skip to Main Content

LK jaunimą patriotizmo moko „mentovskais“ metodais: baudomis

Kristina Sulikienė

„Patriotizmo“ pamoką – kaip norėti „ginti Tėvynę“, kurią paranojinėse galvose kas dieną ir naktį puola nuožmusis Valodia- gavo ir vilnietis Veslavas Pročkailo, pagal pilietybę – lietuvis, pagal kilmę – ukrainietis ir lenkas, tiesiog „tiuteišis“, kalbantis kaip ir daugelis, dviem kalbom – lietuviškai ir rusiškai.

Nemėgsta interneto, televizijos, yra baltiškų – slaviškų- gamtiškų pažiūrų. Todėl neapsikrauna pasaulio triukšmais. Dėl šios priežasties nieko ir nežinojęs apie kažkokius „šauktinių sąrašus“ ir dargi prievolės tarnauti „įteikimą viešojo paskelbimo būdu“.

Veslavo senelis – TSRS armijos pulkininkas, dirbo karo medicinos srityje.

Dar ir dėl šios priežasties, jog jo šeimoje gerai išmanomi ekspertiniai dalykai, jis todėl net juodžiausiame sapne nesapnavęs, kad gali būti pašauktas (turi silpną regėjimą, o tai, jog nėra tinkamas kariuomenėje, jau kartą buvo nustatyta, ir į LK sistemas tas faktas įrašytas…)

Nors 2018 03 07 piktame šaukime atvykti dėl „administracinio nusižengimo – karo prievolės vengimo“ ištyrimo nurodyta, jog jis tariamai karo prievolininkas, tačiau atsakyti dėl veikos gali tik specialusis subjektas.

Veslavas Pročkailo nepraeitų karo medicinos ekpertizės dėl regėjimo.  Ekspertiniai nuostatai skelbiami viešai. Ten aiškiai parašyta, jog stipri tumparegystė yra netinkamumas kariuomenei, sveikatos grupė Z.

Veslavo mama Oksana Pročkailo, aktyvi Žemės referendumo parašų rinkėja, pastebėjo ant šaukimo atvykti ir klastojimo požymių (šaukimą išrašęs Jonas Dževečka).

Jo parašas padėtas su šviesiai violetiniu rašalu, kas yra draudžiama valstybės įstaigose ir oficialiuose dokumentuose.

Antspaudas ant šaukimo – ne herbinis, o vidiniams įstaigos raštams naudojamas. Be to, jo matyti tik pusė. 

Nenurodyta administracinio nusižengimo nagrinėjimo vieta ir laikas.

Iš savo pusės aš paskambinau į Generalinę inspekciją, bet vos tik ėmus diktuoti pranešimą, Generalinės inspekcijos aparatas pareiškė, jog atmintis pilna. Nelabai palankus klausimas, todėl tiesiog „išjungė ryšį“.

Kadangi tai nauja KAM taktika maskuoti nusižengimus ir galimus nusikaltimus, „šaukimą atvykti“, kur Jonas Dževečka dar išgrasina atvesdinimais – persiunčiau į Karo policiją, kuri tik papietavusi iš karto atrašė, jog perduota tiems, kam reikia.

Kam reikia – ne mano reikalas, tegul išsiaiškina.

Jeigu Jonas Dževečka, kuris kadaise pagarsėjo kaip policininkas, šaudęs viešoje vietoje neva demonstruodamas dovanojamą ginklą (aišku, jam nieko nebuvo) ne statutinis tarnautojas – atsakys prieš Personalo vadovą.

Jeigu statutinis – atsakys pagal Karo statutą, nes nesilaiko aukštesnių vadų įsakymų tinkamai vesti raštvedybą, neklastoti dokumentų, ir nediskredituoti kariuomenės.

Nežinantiems, paaiškinsiu, jog violetinis rašalas nepasiduoda jokiai ekspertizei…

Jonas Dževečka, kaip dirbęs policininku, tą žino.

Kitas dalykas, būtų klausimas: o baudomis ar galima išugdyti patriotizmą?

Oksana Pročkailo mano, jog tokios baudos – masiškai siunčiami šaukimai, ir masiškai bus skiriamos baudos – rodo, jog jaunimas nemilitaristinis, tarnauti apskritai nenori, dėl neaišku ko, ir neaišku kokioje kariuomenėje (visiškai nesuvokiama, kam priklauso LK, jeigu kišasi į Ukrainos, ne NATO šalies, vidinį karą.)

„Mes esame ukrainietiškų šaknų. Ten mano Tėvynė, čia – antra Tėvynė – gimtinė. Žinot, kaip būna su dviguba etnine tapatybe.

Sūnaus į nežinia kokį karą aš neleisiu. O baudomis čia neprigrasins. Aš pulkininko duktė, ir žinau, kad visame pasaulyje karo statutai vienodi. Šaukimas turi būti įteikiamas šauktiniui į rankas, pasirašytinai. O ne viešojo paskelbimo būdu. Man ėmė aiškinti, kad toks įstatymas. Aš tam „specialistui“ atsakiau, jog įstatymas visur vienodas. Tada jis man kažkodėl ėmė minėti…Bosnijos karą. Matyt, prisidirbęs su tuo karu. Minėjo kažkokią „misiją“.“

1997 metais Lietuvos kariuomenė išsiuntė karius su Specialiųjų operacijų mėlynomis beretėmis į KOVINĘ misiją į Bosniją ir Hercegoviną. Mums meluojama, jog tai buvo „taikos palaikymo misija“.

Kariai iki šiol rašo skundus dėl to, „kodėl kovinei misijai vadovauti buvo paskirtas nepatyręs kovos lauke Valteras, kuris dėl nepatyrimo ir žuvo“.

Tai gal čia komentarai net nereikalingi.

Tikroje Taikos palaikymo misijoje prie JTO dalyvavęs 2002 metais Laurynas Baltrūnas, kad nieko nepasakotų, kuo skiriasi taikos palaikymas nuo karo, padarytas paslaptingai dingusio draugo įtariamu žudiku, sėdi namie, ir nė krust. Štai tokia yra Lietuvos kariuomenė su savo „politika“.

Tie, kas žino, kaip jaunimas bus siunčiamas mirti už TSRS Respubliką Ukrainą jos vidiniame oligarchų kare, irgi sėdi ir nė krust. Rados narė Savčenko tik paviešino, kas organizavo Maidaną ir kas šaudė nuo stogų – ją iš karto suėmė. Nėra čia ko pasakoti karines – demokratinės revoliucijos – kovos su Rusija, iššaudant savo piliečius – taktikas.

O aš visoms mamoms paaiškinu: Ukrainos pilietinis – hibridinis – nekonvencinis ir t.t. kaip prikliedėsi taip nepagadinsi karas yra karas TSRS Respublikoje.

O padėti tokiame kare mums draudžia Lietuvos Konstitucija, jos konstitucinis priedas, dėl nesijungimo į postsovietines karines sąjungas. Tą įstatymą pasirašė ne kas kitas, o Vytautas Landsbergis, kurstęs ir palaikęs Maidano „revoliuciją“…

Jeigu Lietuvos kariuomenės vadukams neaišku – tegul eina į pirmą klasę ir mokosi skaityti.

O Jonas Dževečka – dar ir rašyti. Pirmoje klasėje juk išmoko, kad rašyti reikia mėlynu rašalu, o jeigu mokinys rašo raudonai, ar žaliai, mokytoja būdavo, ir su liniuote užvažiuoja per pirštus, ar ne, Jonai Dževečka, ugdytas tarybinėje vaikystėje?

 

Facebook komentarai
Back To Top