skip to Main Content

Linčo teismas pagal Lukašenkos modelį – teisėją Algimantą Valantiną

Ugnė Kryžiutė

Lietuvos oficiozai ir jiems pataikaujanti žiniasklaida lieja ašaras dėl Minsko kruvinų represijų ir areštuotų demonstrantų skaičiaus. Verčiau į save pažiūrėtų. Mažai kas žino, kad pagal represijų mastelį esame Europos Sąjungos čempionai – totalitarinės valstybės kalėjimuose kasmet pūdoma daugiau kaip 8000 Lietuvos piliečių,  kuriuos ten pasiunčia „nepriklausoma“ trijų pakopų teismų sistema. Norėčiau pamatyti, ką išdirbinėtų ir kokį brutalą pademonstruotų  lietuviškasis OMON‘as, jei pagal minskiečių pavyzdį  į gatves protestuodami išeitų tūkstančiai vilniečių.

Gaila, bet priešingai nei baltarusiai mūsų tautiečiai taip įbauginti ir demoralizuoti, kad dabar  jų į gatves  ir su pagaliu neišvarysi. 2009-ųjų sausį Seimo prieigose susirinkusi žmonių minia protestavo,  taiki akcija peraugo į riaušes. Visai kaip ir Minske, vilniečių minia tada buvo išvaikyta kariškiams šaltakraujiškai mušant žmones lazdomis, šaudant į demonstrantus guminėmis kulkomis ir ašarinėmis dujomis,  areštuoti 151 ir sužeisti 34 riaušių dalyviai. Policija kartu su nupirkta žiniasklaida protesto dalyvius išvadino provokatoriais ir neblaiviais chuliganais. Paskui vyko  riaušininkų parodomieji baudžiamieji teismai.

Tai buvo, ko gero, paskutinis rimtas organizuotas piliečių pasipriešinimas lietuviškosios diktatūros savivalei. Po šių žvėriškumų  teisminė valdžia, būdama sunkių nusikaltėlių paklusni tarnaitė, dar kartą įsitikino, kad gali elgtis nevaržomai.

2020.08.12 dieną  JAV internetiniame laikraštyje „Bičiulystė“ Vytautas Daujotis aprašo klasikinį atvejį. Teismo sprendimu į laisvę paleistas septyniolikmetis Jurbarko politikės sūnus, kėsinęsis išprievartauti ir žiauriai sužalojęs merginą. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas  šį įvykį apibūdina kaip tiesos ir teisingumo triumfo žygį: „Tiesa ir teisingumas žengia koja kojon su neatskiriama teisinės valstybės dalimi – teismais. Nepriklausoma teismų sistema – esminis žmogaus teisių garantas“.

Čia tai bent – „tiesa ir teisingumas“ žengia koja kojon su „žmogaus teisių garantu“ teisėju A.Valantinu!  Prievartaujama ir žiauriai sužalota mergina – teisingumo triumfas?! Vertinant logiškai, teisėjo Valantino „žmogaus teisių garantas“ žengia koja kojon su tolesniu žmogaus teisių suvaržymu ir totalitarizmo įtvirtinimu.

Nėra paslaptis, kad taip vadinama valstybė valstybėje, su A. Valantinu susijusi totalitarinė klika praktikoje taiko ir  slaptąsias žmogaus smegenų plovimo technologijas. O ši neteisėta veika pavojinga mūsų piliečiams. Pilietiškai nusiteikę žmonės metami iš namų gatvėn arba laikomi už grotų tol, kol prisipažįsta padarę  tai, ko nedarė.  Žmonių gniuždymui pasitelkiami papirkti teismo ekspertai, psichiatrai ir psichologai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas be jokių skrupulų naudojamas kaip masinio vaikų grobimo ir jų suprekinimo įrankis. Prokuratūros ir teismų sprendimai be paliovos štampuojami tam, kad tūlas pilietis patikėtų tuo, kuo jis nepagrįstai apkaltintas.

Žmogaus teisių aktyvistas Zigmantas Šegžda  pašventė dvi dešimtis gyvenimo metų analizuodamas anglų kalba parašytus mokslinius darbus – JAV ir kitų valstybių mokslininkų atradimus žmogaus „smegenų chirurgijos“ srityje. Jis teigia žinantis, kad mūsų teisėsauga ir teisėtvarka  gerai išmano, kaip veikia šiuolaikinės žmogaus smegenų plovimo technologijos.

2016.03.30 „Laisvas laikraštis“ publikavo šokiruojančio turinio dokumentą, kurį  pasirašė teisėjo A.Valantino  buvusi pavaldinė, Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Vida Bracevičienė. Iš prokuratūros skundo Vilniaus apygardos teismui turinio nesunku suvokti, kad nagrinėjamu atveju „juodosios technologijos“ taikomos tam, kad pagal Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės vadovės Sigitos Jurgelevičienės teikiamus prašymus prokuratūrai ir teismui būtų susidorota su jos mažametės dukros tėvu Z.Šegžda. Dokumente nedviprasmiškai teigiama, kad Sigita Jurgelevičienė prašė prokuratūrą paskirti žmogaus teisių aktyvistui psichiatrinę ekspertizę, t.y. neribotą laiką įkalinti buvusį meilužį psichiatrinėje ligoninėje.

Kas galėtų argumentuotai paneigti aplinkybę, kad išviešintas dokumentas nėra bičiulių buvusių prokurorų Algimanto Valantino ir Ramučio Jancevičiaus, bei Generalinės prokuratūros prokurorės  Jolitos Kančauskienės paslauga Viešųjų pirkimų tarnybos direktorei Sigitai Jurgelevičienei? Iš dokumente teikiamos argumentacijos galima nustatyti, kad sukurto teksto tikslas – pulti ir prievartauti žmogaus psichiką, radikaliai pakeisti žmogaus nuomonę, daryti slaptą poveikį teksto skaitytojo (pavyzdžiui, sprendimą priimančio teisėjo) sąmonei.

Šis dokumentas teisėjui  A. Valantinui turėtų kelti pasididžiavimą. Ir jis puikiausiai žino kodėl. Tai jis asmeniškai priėmė teismo nutartis „operacijoje“, kurios metu Z.Šegžda įbauginimo tikslu  buvo suimtas ir Lukiškių kalėjime 50 dienų kankinamas.

Be to minėtoje „operacijoje“  dalyvavo Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkė Jolanta Bagdonienė,  jos pavaduotoja teisėja Dalia Zeniauskaitė ir dabartiniai Vilniaus apygardos teismo teisėjai Saulius Jakaitis bei Renata Volodko. Regis už Z.Šegždos kankinimą, besąlygišką paklusimą „žmogaus teisių garantui“ pastarųjų dviejų teisėjų pareigos paaukštintos, o ir teisėja Jolanta Bagdonienė paskirta antrą kadenciją vadovauti Vilniaus regiono apylinkės teismui.

Žmogaus teisių aktyvistas įspėja, jog pusę išviešinto dokumento teksto sudaro akivaizdžiai prasimanyta informacija bei tendencinga tikrovę iškraipanti dezinformacija. Likusi teksto dalis – tai propagandinio, retorinio pobūdžio šmeižtas, sufabrikuotas taikant KGB smegenų plovimo slaptąsias technologijas.

Intriguoja tai, kad dokumente aiškiai išreikštas teisminę valdžią aptarnaujančio kriminalinio elemento  nusivylimas: „Z.Šegždos taip ir nesugebėta įtikinti, jog jis gali ir klysti…“

Vilniaus apygardos teismui                           2015-08-05 Nr. 2.1.6-(208711)-62

Gedimino pr. 40/1, Vilnius

(paduodama per Vilniaus rajono apylinkės teismą)

VILNIAUS APYGARDOS PROKURATŪROS VILNIAUS APYLINKĖS PROKURATŪROS ŠEŠTASIS SKYRIUS

SKUNDAS

DĖL 2015-07-29 VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMO NUTARTIES ATSISAKYTI SKIRTI ĮTARIAMAJAM STACIONARIĄ TEISMO PSICHIATRINĘ- PSICHOLOGINĘ EKSPERTIZĘ

2015 m. rugpjūčio 05d., Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja V. Sinkevičienė 2015 metų liepos 29 d. nutartimi ikiteisminiame tyrimo medžiagoje Nr. 57-1-699-14 atmetė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2015-06-22 ir 2015-07-22 prašymus skirti įtariamajam Zigmantui Šegždai stacionarią teismo psichiatrinę- psichologinę ekspertizę.

Teismo motyvai

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-07-29 nutartimi ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.57-1-699-14 teisminio proceso Nr. KV-521-834/2015 nurodė, kad teisme gautas 2015-07-22 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės V. Bracevičienės prašymas paskirti įtariamajam Z.Šegždai stacionarią teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę patalpinant Z.Šegždą į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinį skyrių nesuimtųjų asmenų poskyrį teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės atlikimo laikotarpiui ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Prokurorė prašyme nurodė jog aplinkybė, kad įtariamasis Z. Šegžda nesigydė jokiose psichiatrinėse ligoninėse ir tai, kad jog nėra įrašytas į narkologinę įskaitą ir kad nesigydė psichikos centruose dar nėra argumentas, kad jam negalima paskirti psichiatrinio-psichologinio ištyrimo, kad stebint įtariamojo Z.Šegždos elgesį ikiteisminio tyrimo veiksmų tyrimo veiksmų atlikimo metu stebimas įtariamojo priešiškumas, dirglumas, kas užfiksuota vaizdo ir garso medžiagoje; nukentėjusioji S.Jurgelevičienė davė parodymus, kad ji bijo Z.Šegždos, nes mano, kad jis gali jos gyvybei ir sveikatai padaryti pavojingą veiką; S.Jurgelevičienės pateiktuose garso įrašuose gausu Z.Šegždos siekio keršyti nukentėjusiajai, psichologinio smurto, grasinimų, sistemingo nukentėjusiosios terorizavimo; stebimas Z.Šegždos elgesys rašant vis naujus skundus, kuriuose gausu priešiškumo, dirglumo, siekio keršyti pareigūnams; visuomenei teikiama tikrovės neatitinkanti informacija apie pareigūnus ir teisėjus taip juos žeminant; gynybai naudojamos neteisėtos priemonės šmeižiant, žeminant pareigūnus ir kt. Vertinant tai prokurorei kilo abejonių dėl įtariamojo Z.Šegždos sugebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti bei galimybės dalyvauti ikiteisminiame tyrime bei stoti prieš teismą.

Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu prokurorė be 2015-06-22 ir 2015-07-22 prašymuose išdėstytų aplinkybių taip pat nurodė, kad ekspertai rekomendavo skirti stacionarią teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, nes atlikus ambulatorinę psichiatrįjos-psichologijos ekspertizę nebuvo atsakyta į jiems pateiktus klausimus. Nurodė, kad Z.Šegžda ikjteisminio tyrimo metu elgėsi neadekvačiai, pavyzdžiui – atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus Z.Šegžda įžeidinėjo prokurorę, ant stalo padėjo koją, nusimovė kojinę parodydamas, kad jį sužalojo buvusi sugyventinė, pietavo, garsiai kalbėjo ir kt. Pažymėjo, kad be Z.Šegždos skundų ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis yra parašęs įžeidimų, negražių eilėraščių. Prokurorė neadekvačių elgesiu įvardija ir jos filmavimą be sutikimo, duomenų atskleidimą faktai .lt; delfi.lt; yotube. lt ir kt. Nurodė jog klausimai pateikti ekspertams yra standartiniai bei pabrėžė jog ambulatorinė ekspertizė yra vienkartinis tyrimas, todėl jeigu ekspertams pritrūko laiko jie matė pagrindą ilgesniam stebėjimui stacionare.

Atsižvelgiant  į tai, kad nėra pagrindo skirti papildomos ekspertizės, o pakąrtotinei ekspertizei trukdo tai, kad vienkartinio tyrimo gali nepakakti, vienintelė išeitis ištirti Z.Šegždos būklę – stacionari ekspertizė. Proceso dalyviams siųstuose pranešimuose padaryta klaida, nes prašoma skirti ne ambulatorinę, o stacionarią teismo psichiatrinę- psichologinę ekspertizę.

Teismas taip pat nurodė, kad Z.Šegžda teismo posėdžio metu nurodė, kad su prokurorės prašymais kategoriškai nesutinka, nes suvokia savo veiksmus ir juos valdo. Pažymėjo, kad niekada nesigydė jokioje psichiatrinėje ligoninėje, o stacionari ekspertizė atima laisvę ir yra prilyginama laisvės atėmimui. Z.Šegždos teigimu dėl laikymo ekspertizės įstaigoje bus padaryta žala jo vaikų psichikai. Nurodė, kad nekyla abejonių dėl jo paties sugebėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose. Pažymėjo, kad ambulatorinės ekspertizės išvada yra nelogiška ir jeiv ekspertės sugebėjo skirti valandą laiko pokalbiui, galėjo skirti ir daugiau, nes į visus klausimus Z.Šegžda atsakė geranoriškai. Pažymėjo, kad jis nesutinka su prokurorės prašymais ir prašo neskirti Z.Šegždai stacionarinės teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės. Advokatė pažymėjo jog stacionarinė ekspertizė skiriama tais atvejais kai ekspertai atsisako pateikti išvadas, nes asmens tyrimo ambulatorinėmis sąlygomis nepakanka eksperto išvadai ir reikalingas ilgalaikis asmens stebėjimas. Pažymėjo jog jei ekspertams neužteko laiko, nes būtent tai buvo pažymėta ambulatorinės ekspertizės išvadoje šie galėjo ateiti kitą dieną, o įtarimų dėl Z.Šegždos sveikatos psichinės būklės nėra, Pasak advokatės tai, kad Z.Šegždos gynimosi būdas rašant skundus, filmuojant nepatinka prokurorei, nedaro išvados, kad Z.Šegžda turi psichikos sutrikimų, nes tokia yra jo saviraiška, charakterio bruožas.

Nutartyje, teismas nurodė, kad nors atlikus įtariamajam ambulatorinę teismo psichiatrijos- psichologijos ekspertizę ekspertai ir rekomendavo atlikti stacionarią teismo psichiatrinę ekspertizę, tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės paskyrimo įtariamajam negali vadovautis vien tik eksperto rekomendacija, nes tokiu būdu būtų pažeidžiamas proporcingumo principas skiriant procesinę prievartos priemonę. Teismas konstatavo, kad iki šiol įtariamasis nėra sirgęs psichikos ligomis, nėra gydęsis psichiatrinėse ligoninėse, neįrašytas į narkologinę įskaitą. Ambulatorinės ekspertizės akte jokių konkrečių psichikos sutrikimų ar ligų nenustatyta, o ekspertų pateiktos išvados liudija apie įtariamojo asmenybės ypatumus- charakterio savybės, kurio, ekspertų nuomone, gali būti vertinamos ir kaip gynybinė reakcija į tiriamajam nepalankią situaciją, ir kaip stabilūs asmenybės bruožai ir kaip psichikos sutrikimo simptomai. Be to, teismo nuomone, teisminio posėdžio metu, teismas nepastebėjo neįprastų įtariamojo elgesio nukrypimų ar įtariamojo nesugebėjimo reikšti savo minčių, dėstyti nuomonę. Teismas konstatavo, kad asmens atidavimas į psichinės sveikatos priežiūros įstaigą yra viena iš griežčiausių procesinės prievartos priemonių, susijusi su priverstiniu hospitalizavimu, todėl gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais. Atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo duomenų visumą teismas padarė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys ir prokurorės prašymuose išdėstyti motyvai nėra pakankami siekiant skirti įtariamajam Z. Šegždai stacionarią teismo psichiatrinę- psichologinę ekspertizę ir patalpinimą į ekspertizės įstaigą.

Prokuratūros apeliacinio skundo motyvai

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių būtinybę skirti įtariamajam stacionarią teismo psichiatrinę- psichologinę ekspertizę. Lietuvos Respublikos BPK 208 str. ir 209 str. numato, baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens psichinė būklė patikrinama paskyrus teismo psichiatrijos ekspertizę tais atvejais, kai prokurorui ar teismui kyla abejonių dėl asmens psichinės sveikatos būklės. Praktikoje tai dažniausiai būna žinios apie nusikalstamą veiką padariusio asmens ankstesnius susirgimus psichinėmis ligomis, nustatytas diagnozes, gydimosi laikotarpius bei vietas, faktai, rodantys asmens elgesio nelogiškumą, neadekvatumą, proceso dalyvių prašymai skirti ekspertizę ir pan. (Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. 1S-87-491/2015).

Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo įvertinta visa eilė faktinių aplinkybių, kurios leido prokurorui suabejoti dėl įtariamojo psichinės sveikatos būklės. Visų pirma tai objektyvūs byloje esantys faktiniai duomenys- nukentėjusiųjų Sigitos Jurgelevičienės; policininkų Jevgenijaus Danilčenko, Eriko Jaloviko; Valdo Kazlausko; Danutės Kabiševos; Justynos Ostrovskos-Kučinskos; Laimos Stonienės liudytojų Kristinos Simanavičienės; Reginos Pečiulienės; Alinos Voitkevič parodymai apie įtariamojo galimai neadekvatų elgesį, nukentėjusiosios Sigitos Jurgelevičienės (Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės, – aut. pastaba) prašymas paskirti įtariamajam Z.Šegždai psichiatrinę ekspertizę, iš kurio aišku, kad ir nukentėjusiajai kyla abejonės dėl įtariamojo psichinės sveikatos būklės, byloje esantys garso įrašai ir jų pagrindu padarytos pokalbių stenogramos ( 2 t. , įtariamojo nukentėjusiajai elektroniniu paštu siųsti laiškai ( 2 t. 79-83 b.l.), kurių turinys tik dar labiau sustiprina tokias abejones. Kita vertus, įtariamojo Z.Šegždos  ikiteisminio tyrimo metu pateiktų skundų turinys ir jų gausa (pvz. vien Vilniaus rajono apylinkės teisme per 2014 m. ir iki 2015 m. kovo mėn. 12 dienos gauti 36 įtariamojo skundai ir pareiškimai, dėl kurių pagal Vilniaus rajono, apylinkės teismo teisėjų ir teisėjo padėjėjo pareiškimą atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 2-02-203-15, o paties įtariamojo teigimu jis yra parašęs virš 140 įvairių skundų ir pareiškimų, taip pat kelia abejonių dėl įtariamojo psichinės būklės objektyvaus pagrindo. Z.Šegždos didžiosios daugumos skundų turinys yra nekorektiškas, užgaulus, įžeidžiantis, juose dažnai vartojamos nepagarbios ir įžeidžiančio turinio dviprasmybės, išsakomos tiek proceso dalyvių, tiek ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuratūros ir teismo pareigūnų atžvilgiu. Skundai ir pareiškimai surašomi nepagarbia forma, juose perteikta daug negatyvių emocijų, kurios išreikštos necenzūrine ir užgaulia kalba. Dalyje skundų įtariamais nurodo, kad prieš jį vykdomas sąmokslas, kuriame dalyvauja organizuotoje grupėje veikiantys policijos, prokuratūros ir teismo darbuotojai, jis yra sekamas ir pan., nors objektyviai patikrinus pareiškimuose nurodomas aplinkybes įsiteisėjusiais prokurorų ir teismų sprendimais konstatuojama, kad juose nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Didžiojoje dalyje įtariamojo Zigmanto Šegždos skunduose nurodomos aplinkybės, kurios neatitinka tikrovės. Net ir tikrovės neatitinkančius faktus išnagrinėjus tiek prokuratūroje, Vilniaus rajono teisme bei Vilniaus apygardos teismuose, Zigmantas Šegžda vis tiek tikrovės neatitinkančią informaciją talpina į internetinę erdvę. Labiausiai neadekvatus. Zigmanto Šegždos elgesys pasireiškė advokatei E.Liutvinskienei susipažinus su susipažinimo dienai surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir dalinai su bylos medžiaga susipažinus įtariamajam Zigmantui Šegždai bei įtariamajam Zigmantui Šegždai nusprendus visais įmanomais būdais užkirsti kelią paskirti jam stacionarią teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę. Neadekvataus Zigmanto Šegždos elgesio kulminaciją pasiekė jo pasiriktas neteisėtas gynybos būdas filmuoti ir imti interviu iš ikiteisminį tyrimą atliekančios prokurorės bei iš ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigas einančių Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjų bei tuos „interviu“ platinti internetiniuose portaluose „Facebook“; Yotube“; ,Žynios.lt‘; Faktai.lt* „blogas.lt; „delfi.lt“. Minėtuose portaluose patalpinti Zigmanto Šegždos straipsniai: „Prokurorė, kurią žiaurumas puošia“; „Diagnozė: Kokie gyvūnėliai tūlo prokuroro moralinį stuburą ėda; „Masinių suėmimų grėsmė“; „Dėl Teisės tarnų silpnybių- represijų kažin ar išvengsime „- Žynios.lt. “Teismo psichiatrų egzekucija antausiais nuaidėjo“; „Kodėl Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė S.Jurgelevičienė dantimis graužia“; „Slaptas asmens sekimas“, „Ką apie tai žvangina teisės tarnų teisinė sąmonė“; „Vilniaus rajono pažiba – prokurorė V.Bracevičienė laužia, kad net kaulai gaudžia“; „Apeliacinis skundas dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjos J.Bagdonienės nutarties“ „Antrasis pareiškimas Teisėjų tarybai dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjų pažeidimų“; „Z.Šegždos pareiškimas generaliniam prokurorui dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorų J.Kančauskienės ir V.Bracevičienės pažeidimų – Žynios.lt; „Viduramžių inkvizicijos reliktas- Vilniaus apygardos prokuratūros cenzūros žirklės giljotina žvanga“-Žynios.lt; „Vilniaus apygardos prokurorė V.Bracevičienė kerta išsijuosusi“- Žynios.Lt; „Įspėjantis pranešimas Zigmanto Šegždos pranešimas dėl pavojaus Lietuvos nacionaliniam saugumui“; „Kaip pagauti prokurorę; „Teismo psichiatrijos psichozė, arba kaip Ramučio Jancevičiaus prokuratūra Jolantos Bagdonienės teismą psichiškai atakavo- Žynios.lt; „Kaip viešųjų pirkimų tarnybos šefės S.Jurgelevičienės bičiulė prokurorė V.Bracevičienė žaliuosius žmogeliukus atrajojo“; „Kaip prokurorė kaip gylys pas policininkus spruko“ ne tik kad be mano, kaip prokuroro leidimo skleidė ikiteisminio tyrimo duomenimis, bet ir šmeižė mane, kaip prokurorę, teisėjus, teismo med. ekspertus; 6 nukentėjusiuosius policijos pareigūnus bei nukentėjusiąją S.Jurgelevičienę. Neadekvačiai Zigmantas Šegžda elgėsi ir rašydamas įžeidžiančio turinio skundus bei nagrinėjant jo skundus apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo teisėjų atžvilgiu.

Pavyzdžiui, 2015-01-19 Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorui D.Čaplikui priėmus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įtariamojo Zigmanto Šegždos anksčiau apskųstų praktiškai visų ikiteisminio tyrimo veiksmų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 57-1-699-14 ir Zigmanto Šegždos neadekvačių argumentų, kad skunde minimi ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teisėjai veikia bendrininkų grupėje, kad jų tikslas susidoroti su Z.Šegžda ir prievartaujant užvaldyti jo turtą, kad organizuota grupė neteisėtai 9 mėnesius rinkus informaciją apie privatų Z.Šegždos gyvenimą, vėliau neteisėtai padarytus garso įrašus panaudojus prie Z.Šegždą administracinėse ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje byloje, reikalaudami Z.Šegždą susilaikyti nuo skundų rašymo prokuratūrai, policijai, teismams, prieš pareiškėją naudodami psichinę prievartą vertė užmaskuota forma perduoti turtą S.Jurgelevičienei. Prokurorui D.Čaplikui atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareigūno Eriko Jaloviko atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 148; 167; 168; 1581 ir 229 str. padarymo; ikiteisminio tyrimo tyrėjo Valdo Kazlausko atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 148; 181 str. padarymo; Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jolitos Kančauskienės atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 148 ir 181 str.; padarymo; Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės V.Bracevičienės atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 148 ir 181 str. padarymo; Vilniaus apskrities Vilniaus rajono PK pareigūnų, dalyvavusių sulakinat pareiškėją Vilniaus rajono apylinkės teisme jiems nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų BK 167; 168; 1581 ir 229 str.; Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkės Jolantos Bagdonienės; šio teismo teisėjos Dalios Zeniauskaitės ir Vilniaus apygardos teismo teisėjo Algimanto Valantino atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 146; 154; 155; 167; 168; 181 ;228 str. padarymo; S.Jurgelevičienės atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 146; 154; 155; 167; 168; 181; 228 str; 229 str. padarymo, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, įtariamasis Zigmantas Šegžda ne tik šį nutarimą apskundžia Vilniaus miesto apylinkės teismui ir teisėjas S.Karvelis jo skundą atmeta, bet ir 2015-01-31 skunde Vilniaus miesto 1 PK į bendrininkų grupės būrį įtraukia ir įvardindamas, kad ir jis padarė nusikalstamas veikas , numatytas LR BK 148 str; 154 str; 155 str; 167 str; 168 str.; 181 str. 3 d. nurodydamas prokurorų ir teisėjų jau seniai paneigtus tikrovės neatitinkančius faktus. Šiame skunde įtariamasis Zigmantas Šegžda  teisėją vadina ,Piziečiu“, nurodo, kad „Akis bado piziečio troškimas atidirbti“, pagelbėti S.Jurgelevičienei Z,Šegždą sudirbti, kad jai lengviau būtų turtą prievartauti, skunde gausu užgaulių ir teismą įžeidžiančių frazių tokių kaip: laiku nesusigribus buvo kvailai nusipiginta, galima buvo neatidirbinėti, verslumo dvasia valdo. Prostitucija klesti. Teisinė sąmonė išprievartauja pati save pigiai; prasideda viduriavimas klastotėmis, atrajojimas, mykimas ir apsirijimas; esame ėdrūs ir pigūs, mykti, ryti ir apsiryti norime visi, kaip ir kiekvienam pusgalvis galvijas neraliuotas; nors ir pigiai, bet prisisprogti ir išpampti norisi žvėriškai;   teisme orientuojasi  ne ką geriau nei ežiukas rūke, tačiau tai nepaneigia aplinkybės su pakankama tikimybe jam užlipti ant be ryšio nukritusio aukštos įtampos kebelio ir suvisam išgaruoti, išnykti rūke; taigi tūlas mesje Le  … (kirčiuoti kaip …,  ) ar   koks kitas  (kirčiuoti    kaip     … ,  sėdėjo ir liaabai įdomiai rašyt alia   . ..  mūsuose pradėjo“ „Mesje   kerta – skiedros lekia, o išvertus iš varliamušių ,Vaikučiai vaitoja44;; „užtrumpinkime visą šitą reikalą aukso žodžiais mužikėlio rankomis mesje (ne mesijas)    prisikaltų  lentelę „Je suis Charlie“ (aš esu Šarli)- karikatūra nebloga išeitų“. 2015-03-03 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Jolita Kančauskienė priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Po to 2015-03 18 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja J.Bagdonienė atmetė analogišką Zigmanto Šegždos skundą, kuriuo Z.Segžda skundė jau Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės J.Kančauskienės nutarimą. 2015-04-20 Vilniaus apygardos teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis taip pat buvo priverstas dar kartą nagrinėti jau daugelį kartų išnagrinėtus Zigmanto Šegždos 2015-03-23 skundo argumentus bei pasisakyti prokurorės J.Kančauskienės; J.Bagdonienės,  atžvilgiu bei Z.Šegždos skundą eilinį kartą atmesti.

Pasak advokatės tai, kad Z.Šegždos gynimosi būdas rašant skundus, filmuojant nepatinka prokurorei nedaro išvados, kad Z.Šegžda turi psichikos sutrikimų, nes tokia yra jo saviraiška, charakterio bruožas. Vargu ar su šia advokatės nuomone galima būtų sutikti kai tie patys dalykai nagrinėjami be saiko, Z.Šegždos taip ir nesugebėta įtikinti, jog jis gali ir klysti. Tokie Zigmanto  Šegždos veiksmai kelia abejonių ar Zigmantas Šegžda suvokia savo veiksmų esmę ir ar tikrai sugeba juos valdyti.

Savaime suprantama, kad įtariamasis turi teisę kreiptis su pareiškimais ir skundais į valstybines institucijas, o ši jo teisė gali būti ribojama tik įstatymo numatytais atvejais, tačiau šioje konkrečioje byloje įtariamojo skundų ir pareiškimų turinys, vertinant juos kartu su aukščiau paminėtais ikiteisminio tyrimo duomenimis, prokurorui leido pagrįstai suabejoti įtariamojo psichikos sveikatos būkle. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja prokurorą imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad baudžiamasis įstatymas būtų pritaikytas tinkamai, tame tarpe ir nustatyti ar ‘baudžiamojon atsakomybėn trauktinas asmuo atitinka visus privalomus nusikaltimo subjektui keliamus reikalavimus, tarp kurių yra ir asmens pakaltinamumas. Nepašalinus kilusių abejonių dėl asmens pakaltinamumo gali būti esmingai pažeidžiamos įtariamojo ar kaitinamojo teisės bei netinkamai taikomos materialinės bei procesinės teisės normos. Įvertinus aukščiau minėtus ikiteisminio tyrimo duomenis ir jų pagrindu kilusias abejones dėl įtariamojo Z. Šegždos psichinės sveikatos būkles, siekiant užtikrinti įtariamojo procesines teises, 2015-01-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi įtariamajam Z. Šegždai buvo paskirta ambulatorinė psichiatrinė ekspertizė, kurią atlikus ekspertai priėjo išvados, kad ambulatorinės ekspertizės sąlygomis nėra galimybės objektyviai įvertinti tiriamojo psichikos būsenos bei atlikti išsamaus psichologinio tyrimo, todėl tikslinga stebėti jo psichikos būseną ir elgesį ilgesnį laiką stacionare. Ekspertės  rekomendavo Zigmantui Šegždai skirti stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje.

Pateikdami tokią ekspertizės išvadą ekspertai tuo pačiu. konstatavo, kad jiems kyla objektyviais kriterijais pagrįstos abejonės dėl įtariamojo Z. Šegždos psichinės sveikatos būklės ir šias abejones galima išsklaidyti tik atlikus stacionarią psichiatrinę ekspertizę.

2013-06-12 Lietuvos respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. 616 „Dėl teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos parašo patvirtinimo (Žin..2003 Nr. 65- 3272 16 p. numato, kad jei ambulatorinės ekspertizės metu ekspertas ar ekspertai negalėjo pateikti ekspertizės išvados trūkstant laiko asmeniui ištirti ir rekomendavo skirti stacionarią ekspertizę tai ši ekspertizė ambulatorinės ekspertizės atžvilgiu nebus nei papildoma, nei pakartotinė.

Zigmanto Šegždos gynėja E.Liutvinskienė teisme neteisingai pažymėjo jog jei ekspertams neužteko laiko, nes būtent tai buvo pažymėta ambulatorinės ekspertizės išvadoje šie galėjo ateiti kitą dieną, o įtarimų dėl Z.Šegždos sveikatos psichinės būklės nėra, nes 2013-06-12 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. 616 „Dėl teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos parašo patvirtinimo 8 p. numato, ,kad ambulatorinė ekspertizė atliekama tais atvejais kai ekspertizės išvadą galima pateikti vienkartiniais tyrimais. Stacionarinė ekspertizė skiriama tais atvejais kai ekspertizės išvadai pateikti reikia ilgalaikio ekspertinio tyrimo, paprastai ji skiriama tik teismo psichiatrui (ekspertui) specialistui rekomendavus. Ši ekspertizė atliekama tik VTTT specializuotų ekspertizių skyriuje.

Nors įtariamasis Zigmantas Šegžda ir teigia, kad stacionarios ekspertizės paskyrimas pakenks jo mažamečių vaikų sveikatai, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, kad dėl neadekvataus Zigmanto Šegždos elgesio mažamečius vaikus teko tirti psichologams ir psichiatrams.

Negalima sutikti ir su teismo nutartyje išdėstyta nuomone, kad Zigmantas Šegžda teismo posėdyje nagrinėjant psichiatrinės ekspertizės skyrimo bei jo patalpinimo į ekspertizės įstaigą klausimus elgėsi normaliai. Man vos tik užėjus į teismo posėdžių salę girdint advokatei tuojau paklausė „prokurore, o kaip mūsų mikimauzas?“. Nesupratau ko Zigmantas Šegžda norėjo manęs paklausti. Teismo posėdžio metu Zigmantas Šegžda teismo ekspertus ir jų tariamus užsakovus vadino kyšininkais, negailėjo užgaulių žodžių mano adresu, bandė garsiai komentuoti mano kalbą, teisėjai ne kartą teko jį tramdyti, o po posėdžio išbėgęs į kiemą prie teismo nufilmavo kaip aš sėdu į policijos pareigūnų vairuojamą automobilį ir parašė straipsnį „Kaip viešųjų pirkimų tarnybos šefės S.Jurgelevičienės bičiulė prokurorė V.Bracevičienė žaliuosius žmogeliukus atrajojo“. Nagrinėjant apeliacinį skundą pravartu būtų išklausyti ir 2015-07-22 teismo posėdžio garso įrašą bei perklausyti garso įrašus kaip Zigmantas Šegžda elgiasi atliekant ikiteisminius tyrimus.

Tuo pačiu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuosekliai suformuotos pozicijos, kad esant pagrįstoms abejonėms dėl įtariamojo psichikos būklės būtina imtis priemonių joms patvirtinti arba paneigti, priešingu atveju nebus galima nustatyti ar iš tiesų įtariamajam gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė (Kauno apygardos teismo nutartis JS-1358-120/2013, Panevėžio apygardos teismo nutartis 1S-87-491/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartis 1K-279-376-2012). Kadangi įtariamojo psichikos būklei įvertinti reikalingos specialios žinios ir sąlygos, ekspertų nuomone ambulatorinėmis sąlygomis atlikti įtariamojo Z. Šegždos psichikos, sveikatos būklės ekspertizės nėra galimybių, todėl atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo duomenis, ir ekspertų rekomendacijas prokurorės prašymas paskirti įtariamajam Z. Šegždai stacionarią psichiatrinę- psichologinę ekspertizę yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsisakius paskirti stacionarią ekspertizę ikiteisminis tyrimas atsidurs aklavietėje, kadangi neišsprendus įtariamojo pakaltinamumo klausimo nėra galimybės tęsti ikiteisminio tyrimo ir jame priimti atitinkamus procesinius sprendimus.

Nors teismas skundžiamojoje nutartyje ir nurodo, kad atidavimas į psichinės sveikatos priežiūros įstaigą yra esminis žmogaus teisių suvaržymas, tačiau būtina pažymėti, kad toks suvaržymas yra laikino pobūdžio, ekspertizę atlikus greičiau, įtariamasis gali būti iš jos paleistas ir anksčiau numatyto termino, be to toks asmens teisių suvaržymas yra objektyviai būtinas ir proporcingas siekiamam tikslui – paties įtariamojo teisių užtikrinimui (kad jis nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn nesant tam įstatyme numatytų būtinųjų sąlygų) bei nekliudomam ikiteisminio tyrimo atlikimui.

Remdamasi tuo, kas aukščiau išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 65 str. 65 str. 1 d., 141 str. 1d., 208 str., 209 str., 439-442 str.,

PRAŠAU:

  1. Panaikinti 2015-07-29 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį, kuria atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės

2015-06-22 ir 2015-07-22 prašymai skirti įtariamajam Z. Šegždai stacionarią teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę.

  1. Patenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2015-06-22 ir 2015-07-22 prašymus ir paskirti įtariamajam Zigmantui Šegždai, a/k…  , stacionarią teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę patalpinant Zigmantą Šegždą į Valstybinės teismo psichiatrinės tarnybos prie SAM Utenos ekspertinį skyrių nesuimtų asmenų poskyrį teismo psichiatrinės- psichologinės ekspertizės atlikimo laikotarpiui nuo patalpinimo momento iki ekspertizės akto surašymo, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesiams.

Prokurorė Vida Bracevičienė

Facebook komentarai
Back To Top