skip to Main Content

Liudas Mažylis. COVID-19 vakcinos scenarijai ir kokius veiksmus turime atlikti šiandien

Pasaulio lyderiai ir tarptautinių organizacijų atstovai, kalbėdami apie COVID-19 plitimą, pabrėžia tai, kas turėtų būti akivaizdu kiekvienam: siekiant grįžti į normalų gyvenimą, būtina sukurti efektyvią vakciną. Visos kitos priemonės reikštų tik sprendimo atidėliojimą. Pavyzdžiui, kas pasikeis pasauly nuo 2020-ųjų iki 2021-ųjų, kodėl olimpinės žaidynės, perkeltos vieneriems metams, jau galės vykti? Juk infekcijos židinys, nauja banga išplatinantis mirtiną užkratą po visą pasaulį, olimpiados metu bus sukurtas 2021-aisiais lygiai taip pat „patikimai“, kaip tai būtų įvykę ir 2020-aisiais…  

Tas pat pasakytina ir apie bet kokių kitų kelionių planavimą, mėgavimąsi lauko kavinėmis ir kitomis pramogomis, kai susiburia bent kiek didesnis žmonių skaičius.

Visi – ir stambiojo, ir smulkaus bei vidutinio verslo atstovai, ir visi mes, paprasti žmonės – tikimės realių, pamatuotų veiksmų, efektyviai suvaldant COVID-19. Atsakymus – aiškius ir mokslu grįstus – turi pateikti politikai.

Europos Parlamente, dar COVID-19 neišplitus, retoriškai klausiau: kodėl nepakankamai kliaujamasi mokslu? Šiandien norėčiau grįžti prie šios temos, juk jau praėjo nemažai savaičių –  tad kas nauja? 

Kovo viduryje Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, jog su Europos Sąjungos finansine parama mokslininkams tikimasi vakciną senajame žemyne turėti dar iki rudens.  Europos vaistų agentūros atstovai replikavo, kad prireiks šešių mėnesių ar daugiau, kol „kandidatai“ į vakciną bus išbandyti platesniuose klinikiniuose tyrimuose, ir 12–18 mėnesių, kol vakcina nuo COVID-19 bus galutinai patvirtinta ir paruošta rinkoms. Turėdamas kad ir kuklią, bet vaistų paieškos patirtį, puikiai žinau, kad vaistų, juolab skiepų, gamybos procesai yra itin kompleksiški, o kur dar visokie reglamentai. Manau, tuos dalykus puikiai suvokia visa mokslo bendruomenė. Tikriausiai niekas nesiryžtų pateikti šimtaprocentinės prognozės, ar, pavyzdžiui, kitų metų vasara būtų realus terminas? Vis dėlto ir visus nuo to jau spėjusius pavargti žmones, smulkų bei vidutinį verslą ir politikus,  linkusius į optimistinius scenarijus, galima suprasti. Bet pamėginkime suvokti vakcinos kūrimo  procesus bei aptarti tarptautiniu mastu koordinuotinus veiksmus vakcinos kūrimo etape  ir po jo.

Vakcinų kūrimo patirtys ir iššūkiai

Įprastai vakcinos kūrimo ir bandymų, tyrimų laikotarpis trunka 5–10 metų, o ligšiolinis vakcinos sukūrimo „rekordas“ priklauso bene Memps, mums kitaip žinomos kaip kiaulytės, vakcinai. Tai užtruko 4 metus. Žinoma, šis dabar plačiai naudojamas skiepas buvo sukurtas dar praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje. Dabar medicinos srityje esama daug inovacijų. Tai galėtų pagreitinti kūrimo procesą, tačiau laikotarpis klinikiniams bandymams bei kitiems etapams, kol vakcina pasieks rinką, vis tiek išlieka ilgas.

Vakcinos taip greitai tikimasi ir dėl to, nes šio naujojo koronaviruso genomo seka paskelbta per labai trumpą laiką – nuo oficialaus viruso paskelbimo iki genomo sekos paskelbimo praėjo tik trys dienos. Antrasis žingsnis – viruso kūrimas – taip pat vyksta neįtikėtinai sparčiai. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šiuo metu pasaulyje yra dirbama su 70 vakcinos prototipų, o klinikiniai bandymai su žmonėmis pradėti greičiau nei per keturis mėnesius nuo viruso pradžios. Jau šiandien, balandžio 23 dieną, pradedami pirmieji klinikiniai tyrimai su vakcina Europoje, Jungtinėje Karalystėje, kurią kūrė Oksfordo universiteto mokslininkai. Kartu netrukus COVID-19 galimos vakcinos tyrimai su žmonėmis prasidės ir Vokietijoje, kur prototipą kartu kūrė šios šalies įmonė „Biontech“ ir JAV farmacijos kompanija „Pfizer“. Jau žinome apie dar du vykstančius bandymus JAV ir apie vieną – Kinijoje, kur netrukus turėtų prasidėti ir dar du nauji klinikiniai tyrimai.

Vakcinų paieškos paprastai būna paremtos viena iš trijų „platformų“: DNR ar RNR, virusų vektoriumi bei į virusus panašiomis dalelėmis, dalyvaujančiomis DNR replikacijoje. Kinijoje vykdomus tyrimus, paremtus rekombinantinio viruso vektoriumi bei inaktyvuotu SARS-Cov-2 virusu, planuojama baigti 2020 m. gruodžio mėnesį, o trečiąja tyrimų platforma pagrįstos lentivirusinės minigenų vakcinos tyrimai suplanuoti iki 2023 metų. Viena iš minėtų JAV tyrėjų grupių grindžia tyrimus lipidinių nanodalelių, turinčių signalinę RNR, dispersija (tyrimai gali užtrukti iki 2021 m. pavasario ar vasaros), kita –  DNR plazmidu, transliuojamu per elektroforezę (tyrimai gali baigtis 2020 m. lapkritį). Oksforde tyrimai grindžiami adenoviruso vektoriumi, o Vokietijoje – RNR (galima šių abiejų tyrimų pabaiga – 2021 m. gegužė). Grupių dydis įvairuoja nuo 45 iki 500 tiriamųjų. Svarbūs tyrimų parametrai – greitis, gamybos pajėgumai, išsidėstymas klasifikacijos skalėje ir pasaulinis prieinamumas.

Ligšiolinė vakcinų kūrimo praktika rodo, kad, net ir įveikę pirminį klinikinį testavimą, iki trečiosios (galutinės ir plačios) tyrimų fazės prieina tik kas dešimtas kandidatas į vakciną. Priežastys įvairios: gal jie iššauks nepakankamą imuninį atsaką, o gal tiesiog – deja – nesulauks tinkamo finansavimo.

Tad – kas žino – gal tikruoju kandidatu taps dar kuri nors vakcina? Juk iš viso šiuo metu „priėmę COVID-19 iššūkį“ deklaruoja apie 115 tyrėjų grupių visame pasaulyje. 

Iš trijų „didžiųjų“ XXI amžiaus virusų, tik Ebola „nusipelnė“ pilnai ištirtos vakcinos: prekiniu pavadinimu „Ervebo“ ji pagaliau buvo aprobuota JAV. Gal ir simboliška: tai įvyko 2019 m. gruodį. Visas tyrimų ir aprobavimo iki licencijos ciklas atsiėjo 1 milijardą JAV dolerių. Akivaizdu, kad tai įkandama tik stambiausioms pasaulinėms vaistų firmoms.

Gal kaip tik todėl koronavirusų grupės vakcinoms sekėsi blogiau. Pavyzdžiui, Ajovos ir Džordžijos universitetuose dabar yra pradėtos vakcinos nuo COVID-19 paieškos, pasinaudojant vakcinos prieš MERS virusą įdirbiu. Jos paremtos žmogaus paragripo HPIV-5 vektoriaus platforma. Kaip žinoma, MERS užfiksuotas Saudo Arabijoje 2012 m., nuo jo mirė apie 774 iš 8098 užsikrėtusiųjų. Taigi, remiantis procentais, mirtingumas nuo MERS – didesnis už ligi šiol nustatytą mirtingumą nuo COVID-19 (70 tūkstančių iš 1,5 milijono). Visgi, tasai koronavirusų padermės „pusbrolis“ pasirodė lengviau suvaldomas. Gal todėl tolesnės vakcinų prieš koronavirusus tyrimų fazės buvo pristabdytos. Pradėjus plisti naujajam koronavirusui, vėl atsigręžta į SARS ir MERS įdirbį. Artimiausia nuo praktinio naudojimo prieš MERS laikoma „DNR platforma“ paremta vakcina, mažiau pažengusios – dar trys potencialios vakcinos, kurios remiasi „virusinio vektoriaus“ platforma. 

Vakcinos tyrimus, viena vertus, riboja tyrimų etika. Juk tiksliausią rezultatą parodytų tyrimai, kai žmogus imunizuojamas, o po to apkrečiamas. Bet taip elgtis negalima. Tad pirmiausiai ištiriama, kaip vakcina veikia gyvūnus, o tada jau tiriamas saugumas bei potencialus imuninis atsakas, tiriant antikūnus vakcinuotų žmonių kraujyje. Kita vertus, vakcinos nuo COVID-19 tyrimai, kaip jie vykdomi dabar, laikytini forsuotais. Pasaulyje būta ne taip jau daug atvejų, kai taupomas laikas ir prašoma savanorių sutikti dalyvauti tyrime, apeinant tam tikras tarpines tyrimų fazes, kurios šiaip jau užtruktų ilgus mėnesius ir netgi metus.

Štai iki šiol greičiausiai klinikinius bandymus pradėjusi vakcina buvo sukurta 2015 metais, skirta Zikos virusinei infekcijai. Nuo genomo sekos paskelbimo iki bandymų pradžios praėjo vos septyni mėnesiai. Visgi, galiausiai viruso protrūkis nurimo, todėl vakcina taip ir nebuvo sukurta. Panaši situacija įvyko ir su anksčiausiai apsireiškusiu koronavirusu – SARS, kurio plitimas prasidėjo 2002 metų lapkritį Kinijoje, o oficialiai patvirtintas buvo 2003 metų vasarį. Šiuo atveju genomo seka buvo išaiškinta per keturis mėnesius, o klinikiniai tyrimai pradėti tik 2004 metų gruodį. Visgi, tuo metu SARS viruso plitimą jau buvo pavykę suvaldyti epidemiologiškai ir vakcina nebebuvo galutinai patvirtinta bei neatsidūrė rinkoje.

O kol laukiame vakcinos, turime ir toliau būti sąmoningi ir nepamiršti fizinės ligos grėsmės. Pagal gebėjimą kontroliuoti viruso plitimą esame atsiradę tarp ES lyderių, ir tai tikrai ne vien todėl, kad išplėtojome testavimą. Visų pirma, tai lėmė piliečių sąmoningumas. O siekiant suvaldyti viruso plitimą europiniu mastu, rengiamasi paleisti labai konkretų įrankį – mobilias programėles, kurios  padės sekti sergančiųjų buvimo vietą ir turėtus socialinius kontaktus. Visuomenės sveikatos institucijos turėtų įvertinti programėlių veiksmingumą nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis, o iki vasaros pradžios valstybės narės turi pateikti savo veiksmų ataskaitą. Taigi, pradėjus veikti programėlei (nepamirštant visų saugumo ir privatumo reikalavimų), turėtume dar vieną viruso plitimo suvaldymo priemonę.

Kodėl tartis dėl vakcinos atsidūrimo rinkoje reikia jau dabar?

Kad ir ką skelbia PSO ir ES apie jų palaikomus mokslinius tyrimus ir pastangas sukurti vakciną, skirtą kovoti su COVID-19, net ir prasidėjus klinikiniams bandymams su žmonėmis, tai užtrunka mėnesius. Pirmiausiai vakcina bus testuojama su palyginti nedidele žmonių grupe, ir tik vėliau – su tūkstančiais savanorių visame pasaulyje. Tada dar laukia formalus įregistravimas, o tai padaryti bus būtina atsižvelgiant į pačius įvairiausius pasaulinius vakcinų politikos formalumus. Štai šios savaitės pradžioje PSO atstovai spaudos konferencijos metu būtent ir akcentavo tolimesnę naujojo koronaviruso vakcinos, kai ji bus patvirtinta, eigą – registravimą, gamybą ir teisingą paskirstymą. O tai kelia pakankamai neraminančių klausimų.

Būtini koordinuoti veiksmai tiek pasauliniu, tiek europiniu, tiek nacionaliniu mastu. Turime žinoti, ar tos dabar vakcinas kuriančios kompanijos bei valstybės pirmiausia neskubės apsirūpinti skiepais nuo COVID-19 savus kontinentus? Ar mums pasaulyje ir Europoje neteks vėl kalbėti apie tarptautinę politiką ir solidarumo paieškas krizės metu? Kai naujasis koronavirusas pradėjo kaustyti ne tik Aziją, bet ir visą pasaulį, teko jį pasitikti karštligiškai skubant. Dabar lyg ir turime laiko. Kol bus sukurta vakcina, pasaulinės, europinės ir Lietuvos institucijos turi su visuomene komunikuoti labai aiškiai. Turime sau dėliotis įvairius scenarijus, priklausomai nuo to, kur bus galutinai patvirtinta vakcina. Nuo gamybos globalių ir vietinių perspektyvų bei sveikatos sistemos specialistų apmokymų bei konkrečių prioritetų, kaip rinkoje veiks vakcina, ar ir kiek ji kainuos paprastam piliečiui – apie tai turime kalbėti jau dabar. Tai – ir skaidrumo egzaminas visiems. Anot PSO vadovo, organizacija jau diskutuoja su daugeliu partnerių dėl vakcinos paskirstymo ir tikisi artimiausiu metu paskelbti apie esamas iniciatyvas.

Ką gali padaryti ES jau dabar? Būtina pradėti kalbėtis su Europos vaistų agentūra, kuri ir bus atsakinga už vakcinos registravimą ir saugumo reikalavimus, prieš patenkant į rinką. O EK pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad gegužės 4 dieną Komisija organizuos virtualią konferenciją, kuri bus skirta vakcinos tolimesnių tyrimų užtikrinimui ir finansavimui. Gerai, kad  jau dabar ES glaudžiai bendradarbiauja su PSO. Bet visiems vakcinos diagnostikos ir kūrimo procesams, pasak pirmininkės, dar trūksta 8 milijardų eurų.

Ne taip paprasta susigaudyti, kurios žinios priklauso padrąsinančių kategorijai, o kurios – paremtos realiomis prognozėmis. Štai, pavyzdžiui, vakarykštė žinia žiniasklaidoje iš Šveicarijos, jog čia skiepyti planuojama jau spalį, yra patvirtinta Nacionalinės reguliavimo institucijos „Swissmedic“. Pasirodo, kad jau vyksta derybos su mokslininkais. „Swissmedic“ atstovas kalba apie savaites, o ne mėnesius trunkančias patvirtinimo procedūras – jei vakcina atlieps visus formalumus, tai jos atsidūrimas rinkoje galėtų įvykti dar šiemet. Žiniasklaidoje skelbiama, kad būtent prie šio mokslininkų projekto jungiasi ir partneriai iš Kinijos ir Latvijos. Skamba įdomiai. Latviai dar nuo tų laikų, kai ir aš pats užsiėmiau biologiškai aktyvių medžiagų paieška, smarkiai mus lenkė. Ir vis dėlto smalsu, ar su kuo nors tariasi Lietuva?

Taigi, daug vilčių dedama į mokslą, bet, kaip ir kada galutinis tyrimų produktas mus pasieks, priklausys nuo politikų. Džiaugiuosi ES veiksmais, kurie inicijuoti Europos Komisijos, taip pat ir iniciatyvomis, išdėstytomis prieš savaitę priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje. Joje –  ES mokslinių tyrimų programos lėšų kovai su virusu nukreipimas, raginimas valstybes nares žymiai padidinti paramą mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų programoms, kurios gali padėti suprasti ligą, pagreitinti diagnozę ir išbandyti bei sukurti vakciną, bei pradėjusi veikti nauja Europos COVID-19 duomenų platforma, padėsianti sparčiai rinkti mokslinių tyrimų duomenis ir dalytis jau turimais.

Tad tikėkimės visko iškart. Ir kad kaukių, pirštinių ir kitų apsaugos priemonių trūkumo scenarijus nepasikartos. Ir kad vakcina bus sukurta per rekordinį laikotarpį. Ir kad įveiksime ne tik virusą, bet ir gana atsainų politikų ir visuomenės požiūrį į mokslą.

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: SIMONA SUTKUTE, EUROPOS PARLAMENTO NARIO LIUDO MAŽYLIO BIURAS
Facebook komentarai
Back To Top