skip to Main Content

                                                                                                                                       

 

           Šio mano trumpo pasakojimo pagrindiniais herojais bus:  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas p. Marius Bajoras, teisėja p. Irena Paulauskienė Žygimantų g. 2, LT- 01102 Vilnius; Vilniaus miesto apylinkės teismas, teisėja p. Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Laisvės pr. 79A, Vilnius; Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus apskrities skyriaus vedėjas p. Kastytis Konstantinas Kozlovas, Algirdo g. 31, LT-03219 Vilnius; tretysis suinteresuotas asmuo (rangovas) UAB „LUBAS“ – Asta Lubienė (direktorė),Gediminas Lubas (savininkas), į.k. 300526583, Vilniaus g. 2, Senosios Varėnos k.,LT-65487, Varėnos r. sav.   

              Pareiškėjas savo skundu 2016 m. spalio 17 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, teisėja p. Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė 2016 m. spalio 27 d. nutarė: „Ieškinį priimti atsisakytina, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui“. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio11 d., etc.dienomis, savo skundais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.  Šio teismo teisėjai p. Irena Paulauskienė ir p. Marius Bajoras įvairiais pretekstais mano skundą atsisakė priimti. Be to, teisėjas p. Marius Bajoras atvirkščiai ir priešingai nei teisėja p. Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė man išaiškino: „Vadovaujantis ABTĮ 12 straipsniu, pareiškėjui išaiškintina, kad jis dėl Tarnybos 2016 m. spalio 12 d. rašto Nr. 36V-4540 panaikinimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“. Taigi! Teisėjas p. Marius Bajoras, kaip ir teisėja p. Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, nutarė: „atsisakyti priimti pareiškėjo skundą atsakovui Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus apskrities skyriui“. Kuo toji Vilniaus apskrities Valstybinės vartotojų teisių apsaugos skyriaus tarnyba ir UAB „LUBAS“ ypatingos, kad jų absurdiškų sprendimų ir šiurkštaus statybos darbų broko nepageidauja nagrinėti joks Lietuvos teismas? Tokias prieštaringas teismų nutartis Pareiškėjas vertina kaip pažeminimą ir pasityčiojimą ne tik iš Pareiškėjo, bet taip pat iš LR Konstitucijos, tarptautinių ir nacionalinių žmogaus teisių ir laisvių. Pareiškėjui visiškai nesvarbu, koks teismas išnagrinės jo elementarų skundą. Svarbu, kad tai būtų padaryta jo bereikalingai ir tuščiai nevaikant iš vieno teismo į kitą. Tokie abejingųjų ir delsiančiųjų Lietuvos teismų neatsakingi verdiktai akivaizdžiai rodo, kad Lietuvos teismų sistema reikalauja ne kosmetinių, o giluminių, esminių jų veiklos pokyčių ir sprendimų. Neturi likti galimybės teismų dvejonėms, ar per didelės laisvės nekompetentingiems teisėjams spręsti, kokios kompetencijos teismas turi nagrinėti pakankamai paprastą ginčą ir varinėti Pareiškėją nuo Ainošiaus pas Kaipošių. Teismų sistema privalo veikti taip, kad nerimą ir neteisingumą keliantys veiksniai būtų identifikuojami ad hoc vadovaujantis sensus communis principu pačioje pradinėje ginčo sprendimo stadijoje. Tada turi sekti operatyvūs teismų sprendimai, o ne tokia kaip šiuo konkrečiu atveju teismų elgsena peržengianti sveiko proto, teisingumo ir sąžiningumo ribas. Todėl Pareiškėjas nori turėti vilties, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas sugebės galų gale išspręsti šią bylą taip, kad būtų galima pasakyti: res  judicata. Esant tokiai padėčiai, žemiau Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui dar kartą paaiškinu ir pateikiu mano skundo esminius aspektus.

             Savo prašymu aš 2016 m. birželio 20 d. kreipiausi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau ir –  Tarnyba) dėl Rangovo UAB „LUBAS“ – Asta Lubienė (direktorė),Gediminas Lubas (savininkas), (toliau ir – Rangovas) statybos darbų netinkamos kokybės, kuriame aiškiai nurodžiau, kad „Pirties statybos metu Rangovas pasirinko netinkamas stogą laikančias konstrukcijas, ko pasėkoje laikantys balkiai įlinko“.             

               Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2016 m. spalio 12 d. savo raštu Nr. 36V-4540 „Dėl Jūsų prašymo nagrinėjimo nutraukimo“ pranešė, kad „Tarnyba nutraukia ginčo nagrinėjimą, kai dėl objektyvių aplinkybių neįmanoma išnagrinėti ginčo ir priimti sprendimo“. Atsakymas grindžiamas tokiais biurokratiniais ir neatitinkančiais tikrovės argumentais:             

             i) „Tarnyba negali objektyviai išnagrinėti prašymo“.

             ii) „Tarnyba neturi pakankamo pagrindo įpareigoti Rangovą neatlygintinai pakeisti laikančią siją bei negali nustatyti sijos įlinkio priežasčių“.                         

          Nepraleisdamas Tarnybos nustatyto 7 dienų termino nuo Tarnybos atsakymo gavimo dienos 2016-10-13 skundui pateikti, pateikiau šį Skundą Tarnybos vienareikšmišku nurodymu Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame išdėsčiau nesutikimo su Tarnybos sprendimu motyvus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi skundą priimti atsisakė, kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui ir teisėja p. Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė išaiškino Pareiškėjui, kad skundas turi būti paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas (teisėja p. Irena Paulauskienė) konstatavo, kad skundas turi trūkumų, kurie turi būti pašalinti: pateikti mokėjimo dokumentą, patvirtinantį 30 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą; pareikšti pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Teismo nustatytu terminu skundo trūkumus pašalinęs, skundą padaviau Vilniaus apygardos administraciniam teismui, teisėjai p. Irenai Paulauskienei;  po to pastarasis pateko p. teisėjui Mariui Bajorui.

 Šiame jau gana ilgą laiką trunkančiame ginče akivaizdu, kad būtent

Rangovas neįvykdė Vartotojo nuo 2009 metų nuolat teikiamų  prašymų pašalinti statybos

darbų defektus, todėl jo teiginiai apie šalių nebendradarbiavimą, nepateikimą projekto ar konstruktoriaus išvadų yra nepagrįsti ir nesąžiningi. Pabrėžtina, kad pagal 2008 m. gegužės 15 d.„Statybos sutarties Nr. 39“ tarp UAB „LUBAS“ ir užsakovo (Vartotojo) 1  straipsnį, „Rangovas įsipareigojo pagal projektuotojo G.  Strikevičiaus, toliau vadinamo „Projektuotoju“ projektą – pirtis – atlikti kitus sutartyje numatytus darbus, toliau visi statiniai vadinami „Pastatu“, o visi statybos darbai bendrai vadinami „Pastato statyba“. Statinio projektas pateikiamas Sutarties priede Nr. 1“.                               

        Vadovaudamasis  išdėstytomis aplinkybėmis  ir remdamasis  LR Administracinių  bylų  teisenos  įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 str. 2 d.,  LR Administracinių bylų teisenos  įstatymo 88 straipsniu,  Lietuvos vyriausiojo administracinio Teismo prašau: Vilniaus apygardos administracinio teismo  2017 m. sausio 23 d. teisėjo p. Mariaus Bajoro nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, – patenkinti skundą ir įpareigoti Tarnybą skundą nagrinėti iš naujo bei pašalinti Rangovo padarytą pažeidimą.

 

 

 

                                                          Arūnas Klimkevičius

 

                                                            2017 m. sausio 30 d.

                                                                       Vilnius     

 

                                                                                                                                                                                                               

                                                                                                                

                                                                                         

 

 

 

 

 

 

                                                             

 

                                                                

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

                                                                           

 

 

 

 

 

 

                                                                  

 

Facebook komentarai
Back To Top