skip to Main Content

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija kreipėsi į generalinę prokuratūrą dėl gyvūnų gynėjų veiksmų

Išanalizavusi VšĮ „Tušti narvai“ žiniasklaidai pateiktus įrašus neva iš Lietuvos žvėrelių fermų ir įvertinus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išvadas po pirmųjų neplaninių patikrinimų Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija kreipėsi į generalinę prokuratūrą dėl gyvūnų gynėjo šmeižto.

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat – Kelpša teigia: „Turiu pripažinti, kad vaizdai, kuriuos mačiau per televiziją rugpjūčio gale man buvo pasibjaurėtini. Atidžiai juos peržiūrėjome kartu su kelis dešimtmečius žvėrelių fermose dirbančiais veterinarijos gydytojais. Išvada – nieko panašaus nesame matę savo akimis, nors pats ūkį turiu nuo 1993 m., pažįstu nemažą dalį Lietuvos augintojų. Tą patį jums gali pasakyti ir Valstybinės maisto ir veterinarijos vadovai.

Labiausiai mane gąsdina vienas faktas. 2012 m. pabaigoje Danijos aukščiausiasis teismas priėme kaltinamąjį nuosprendį po to, kai paaiškėjo, kad į fermas naktimis įsilaužinėję filmuotojai patys provokavo gyvūnus kovoti tarpusavyje ir filmavo jų sužalojimus. Jie daužė per narvus, atidarinėjo juos ir suleisdavo skirtingų šeimų žvėrelius, kurie turi būti laikomi atskirti. Nejaugi tokie dalykai vyksta ir Lietuvoje?“,- klausia Č.Tallat-Kelpša. Be to, Danijos aktyvistams priteista sumokėti šešiaženklę sumą.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pradėjo patikrinimus ūkiuose. Pateikiame keletą išvadų. Ūkyje, kuriame laikoma 15 tūkst. gyvūnų rasta dešimt vienetų 2 centimetrais per siaurų narvų. Kitame ūkyje, kur laikoma 26 tūkst. gyvūnų rastos dvi apsikandžiojusios audinės, kurios gydomos atskirtos nuo kitų, bei trys narvai, neatitinkantys reikalavimų. Dar kitame ūkyje, kur laikoma 18 tūkst. gyvūnų, pažeidimų nėra, bet 19 gyvūnų dėl apsikandžiojimų patalpinti gydymui skirtoje zonoje. Kol kas tai – griežčiausios pastabos. VMVT pateikė pastabų dėl kai kur nenušienautos žolės, bet ūkininkų manymu, žolės pjovimas kelia stresą gyvūnams, be to, aukšta žolė apsaugo nuo karščio ir apskritai mažai turi bendro su gyvūnų gerove.

Lietuvos žvėrelių augintojai jau pradėjo konsultacijas su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, kad kailinių žvėrelių gerovės kriterijai būtų aiškesni. Apie 80 proc. ūkių Lietuvoje pradėti tikrinti nepriklausomų auditorių pagal europinę gyvūnų gerovės vertinimo sistemą WELFUR, kurioje numatyti gerokai griežtesni reikalavimai nei Lietuvos ar ES teisės aktuose. Ūkiai, negavę WELFUR sertifikatų, negalės pardavinėti savo kailių aukcionuose jau nuo 2019 m.

https://www.youtube.com/watch?v=lU2zaTQtbWE

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: AUSTĖ KORBUTĖ, INFORMACIJOS VADYBOS CENTRAS
Facebook komentarai
Back To Top