skip to Main Content

  M. Puidokas ir N. Puteikis reikalauja pripažinti neteisėtu Lietuvos Seimo balsavimą dėl Jungtinių Tautų Migracijos pakto

Seimo nariai M. Puidokas ir N. Puteikis kreipėsi į LR Seimo etikos ir procedūrų komisiją dėl 2018-12-04 posėdyje priimtos Seimo Rezoliucijos „Dėl Jungtinių tautų visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“. 

Jie teigia, kad Jungtinių Tautų Visuotinis susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos  Rezoliucijos projektas negalėjo būti pateiktas be Susitarimo teksto valstybine kalba, ko reikalauja tokių susitarimų priėmimo teisinė praktika. Apmaudu, kad dauguma Seimo narių balsavo jo net neskaitę. Tie, kurie nemoka anglų kalbos – net neturėjo galimybės jį perskaityti ir to norėdami.

Seimo nariai reiškia susirūpinimą, kad LR Seimas neįsiklausė į 35 LR Nepriklausomybės Atstatymo Akto signatarų nuomonę bei tinkamai neatsiklausė šalies žmonių nuomonės tokiu valstybei svarbiu klausimu ir balsavo už Jungtinių Tautų Organizacijos migracijos paktą.

Pažymėtina, kad šis dokumentas net nebuvo išverstas į valstybinę lietuvių kalbą ir jo tekstas nebuvo pristatytas kartu su rezoliucijos projektu. Tai pažeidžia Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimus. Prašymas pripažinti Rezoliucijos priėmimą neteisėtu pridedamas.

Lietuvoje ir toliau nevyksta jokia rimta analizė ir svarbūs sprendimai priimami į juos nesigilinant. Keltinas klausimas: ar tikrai nereikia analizuoti, galvoti ar yra potenciali grėsmė Lietuvai ir Europai dėl nelegalių pabėgėlių nevaldomų srautų iš karų siaubiamų Artimųjų Rytų ir Afrikos regionų!? Žinoma, dabar viskas šioje srityje gerai ir toms problemoms kilus Seime jau gali būti visai kiti politikai. Tikrai “valstybiškas mąstymas”.

Prašymas pripažinti Rezoliucijos priėmimą neteisėtu , pridedamas.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIAI

 

Gedimino pr. 53,  01109 Vilnius  

Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijai

Originalas siunčiamas nebus
                                                                                  2018 m. gruodžio 7 d. Nr. SN-S-1207/2018r

 

DĖL 2018-12-04 POSĖDYJE PRIIMTOS SEIMO REZOLIUCIJOS „DĖL JUNGTINIŲ TAUTŲ VISUOTINIO SUSITARIMO DĖL SAUGIOS, TVARKINGOS IR REGULIARIOS MIGRACIJOS“ Nr. XIII-1695

 

2018 m. gruodžio 4. d. posėdyje Seimas balsavo dėl Seimo rezoliucijos „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ projekto Nr. XIIIP-2979(2) priėmimo be pataisų ir jį priėmė (priimtos rezoliucijos numeris Nr. XIII-1695; toliau – ir Rezoliucija). Jungtinių Tautų Visuotinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos (toliau – ir Susitarimas), dėl kurio Seimas pasisakė šia rezoliucija, yra neatskiriama, integrali Rezoliucijos dalis, todėl Rezoliucijos projektas negalėjo būti pateiktas be Susitarimo teksto valstybine kalba. Tačiau Susitarimas nėra išverstas į valstybinę kalbą ir jo tekstas nebuvo pristatytas kartu su rezoliucijos projektu. Todėl ir Seimo nariai, ir kiti Lietuvos piliečiai neturėjo galimybės valstybine kalba susipažinti su šiuo dokumentu ir jį tinkamai įvertinti. Neatmestume ir galimybės, kad daug Seimo narių balsavo dėl Rezoliucijos ne tik valstybine, bet ir jokia kita kalba neskaitę Susitarimo, dėl kurio joje pasisakyta.

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnis nustato,kad  visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba.

Be to, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 3 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai priimami ir skelbiami valstybine kalba.

Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad vienas iš principų, kurie išreiškia teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams keliamus imperatyvius reikalavimus ir kuriais turi būti vadovaujamasi teisėkūroje, yra atvirumo ir skaidrumo principas, reiškiantis, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir teisinio reguliavimo stebėseną atliekantys subjektai.

Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, prašome pripažinti Rezoliucijos priėmimą neteisėtu.

 

Seimo nariai

 

Facebook komentarai
Back To Top