūros vyr. prokuroras Darius Valkavičius : „tai, kad policija paleido sulaikytą sunkų nusikaltėlį, net nenustačiusi jo asmenybės, nepaėmusi pirštų antspaudų, ir nenufografavusi, nėra veika, turinti nusikaltimo požymių“.

Apie tai LL papasakojo pats A.Beržinis:

 

 

– Taip kaip baigėsi bandymas patraukti atsakomybėn tuos prokurorus ir teisėjus, kurie 16 metų dengė šiuos nusikaltimus?

 

– Padaviau skundą, kad teisėjams ir prokurorams būtų keliamos bylos. Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Čirpus atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nerado jokio nusikaltimo savo kolegų veiksmuose. Jis nusprendė, kad sunkų nusikaltimą padaręs nusikaltėlis paleistas teisėtai, nenustačius jo asmenybės, nepritaikius jam kardomosios priemonės, ir suklastojus dokumentus. Jis nusprendė, kad policija tinkamai atliko savo pareigybines nuostatas ir jokio pareigūnų aplaidumo nėra. Kitaip tariant, prokuroras Čirpus pasiuntė signalą nusikaltėliams – plėškite žmones grupėmis, nieko jums už tai nebus, nes kai reikės, Seimas pakeis įstatymus. Šį nutarimą patvirtino ir Kauno apygardos prokuroras D.Valkavičius, kuris savo nutarime citavo Aukščiausio teismo nutartis, ir nurodė, kad „dėl deklaratyvaus pareiškėjo manymo apie kitus nusikaltimus šiame nutarime nebus pasisakoma, bus vertinamas tik pareiškėjo manymas, kad buvo piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi. Žodžiu, Valkavičius iš karto atsisakė vertinti pareigūnų neveikimą ir dokumentų klastojimą, ir parašė, kad pradėti tyrimą atsisakoma, nes nepadaryta veikla, turinti nusikaltimo požymių. T.y. veikla, kai policija paleido pagautą nusikaltėlį, ir jį paleido, net nenustačiusi jo asmenybės, nėra veikla, turinti nusikaltimo požymių. Po to dešimt metų prokuratūra vilkino tyrimą, vaidino, kad jis vyksta, o iš tikrųjų laukė senaties termino. Prokuroras rašė: „pareiškėjo manymo, kad buvo padarytas nusikaltimas, nepakanka…, nes nėra objektyvių duomenų, kad buvo padarytas nusikaltimas..tai yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė. Nėra jokių duomenų apie prokurorų suinteresuotumą..darytina išvada, kad pareigūnai buvo objektyvūs“. Tą patį parašė ir Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė – jokio nusikaltimų nebuvo. Nors aš nurodžiau, kad nusikaltėlis nebuvo nufotografuotas, nepaimti jo pirštų antspaudai, nenustatyti jo asmenybė, ir jis paleistas, tačiau visa Kauno teisėsauga nusprendė, kad „vsio zakonno“. Tada parašiau skundą Kauno apygardos teismui dėl tokios teisėjos nutarties ir generalinei prokuratūrai – nurodžiau, kad yra dengiama organizuotų nusikaltėlių – recidyvistų grupė, nurodau visus duomenis, kad jie galėtų išvynioti tą siūlo galą. Paprašiau kelti baudžiamąją bylą prokurorui Valkavičiui ir nurodžiau, kad prokuratūra pati ištirtų savo nusikalstamą veiką, nes prokuroras valkavičius dengia organizuotą nusikalstamumą. Pateikiau tik kelis pavyzdžius, kad prokurorai buvo suinteresuoti paleisti tuos žulikus.

 

– Tačiau nuo ko prasidėjo visa ši istorija ir kodėl teisėsauga banditų rankomis tau keršija?

 

– Viskas prasidėjo dar 1994 m., kai Kaune buvo susprogdintas mano butas. Man buvo padaryta žala apie 20 tūkst. Litų, tačiau nusikaltėlių prokuratūra nesurado. Šį nusikaltimą įvykdė ir dengė banditus nuo atsakomybės Kauno centrinis policijos komisariatas ir Kauno apylinkės- apygardos prokuratūros. Nusikaltimų pėdsakai ėjo tiesiai į prokurorus Betingį ir Jasaitį. Vyniojant šį siūlo galą, galima nueiti iki jų ir dar aukščiau. Galima atkasti, kiek čia nagus pridėjęs buvęs Kauno STT viršininkas Čekaitis ir policijos komisaras Gurklys iš 6-ojo skyriaus. Tas susprogdinimas buvo reikalingas buvo reikalingas tam , kad prokuratūra galėtų man iškelti bylą dėl tariamo sukčiavimo stambiu mastu. Turimą atliko prokurorė Čepulytė, kuri taip pat atliko ir tyrimą dėl minėto plėšiko paleidimo iš policijos. Kur sueina visų šių nusikaltimų galai? Jie man iškelia bylą dėl sukčiavimo, nors iš karto aišku, kad jie nieko neįrodys, tačiau iš karto areštuoja turtą – mano, ir visų mano giminių. Eina per visus butus – mano, tėvų, tetos – viskas areštuota. Vėliau tie areštuoti antikvariniai daiktai dingo, tačiau prokuratūra vėl atsisakė pradėti tyrimą, „kadangi areštuotų daiktų nuosavybė yra ginčytina teisme“. Nors tuos daiktus jau seniai policija pasidalino, tačiau tai areštuoto turto saugotojai buvo pasakyta dingti iš buto, kuriame buvo areštuotas turtas, ir vėliau visi daiktai prapuolė. Nors areštuoto turto pradanginimas automatiškai užtraukia atsakomybę, tačiau nieko to padaryta nebuvo. Čia veikė antstolė Karalienė, kuri vėliau tapo Antstolių rūmų pirmininkė, ir tokia Žaltauskienė, kurios dukra dirba Kauno apylinkės prokuratūroje prokurore. Viskas susivedė į tai, kad plėšikas, padaręs sunkų nusikaltimą, buvo paleistas todėl, kad rajonas, kuriame buvo mano susprogdintas mano butas, buvo Tvirtovės gatvėje, o ši teritorija priklausė „daškinių“ gaujai. O nusikaltimus šioje teritorijoje tiria Žaliakalnio policijos komisariatas. Ta ‚Daškinių“ gauja susijusi su 6-uoju policijos skyriumi, ir aišku, su VSD. Tam tikrus ryšius su banditais turėjo ir STT šefas Čekaitis, nes jo brolis mums pranešė, kad jis turi ryšius su nusikaltėliais, kurie jam davė pravardę „čekistas“. Tada aš dar dirbau Kauno VSD, ir mes pradėjome tirti tą informaciją apie Čekaičio ryšius, tačiau tada mano tiesioginis viršininkas, Kauno VSD skyriaus vadovas Andriuškevičius, buvęs tremtinys, buvo momentaliai nušalintas nuo pareigų, ir po to greitai mirė. Žodžiu, tas plėšikas buvo paleistas todėl, kad visa Kauno teisėsauga bijojo banditų šantažo. Jeigu prokuratūra būtų privertusi kalbėti mane užpuolusius plėšikus, galėjo prisikasti ir iki tų, kurie užsakė šį sprogdinimą. Tada pėdsakai ateitų iki policijos ir STT. O visus šiuos veiksmus pridengė prokurorė Čepulytė. Jeigu prokuratūra pradėtų vynioti šį nusikaltimų siūlą, greitai prieitų iki nusikaltimų užsakovų. Greitai gausiu atsakymus iš generalinio prokuroro Raulušaičio, nes jo paprašiau kelti bylas šiuos nusikaltimus dengusiems prokurorams. O Kauno apygardos teismo paprašiau įverti teisėjos I.Averkienės veiklą, nes ji visiškai nevertino pateiktų faktų, o tik perrašinėjo prokuratūros nutarimus. Žodžiu, organizuotas nusikalstamumas Kaune dengiamas pačiame aukščiausiame lygyje, ir visi įrodymai pateikti generaliniam prokurorui. Tai geras istorijos pratesimas apie mafijinę teisėsaugą.

 

Facebook komentarai
Back To Top