skip to Main Content
PRIEŠ REFERENDUMĄ – JAU VISA VALDIŠKA GALIA
2021 m. lapkričio 10 d. Vilnius
Nepavyko užgesinti referendumo iniciatyvos nei Seimo sabotažu dėl konstitucinio referendumo įstatymo priėmimo, nei ginčuose teisme. Referendumo iniciatyvą apgynėme. Teismas ir be įstatymo tiesiogiai pritaikė Konstituciją, nustatė, kad šią konstitucinę piliečių teisę gins, o referendumo iniciatoriai turi teisę skųsti šių pareigų nevykdančios VRK sprendimus. Šie ginčai VRK ir teisme vyko nuo š.m. liepos 1 d. iki spalio 20 d.
Po spalio 20 d. į mūšį prieš referendumą mesti anoniminiai gąsdintojai ir keletas smulkių žiniasklaidininkų. Vandenį jie sudrumstė, bet žmonių nesustabdė. Netrukus referendumo iniciatyvai bandys „smogti“ jau sunkioji artilerija – bus rodoma taip vadinama „LRT tyrimų“ laida „Riaušių anatomija“, tariamai atskleisianti, kas organizavo š.m. rugpjūčio 10 d. taip vadinamas riaušes prie Seimo. Laidos ruošėjos kalbino Referendumo iniciatyvinės grupės narį Audrių Naką, koordinatorius Nendrę Černiauskienę ir Taurą Jakelaitį, o lapkričio 9 d. Zigmui Vaišvilai į gydymo įstaigą paskambino pati Indrė Makaraitytė. Ta pati, kuri numarino iš Romualdo Ozolo jos perimtą savaitraštį „Atgimimas“.

Anot I. Makaraitytės, šias riaušes sukurstė Lietuvos visuomenės taryba. Z. Vaišvilai pasijuokus iš tokios „versijos“, I. Makaraitytė nenoriai, bet pradėjo vardinti „kurstytojus“ – tariamai Lietuvos visuomenės tarybos narius. Nepataikė – nė vienas jos paminėtas asmuo, net ir „Respublikos“ darbuotojas, nėra šios asociacijos narys. Suprantama, kodėl LRT provokacijos rengėjoms „parūpo“ Lietuvos visuomenės taryba – būtent ši asociacija inicijavo šią referendumo iniciatyvą.
Z. Vaišvila I. Makaraitytei paaiškino, kad riaušių ir nebuvo, buvo tik asmenys, bandę jas sukelti. Referendumo iniciatyvinės grupės nariai dėl trukdymo rinkti parašus 2021 m. rugpjūčio 10 d. prie Seimo ir asmenų, bandžiusių sukelti riaušes, taip pat ir policijos neveikimo, riaušių kurstytojų, kuriuos policija žinojo, tačiau jiems leido veikti, surinko medžiagą, pasiūlė apklausti liudytojais konkrečius asmenis, siūlančius teisėsaugai savo filmuotą medžiagą ir nuotraukas, kreipėsi dėl to į Generalinę prokurorę Nidą Grunskienę, pateikė jai surinktą medžiagą. Referendumo iniciatyvinės grupės narių Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Egidijaus Klumbio ir Zigmo Vaišvilos susitikimo su Nida Grunskiene ir jos pavaduotoju Gintu Ivanausku metu tai betarpiškai ir išsamiai buvo paaiškinta ir aptarta.
Tačiau policija ir Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nė vieno mūsų pateikto įrodymo netyrė, pasiūlytų liudytojų neapklausė. Mūsų ginčai dėl teisėsaugos neslepiamo nenoro tirti šiuos akivaizdžius nusikaltimus ir policijos vaidmenį persikėlė į teismus.
Tačiau ši Z. Vaišvilos pateikta informacija I. Makaraitytės nesudomino. Jai svarbus tik „LRT tyrimas“, pagal kurį bus „demaskuotos“, matyt, naujos „grėsmės nacionaliniam saugumui“ – referendumo iniciatyvinė grupė ir Lietuvos visuomenės taryba.
Lapkričio 9 d. paaiškėjo, kaip bus stabdomas referendumas po 300000 piliečių parašų surinkimo. Seimas pritarė nepaprastosios padėties dėl nelegalų patekimo į Lietuvą įvedimui pasienyje su Baltarusija. Tačiau nepaprastoji padėtis įvesta ne tik 5 km atstumu nuo šios sienos, bet jau ir kitose Lietuvos vietose – Pabradėje, Medininkuose, Kybartuose, Rukloje ir, be abejo, Vilniuje – Naujininkuose. 200 metrų aplink šias vietas. Uždrausti ir susirinkimai, leidžiama panaudoti kariuomenę, nors po šio sprendimo  priėmimo Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė paskelbė, kad padėtis visiškai kontroliuojama. Tai, kodėl paskelbta nepaprastoji padėtis, jei padėtis kontroliuojama?
Atsakymas – paprastas. Konstitucijos 147 staipsnis draudžia keisti Konstituciją nepaprastosios padėties metu. O įregistruota ir šiuo metu vykdoma referendumo iniciatyva yra būtent dėl Konstitucijos keitimo, kad referendumo paskelbimui pakaktų 100000 piliečių parašų, nereikėtų 300000.
Nesudėtinga bus išplėsti nepaprastąją padėtį visoje Lietuvoje, nes įleisti ir nebaudžiami nelegalai bėgioja po visą šalį. Nenustebsime, jei Konstitucijos „dvasių“ aiškintojai netruks „paaiškinti“, kad ir tokios dalinės nepaprastosios padėties metu negalima skelbti referendumo dėl Konstitucijos keitimo.
Ką daryti? Tik rinkti parašus. Netrukus bus skelbiamas VRK sprendimas referendumo iniciatyvai dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Toks referendumas nesusijęs su Konstitucijos keitimu, todėl galės vykti ir nepaprastosios padėties metu. Tad pirmyn, mieli Lietuvos žmonės – pasirašinėjame ir nedvejojame!
NIEKAS NIEKO MUMS NEDOVANOS! TURĖSIME TIK TAI, KĄ IŠKOVOSIME PATYS!
Kreipiamės į organizacijas, partijas, verslo įmones – siūlykite patalpas miestuose, miesteliuose, kur žmonės galėtų, atšalus orams, užeiti ir pasirašyti dėl referendumų, gauti parašų rinkimo lapus.
Vienykimės ir telkimės. TAI – MŪSŲ VISŲ BENDRA KOVA UŽ IŠLIKIMĄ!

Kaip žinia, Seimas, atsižvelgdamas į valstybėje dėl masinio užsieniečių antplūdžio susidariusią kritinę situaciją ir į pastaruoju metu Baltarusijos režimo vykdomus nusikalstamus veiksmus ir hibridines atakas Lenkijos Respublikos atžvilgiu, nusprendė nuo lapkričio 10 d. vienam mėnesiui įvesti nepaprastąją padėtį. Per Lietuvos atkurtos nepriklausomybės istoriją nepaprastoji padėtis įvedama pirmą kartą.

Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIVP-1083) balsavo 122 Seimo nariai, prieš – 1.

Nepaprastoji padėtis bus įvedama visame pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika ir 5 kilometrų į valstybės gilumą nuo jo, taip pat užsieniečių apgyvendinimo vietose (Pabradėje, Medininkuose, Kybartuose, Rukloje, Naujininkuose Vilniuje ir 200 metrų aplink šias vietas.

Pasirašymas elektroniniu būdu:
https://www.rinkejopuslapis.lt/iniciatyvos/-/iniciatyvos/46798/prisijungti
Referendumo banko sąskaita:
Gavėjas: Referendumas Bankas: AB SEB BANKAS a/s LT13 7044 0901 0212 9174 mokėjimo paskirtyje įrašoma: AUKA referendumui ir asmens kodas.
SVARBU!!!
Aukotojas, atlikdamas pinigų pervedimą, turi nurodyti savo asmens kodą, kitu atveju auka referendumui grąžinama aukotojui.
Maža auka – iki 12 eurų (imtinai). Vieno fizinio asmens viena per visą referendumo kampaniją, neprivaloma deklaruoti turto ir pajamų;
Auka – nuo 12,01 eurų iki 15240 eurų. Vienas fizinis asmuo maksimaliai gali paaukoti iki 10 VMDU (2021 m. – 15240 eurų) per kalendorinių metų referendumo kampaniją, bet yra apribojimų.*
* Aukos suma turi būti ne daugiau kaip 10 procentų už praėjusius (2020 m.) kalendorinius metus deklaruotų pajamų, prieš suteikiant didesnę kaip 12 eurų auką, asmuo privalo būti deklaravęs 2020 m. turtą ir pajamas. Draudžiamos juridinių asmenų aukos!
Parengta pagal Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą.
Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));