skip to Main Content
I. Šimonytė (dešinėje). Nuotr. facebook.com

KREIPIMASIS

DĖL VALSTYBĖS SUSIGRĄŽINIMO

 

Lietuvos valdžios funkcijas vykdantys asmenys peržengė ribą. Tai tapo atvira patyčia iš Tautos ir Tautos naikinimu. Valdžios pareiškimas, kad ją kažkas išrinko, nereiškia, kad būdami valdžioje jie gali daryti, ką nori. Konstitucijos 5 straipsnis nurodo, kad valdžios galias riboja Konstitucija, o valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Konstitucijos, kurią gerbti ir vykdyti prisiekia Lietuvos valdžios funkcijas vykdantys asmenys, 2 straipsnis trumpas ir aiškus – Lietuvos valstybę kuria Tauta, suverenitetas priklauso Tautai. 3 straipsnis taip pat aiškus – niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių, o Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.

Atvirai ir beatodairiškai vykdomas valstybės naikinimas turi būti ne tik sustabdytas, bet ir pačią valstybę susigrąžinti Tauta turi teisę ir pareigą.

Žmonės nežinioje, blaškosi, nesutaria tarpusavyje. Valdžia tuo naudojasi. Gelbėti reikia ne tik šeimas, bet ir visą Tautą. Yra kas siūlo ir referendumą dėl Seimo paleidimo. Tačiau to nepakaks. Per dešimtmečius sukurta antikonstitucinė valstybės užvaldymo sistema, palaikoma valstybės lėšomis, tik pakeis vienus statytinius kitais. Todėl turime keisti ir sistemą, kad būtų sugrąžintas Konstitucijos veikimas ir jos viršenybė, kad būtų ne tik paleistas Seimas, bet ir pakeista Seimo rinkimų sistema. Vienu veiksmu, nes tik vieną klausimą mums leidžiama spręsti referendume

Kviečiame referendume pasakyti TAIP ar NE naujam Seimo rinkimų konstituciniam įstatymui, kuris pakeis ir Seimą, ir Seimo rinkimų sistemą. Tam reikia mūsų tvirto TAIP.

1992 metų spalio 25 dieną Tauta referendume priėmė Lietuvos Respublikos Konstituciją. Po to vykę Seimo rinkimai dėl mišrios rinkimų sistemos (daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose) pažeidžia Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalies reikalavimą dėl lygios rinkimų teisės. Todėl siūlomi rinkimai tik 141 vienmandatėje apygardoje, įskaitant ir Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą. Seimo rinkimai vyktų po šio konstitucinio įstatymo priėmimo pagal naujus ir Konstituciją atitinkančius reikalavimus.

Seimo rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmokėtų valstybė ir savivaldybės.

Seimo rinkimuose dalyvautų ir kandidatus keltų bei narius į rinkimų komisijas siūlytų trejus metus veikiančios ir penkerius paskutinius metus valstybės, savivaldybių, Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansavimo negaunančios Lietuvos politinės partijos ir nevyriausybinės organizacijos. 

Rinkimus į Seimą organizuotų ir vykdytų po šio konstitucinio įstatymo priėmimo išrinktos Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), apygardų rinkimų komisijos ir apylinkių rinkimų komisijos. Pusė rinkimų komisijų narių būtų renkami iš partijų siūlomų kandidatų, kita pusė – iš organizacijų siūlomų kandidatų. Po vieną komisijos narį skirtų Respublikos Prezidentas, Teisingumo ministras ir Generalinis prokuroras. Rinkimų komisijų pirmininkais būtų renkami tik nevyriausybinių organizacijų siūlomi kandidatai. VRK narius rinktų Seimas, apygardų rinkimų komisijų narius – VRK, apylinkių rinkimų komisijų narius – apygardų komisijos. Komisijos negalėtų būti sudarytos tik iš vienai partijai ar organizacijai priklausančių asmenų. 

Kandidatą kelianti partija ar organizacija privalėtų pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai savo programą, kurią sieks įgyvendinti jų keliami kandidatai, jei bus išrinkti Seimo nariais. Kandidatai turėtų būti juos keliančių partijų ar orgazacijų nariai.

Kandidatas rinkimų užstato nemokėtų, tačiau jo iškėlimą parašais privalėtų paremti keturi šimtai rinkimų apygardos rinkėjų. Šis pasirašymas būtų vykdomas VRK išduodamuose lapuose ir VRK nustatytu bei Seimo kanceliarijos aptarnaujamu elektroniniu būdu.

Visi programiniai rinkimų veiksmai būtų aptarnaujami Seimo kanceliarijos.

Partija ar organizacija keltų kandidatus po jos įregistravimo politinės kampanijos dalyviu.

Partija ar organizacija, jų iškelti ir įreistruoti kandidatai suteiktų įgaliojimus atstovui rinkimams atstovauti VRK ir apygardų rinkimų komisijose.

Kandidatas raštu patvirtintų jo buvusį ar esamą bendradarbiavimą ar nebendradarbiavimą su buvusios TSRS ir dabartinių užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis. Pateikęs neteisingą informaciją kandidatas VRK sprendimu būtų šalinamas iš rinkimų, o išrinktam Seimo nariui būtų vykdoma apkalta. 

Kandidatas nebūtų registruojamas, jei jį iškeltų ne viena partija ar organizacija, o jų iškeltas kandidatas sutiktų būti jų iškeltu. Toks įregistruotas kandidatas būtų šalinamas iš rinkimų, o išrinktam Seimo nariui būtų vydoma apkalta.

Įregistruotas kandidatas rinkimų apygardoje turėtų 8 patikėtinius.

Savivaldybės tarybos nario, mero, Europos Parlamento nario ar Respublikos Prezidento pareigas einantis asmuo, įregistruotas kandidatu į Seimo narius, netektų savo pareigų.

Partijos ir organizacijos galėtų sudaryti koaliciją, pateikdamos bendrą koalicijos rinkimų programą.

Kandidatai ir juos iškėlusios partijos bei organizacijos turėtų lygią teisę kalbėti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, valstybinėse visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo rinkimų programas. Valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovai, savivaldybių merai privalėtų padėti kandidatams į Seimo narius ir juos iškėlusioms partijoms bei organizacijoms organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą informaciją.

Kandidatams ir juos iškėlusioms partijoms bei organizacijoms būtų suteikta teisė nemokamai naudotis LRT eteriu ir interneto portalu. Rinkimų agitacijai skirtų transliacijų per radiją ir interneto portalą rengimo taisykles tvirtintų, konkrečią jų trukmę ir laiką nustatytų VRK ir LRT. VRK skirstytų transliacijų laiką taip, kad nebūtų pažeisti lygiateisiškumo principai tarp kandidatų rinkimų apygardoje ir juos iškėlusių partijų bei organizacijų. Diskusijos per radiją ir televiziją būtų finansuojamos valstybės lėšomis. Ir kiti transliuotojai privalėtų užtikrinti kandidatų ir juos iškėlusių partijų bei organizacijų lygiateisiškumą. 

Būtų draudžiama naudotis tarnybine padėtimi, vykdant rinkimų agitaciją. Kandidatui, dirbančiam valstybės ar savivaldybės institucijose, būtų draudžiama skelbti apie jo veiklą rinkimų kampanijos metu.

Sugadintas rinkimų biuletenis būtų keičiamas nauju tik kartą pagal raštišką rinkėjo prašymą. 

Išankstinio balsavimo metu būtų tikrinama, ar rinkėjas jau balsavo. 

Rinkimuose būtų naudojamasi tik AB „Lietuvos paštas“ paslaugomis.

Kariai turėtų teisę balsuoti Lietuvos kariniuose vienetuose, kuriuose atlieka tarnybą. 

Partijos ir organizacijos, iškėlusios kandidatus, kandidatai į Seimo narius VRK sprendimus per 24 valandas po to, kai oficialiai paskelbiami rinkimų galutiniai rezultatai, galėtų apskųsti Seimui ar Respublikos Prezidentui. Seimas ar Respublikos Prezidentas per 48 valandas privalėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.

Seimo rinkimų balsų skaičiavimą aptarnautų Seimo kanceliarija, tam naudodama Seimo serverius ir kitą kompiuterinę įrangą, šį darbą vykdytų tik Seimo kanceliarijos darbuotojai.

Rinkimų rezultatus nustatytų VRK. Rinkimai būtų laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvautų daugiau kaip 50% apygardos rinkėjų. Laimėtų kandidatas, gavęs daugiau kaip pusę dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvautų daugiau kaip 2 kandidatai ir Seimo narys nebūtų išrinktas, po 2 savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvautų 2 kandidatai, gavę daugiausia balsų. Per pakartotinį balsavimą išrinktu būtų kandidatas, gavęs daugiau balsų, jei pakartotiniame balsavime dalyvautų daugiau kaip 40% apygardos rinkėjų. Jei rinkimai neįvyktų, būtų rengiami pakartotiniai rinkimai.

Partijos ir organizacijos, jų koalicijos veikdamos per jų iškeltus kandidatus, laimėjusius rinkimus į Seimą, įgyvendintų savo rinkimų programas, skelbtas įvykusiuose rinkimuose ir įregistruotas VRK.

VRK ne vėliau kaip per keturis mėnesius po rinkimų galutinių rezultatų oficialaus paskelbimo perduotų valstybės archyvui neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir rinkimų apygardų balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus (išskyrus parašų rinkimo lapus), VRK posėdžių protokolus bei sprendimus ir rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Kiti Seimo rinkimų dokumentai (balsavimo biuleteniai, rinkėjų prašymai dėl papildomo balsavimo biuletenio išdavimo sugadinus pirmąjį rinkėjui išduotą balsavimo biuletenį ir kiti reikšmingi balsavimo rezultatams įtakos turintys dokumentai) būtų saugomi 10 metų. Po to VRK galėtų nuspręsti nesaugotinus rinkimų dokumentus sunaikinti ar perduoti valstybės archyvui. 

Po rinkimų rezultatų paskelbimo VRK per 3 dienas išrinktiems kandidatams įteiktų Seimo nario pažymėjimus. Pirmajame naujai išrinkto Seimo plenariniame posėdyje išrinkta mandatų komisija patikrintų išrinktų Seimo narių mandatus, o nustačiusi šiurkščius rinkimų pažeidimus, teiktų siūlymus dėl išrinkto Seimo nario mandato nepripažinimo naujai išrinktam Seimui. Seimas 3/5 balsų turėtų teisę tokį Seimo nario mandatą pripažinti nealiojančiu.

Visus ginčus dėl Seimo nario pažymėjimo neįteikimo ne vėliau kaip per 3 dienas spręstų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais pripažintų VRK, taip pat ir tuo atveju, jei Seimo narys sulaužytų priesaiką, pakeisdamas ar atsisakydamas vykdyti jo ar jį kandidatu Seimo rinkimuose iškėlusios partijos ar organizacijos, koalicijos rinkimų programą. Narystės Seimo frakcijoje pakeitimas prilyginamas Seimo nario priesaikos sulaužymui, išskyrus Seimo nario buvimą mišrios Seimo frakcijos nariu dėl to, kad Seimo narį kandidatu iškėlusi partija ar organizacija, koalicija negalėtų sudaryti atskiros Seimo frakcijos. 

Tam, kad įgyvendinti Seimo nario priesaikus rinkėjams, t.y. savo ir jį iškėlusios partijos ar organizacijos, koalicijos rinkimų programas, Seimo narys privalėtų būti jį iškėlusios partijos ar organizacijos, koalicijos frakcijos nariu. Seimo frakciją sudarytų mažiausiai 8 Seimo nariai. Susijungus kelių partijų ar organizacijų, koalicijų Seimo nariams į vieną Seimo narių frakciją, jų bendra rinkimų programa negalėtų prieštarauti Seimo rinkimuose jų paskelbtoms rinkimų proramoms.

Nustatomas toks Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaikos tekstas:

„Aš, (vardas, pavardė),

prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai;

prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą;

prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei;

prisiekiu vykdyti mano ir mane kandidatu Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose iškėlusios politinės partijos (visuomeninės oranizacijos ar koalicijos) rinkimų progrąmą.

Tepadeda man Dievas!“

Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio. Priesaikos tekste nurodoma kandidatu Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose iškėlusi partija ar organizacija, jų koalicija.

Seimo nariui dėl jo rinkimų priesaikų nevykdymo, nesilankymo rinkimų apygardoje ir rinkėjų keliamų klausimų ir problemų nesprendimo Seimo nario kompetencijos ribose galėtų būti organizuojama apkalta Seime. Tam būtina šio įstatymo nustatyta tvarka surinkti 800 rinkimų apygardos, kurioje buvo išrinktas Seimo narys, rinkėjų parašų. Inicijuoti apygardos rinkėjų parašų rinkimą dėl apkaltos rinkimų apygardoje išrinktam Seimo nariui teisę turėtų kandidatu Seimo rinkimuose šį Seimo narį iškėlusi partija ir organizacija, 8 narių rinkimų apygardos rinkėjų komitetas, įregistruotas apygardos rinkimų komisijoje rinkėjų parašams rinkti dėl apkaltos Seimo nariui. 

 

Kadangi po 1992 metų spalio 25 dieną priimtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos vykę Seimo rinkimai pažeisdavo šios Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalies reikalavimą dėl lygios rinkimų teisės, per 120 dienų nuo šio konstitucinio Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo priėmimo, kurį pasirašyti per 3 dienas po referendumo rezultatų paskelbimo privalo Respublikos Prezidentas, turi įvykti pirmalaikiai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai, vykdomi pagal šio konstitucinio Seimo rinkimų įstatymo reikalavimus. Pirmasis Seimas po šio konstitucinio įstatymo priėmimo, prieš tai sudarius 141 rinkimų apygardą. 

Respublikos Prezidentui per 3 dienas po referendumo rezultatų paskelbimo šio konstitucinio Seimo rinkimų įstatymo nepasirašius per 3 dienas po referendumo rezultatų paskelbimo, jį pasirašo VRK pirmininkas, o VRK skelbia vienu metu vykdomus pirmalaikius Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimus. 

Lietuvos Respublikos Seimui, Respublikos Prezidentui, teisingumo ministrui ir Generaliniam prokurorui šio konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka ir nustatytais terminais neišrinkus Vyriausiosios rinkimų komisijos:

1) Vyriausiąją rinkimų komisiją išrenka ir Seimo funkcijas vykdo sušauktas Tautos susirinkimas.

2) Lietuvos Respublikos Seimo nariai, išrinkti 2020-2021 metais, netenka Seimui suteikiamų galių.

Tautos susirinkimas sušaukiamas per 44 dienas nuo po referendumo rezultatų dėl šio konstitucinio Seimo rinkimų įstatymo priėmimo paskelbimo. Į Tautos susirinkimą 141-oje Seimo rinkimų apygardoje išrenkami po vieną Tautos atstovą. Rinkimų apygardos Tautos atstovą į Tautos susirinkimą renka apygardos rinkėjų susirinkimas, į kurį atstovus (po vieną) išrenka 80 rinkėjų susirinkimas. Valstybės ekstremalios situacijos metu šiuos rinkėjų atstovus rinkti gali ir apygardos 50 rinkėjų susirinkimas. Mažiausias rinkimų apygardos atstovų susirinkimo dalyvių skaičius – 17. Atstovų susirinkimas rinkimų apygardoje turi būti filmuojamas ir protokoluojamas, šis susirinkimas balsų dauguma išrenka vieną apygardos atstovą į Tautos susirinkimą. Nė vienam renkamam kandidatui nesurinkus daugumos balsų rinkimų apygardos atstovų susirinkime, pakartotiniame balsavime renkamas išrenkamas vienas iš dviejų pirmajame balsavime daugiausiai balsų surinkusių kandidatų, pakarotiniame balsavime gavęs daugiau balsų.

Lietuvos Respublikos Seimui nevykdant šio konstitucinio Seimo rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo funkcijas iki Lietuvos Respublikos Seimo išrinkimo pagal šį konstitucinį Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymą vykdo Tautos susirinkimas, veikiantis Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose Gedimino pr. 53 Vilniuje. Tautos susirinkimą aptarnauja Seimo kanceliarija. Tautos susirinkimas iki Seimo išrinkimo pagal šį konstitucinį Seimo rinkimų įstatymą vykdo Seimo funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Tautos susirinkimo nariui mokamas Seimo nario atlyinimas, jis negali vykdyti jokių kitų pareigų.

Priėmus šį konstitucinį Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymą, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai galioja Lietuvoje tiek, kiek jie neprieštarauja šiam konstituciniam Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymui, o Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įpareigojami nedelsiant suderinti kitus Lietuvos Respublikos įstatymus ir teisės aktus su šiuo konstituciniu Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymu.

Įgaliojimai organizuoti Tautos susirinkimą suteikiami asociacijai „Lietuvos visuomenės taryba“ ir kitoms politinėms partijoms bei nevyriausybinėms oranizacijoms, kurių atstovai inicijuoja referendumą dėl šio konstitucinio Seimo rinkimų įstatymo priėmimo referendume ir registruojasi, kaip referendumo iniciatyvinė grupė Vyriausioje rinkimų komisijoje. 

 

Lietuvos visuomenės taryba, referendumas@lietuvosvisuomenestaryba.lt 

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));