skip to Main Content

 

Lietuvos Seimo rinkimai ir Spalio revoliucijos idėjų tęsėjai

 166

 

Paskelbta: 2015-11-07 20:08 Autorius: ekspertai.eu
Z. Vaišvila. Nuotr. E.eu

Z. Vaišvila. Nuotr. E.eu

Ekspertai.eu interviu su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, signataru Zigmu Vaišvila, 1991 m. sausio 13-osios naktį Lietuvos išrinktu Ministro Pirmininko pavaduotoju ir laikinosios gynybos vadovybės nariu, 1991 -1992 metais vadovavusiu Valstybės saugumo departamentui.

– Š.m. lapkričio 3 d. Lietuvos gelbėtojai, pasivadinę konservatoriais ir vadovaujami Landsbergių  šeimos, paskelbė, kad jų naujas vadas vilnietis Gabrielius Landsbergis būsimuose Seimo rinkimuose pabėgo į Kauną. Atrodo keistai – dar rugsėjo 9 d. buvęs šios partinės grupuotės vadas Andrius Kubilius šiai naujai partinei žvaigždutei nuolankiai „užleido“ savo tėvoniją – Antakalnio rinkimų apygardą. Tik norėk ir kandidatuok! Gal išsigando ko nors ponaitis Gabrielius?

– Pavyzdžiui?

– Pavyzdžiui, prašomo pradėti tyrimo dėl G. Landsbergio žmonos verslo, išlaikomo Lietuvos valstybės įmonių sąskaita, veiklos ar Jūsų galimo kandidatavimo Antakalnio rinkimų apygardoje. Išvakarėse lapkričio 2 d. Birželio 3-iosios grupė paskelbė apie savo dalyvavimą būsimuose Seimo rinkimuose.

– Logiškai mąsto – Zigmas Vaišvila gali būti kandidatu į Seimo narius Vilniaus Antakalnio apygardoje. Tačiau ne mažiau svarbi priežastis yra ir ta, kad konservatoriai patys jau suprato, kokį silpną ir bailų, negana to dar ir visiškai pažeidžiamą vadą konservatoriams parinko. Nuo prokuratūros čiupinėjimo dėl atvirai A. Landsbergienės vardu vykdomo pasipinigavimo valstybės sąskaita šią šeimyną išgelbėti gali tik Respublikos Prezidentės „stogas“. Sveiku protu ir bent jau savisaugos instinktu nesuvokiamas toks atvirai vykdomas lindimas į valstybės kišenę.

– Kur žiūri principingoji Respublikos prezidentė?

– Teisingai žiūri – kur nereikia, ten nežiūri! Tačiau energetikų pastatuose pristeigtų G. Landsbergio žmonos vaikų darželių laukia akivaizdus jei ne uždarymas, tai bent jau iškeldinimas. Dalykiški advokatai Landsbergių šeimynai turėtų patarti kuo greičiau patiems nutraukti šias sutartis. Valstybės įmonė skolinasi šios ponios poreikiams 7 mln. eurų ir juos investuoja į savo pastatų statybai pagal ponaičio G. Landsbergio žmonos nurodymus… Tai jau ne tik šios ponios baudžiamosios atsakomybės klausimas, bet ir mūsų visų, visų pirma, energetikos įmonių vadovų savigarbos klausimas. Ostapas Benderis bent linksmino ar guodė tuos, iš kurių atvirai vogė.

– Ar Kaunas išgelbės konservatorių mundurą?

– Manau, kad neišgelbės. Jei Kauno meras V. Matijošaitis būtų nepaskubėjęs užkirsti kelią dar vienos sutarties pasirašymui, tai prokuratūrai būtų tekę vertinti dar vieną A. Landsbergienės parašą dėl 4000 m2 energetikų namo  naudojimosi lengvatinėmis sąlygomis Kauno Savanorių prospekte.

– Tai susirungsite su ne konservatoriška buvusia konservatorių finansų ministre Ingrida Šimonyte?

– Mielai. Jei nepabėgs ir ši būsima kandidatė iš būsimų rinkimų ar prokuratūra nepasibels ir į jos duris, tai bus tikrai įdomių akistatų. Rinkėjų akivaizdoje pakalbėtume ne tik apie Snoro banko užgrobimą, likvidavimą ar „Independence“ aferos bendrininkams kasdien finansų ministerijos ofšorui mokamus per 0,5 mln. Lt. Būtų įdomu išgirsti, kaip buvusi finansų ministrė paaiškins atvirai vykdomą valstybės lėšų išplovimą per šį ofšorą. O jų pakankamai daug – beveik 2 mlrd. Lt. Paklausiau ir kodėl prezidentės D. Grybauskaitės Lietuvos valdymo laikotarpiu valstybės energetikos įmonės perduotos ne ūkio, ne energetikos, o finansų ministerijai valdyti? Paklausiu, kodėl ir I. Šimonytės vadovaujama finansų ministerija teismui teikė žinomai melagingus paaiškinimus, kad esą UAB „FF Lizingas“ pirko iš BAB „Oruva“ tariamai finansų ministerijai įkeistą turtą, kieno nurodymu tai daryta?

– Tai tų pačių 7 mln. Lt dydžio turto arešto klausimas , kurio dėka Jūsų vadovaujamai įmonei UAB „FF Lizingas“ buvo iškelta bankroto byla, kurią administruoja nusikalstamo susivienijimo bankroto administratorius?

– Taip, ta pati istorija. Jei I. Šimonytė nepabėgs, tai mano pasirinkimas būti kandidatu Antakalnyje, kur ir gyvenu, tiesiog būtų likimo nulemtas.

– Konservatorių partijos vado pavaduotoja Irena Degutienė „savo“ Naujamiesčio rinkimų apygardą, kurioje balsuoja užsienyje gyvenantys Lietuvos rinkėjai, „užleido“ kitam prezidentės Dalios Grybauskaitės bendrininkui ir būsimam sistemos kandidatui į Lietuvos Prezidentus – buvusiam Lietuvos ambasadoriui JAV Žygimantui Pavilioniui. Gal jis gali būti permestas prieš Jus į Antakalnio apygardą Seimo rinkimuose?

– Taip pat mielai padiskutuosime su šiuo ambasadoriumi, priėmusiu Gruzijos valstybės apdovanojimą iš buvusio Gruzijos prezidento M. Saakašvilio , jau nebeturėjusio teisės skirti valstybės apdovanojimus, rankų. Bent rinkimų kampanijos metu gal pavyktų iš šio eks-ambasadoriaus sužinoti, kiek ir kokios Rusijos kariuomenės sukaupta už 30 km nuo Vilniaus, kuri jau turėjo Lietuvą užpulti, bet vis dar neužpuolė. Ne tik prezidentė D. Grybauskaitė mūru užstojo šį ambasadorių, bet ir teismas, neleidęs signatarui Z. Vaišvilai reikalauti paaiškinimų iš Respublikos Prezidentės dėl tokio beviltiško ambasadoriaus – provokatoriaus (ir dar ne bet kur, o JAV ir Meksikoje!) atleidimo iš užimamų pareigų.

– Lapkričio 2 dieną Birželio 3-iosios grupė paskelbė apie dalyvavimą būsimuose Seimo rinkimuose. Kodėl?

– Nes nėra jokios realios opozicijos valstybę užvaldžiusioms ir valstybės išlaikomoms grupuotėms. Tie, kurie prieš rinkimus bando vaidinti mūsų gelbėtojus, nieko konkretaus ir to, kas keistų padėtį iš esmės, net nepasiūlo, nėra pagrindo net telkimuisi. Nepakanka sakyti, kad viskas blogai, o kalti ne konkretūs asmenys, bet abstrakti sistema. Telkimuisi būtinas pagrindas. Todėl Birželio 3-iosios grupė ir paskelbė neatidėliotinus sprendimus dėl Lietuvos valstybės, mūsų Konstitucijos apgynimo ir Tautos išsaugojimo:
1. Birželio 3-iosos grupės atliktas tyrimas atskleidė, kad valstybė pasiima neproporcingai didelę viešųjų finansų dalį. Europos šalyse vidutinis BVP perskirstymas viršija 40%, Lietuvoje viešai deklaruojamas –29%, o realus – apie 60%. Mūsų žiniomis apie 6 mlrd. eurų viešųjų finansų dalis valstybės poreikiams yra perteklinė ir skyrus šias lėšas kitoms reikmėms, viešųjų funkcijų vykdymas realiai nenukentėtų. Tai leistų be papildomų lėšų iki 600 eurų padidinti neapmokestinamų pajamų dydį, bei neklaidinti rinkėjų simboliniais minimalaus atlyginimo didinimais.
2. Visuomeninio transliuotojo atvirumas įvairioms politinėms nuomonėms ir visapusiškai informacijai tiek apie padėtį Lietuvoje, tiek užsienyje.
3. Тeisėsaugos problemų sprendimas pradėtinas nuo alternatyvos – nepriklausomo prokuroro – atsiradimo, teismų nepriklausomumo užtikrinimo atsiradus atsakomybei dėl neteisėtų sprendimų valstybės vardu – nuo teisėjo iki prezidento.
4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos apgynimas, referendumo kaip valstybės valdymo instrumento grąžinimas Tautai, Tautos sprendimas dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo.
5. Neatidėliotinas Lietuvos valstybės pasiruošimas euro zonos ar Europos Sąjungos griūties atvejui.  

– Lietuvių kalbos gynėjai pasiges Jūsų nuomonės dėl lietuvių kalbos gynimo.

– Nepasiges, ras mano parašą, pritariantį šiai iniciatyvai. Tačiau Birželio 3-iosios grupės ir mano nuoseklus principas dėl šio klausimo yra paprastas ir aiškus – lietuvių kalba ir šeima, teritorija yra neliečiamos pagal mūsų Konstituciją ir turi likti Lietuvos valstybės pagrindais.

– Bingelienės interviu tiesos.lt dėl šios lietuvių kalbos gynimo iniciatyvos su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu Vytautu Radžvilu „Tauta privalo nubusti dar kartą – jeigu tai neįvyks, Lietuvos valstybės ir pačios Tautos paprasčiausiai neliks“ Jūsų kolega sąjūdietis teigia, kad“ „…jokios idėjinės takoskyros tarp M. Burokevičiaus vadovaujamos „platforminės“ TSKP ir M. Brazausko vadovaujamos „nepriklausomybinės“ LKP iš tikrųjų nebūta. Mat abiem dariniams priklausė tokie patys – komunistinės ideologija dvasia išugdyti ir jos persmelkti, iki pat pabaigos okupaciniam režimui ištikimai tarnavę partiečiai.“  Kur rasti tą ribą tarp pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą pateikusių Vilniaus aukštosios partinės mokyklos absolvento, LKP Vilniaus Lenino rajono komiteto bei LKP CK kultūros skyriaus instruktoriaus G. Kirkilo ir I. Šiaulienės, kuri Sąjūdžio priešaušriu vadovaujama paties M. Burokevičiaus apgynė disertaciją „Lietuvos komjaunimas – Komunistų partijos pagalbininkas kovojant už socialistinės revoliucijos pergalę ir jos stiprinimą Lietuvoje 1940–1941metais“?

– Neteko dar viešai diskutuoti su kolega Vytautu Radžvilu. Tačiau palietėte labai aktualius klausimus. Ir ne tik lietuvių kalbos klausimus. Labai noriu padiskutuoti su Vytautu šiais klausimais išsamiau. Interviu žanras to neleidžia. Kadangi iš Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių Vytauto Radvilos ir Gintaro Songailos nesulaukiu atsakymų į panašius ir nemažiau svarbius klausimus, kurie kartais tarp mūsų iškelia keistą, tikiuosi, menamą ir emocinį barjerą,  todėl pasakysiu tai, kas svarbiausia ir dėl ko nesulaukiu jų nuomonės. Stebiuosi  V. Radžvilo ir jo kūdikio Pro patria radikalėjimu ir bent išoriniu suartėjimu su tautininkais, kurie savo radikalumu sparčiai ir žlugdyte žlugdo Tautininkų sąjungą. Šis nenatūralus suradikalėjimas išryškėjo prasidėjus praėjusių metų Ukrainos įvykiams. Remdamasis savo informacija nuoširdžiai juos perspėjau neskubėti alpti iš džiaugsmo dėl Ukrainos naujosios valdžios. Deja, nepaklausė patarimo, paskubėjo. O dabar, nežino, kaip natūraliai grįžti į dalykišką diskusiją ir sveiką logiką.

– O ką pasakysite dėl V. Radžvilo nuomonės – juk po tokio profesoriaus paaiškinimo atsiranda klausimas , kurioje barikadų pusėje sodinti burokevičininkę Dalią Grybauskaitę?

– Tai ir yra esminis klausimas. Teoriškai V. Radžvilas samprotauja labai teisingai. Ir išvadas teisingas skelbia. Tačiau žmonėms ir politikai reikia konkretaus veiksmo. Kviečiu tai padaryti patį V. Radžvilą, kuris prieš 2009 m. Respublikos Prezidento rinkimus rašė straipsnių seriją apie Dalią Grybauskaitę. Šios straipsnių serijos moto – jei Lietuva pasirinks Dalią Grybauskaitę, kitų rinkimų Lietuvai gali ir nebeprireikti. Po šios savaitės įvykių – prezidentės šantažo Seimo valdybai ir vadovybei, naudojant operatyvines pažymas (beje, jei šios pažymos yra 3 mėnesių senumo, tai jos jau privalėjo būti sunaikintos, jei pagal šią informaciją nepradėtas ikiteisminis tyrimas) – šie pranašiški V. Radžvilo žodžiai atsigręžia prieš jį patį. Vytautai, tai ar nematai jokio skirtumo, kad p. Dalia Grybauskaitė ne tik nebuvo savarankiškos LKP nare, bet ir liko LKP ant TSKP platformos nare ir iškart ten darė karjerą, bet ir liko tarp tų 800, kuriuos kolaboravimui prieš Lietuvos Respubliką pasamdė Mykolo Burokevičiaus vadovaujamas LKP (TSKP) CK, kuri net po Kovo 11-osios tęsė darbą vienu perversmo prieš Lietuvą ruošimo štabu tapusioje TSKP CK Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje? Kodėl 1991 metais mums ginant Lietuvą Sausio 13-ąją, ji buvo TSRS išsiųsta į JAV Džordžtauno universitetą, kuriame 1985 m. vadovaujančių darbuotojų patirties 6 mėnesių kursuose sėmėsi ir   Ž. Pavilionio mama A. M. Pavilionienė, savo biografijoje neslepianti šio fakto? Negi darbo TSRS ambasadoje JAV 1991 metais faktas nieko nereiškia?

Toks supaprastintas profesoriaus V. Radžvilo paaiškinimas yra labai neatsakingas ir žalingas, visų pirma Atgimimo laikmečio nežinančiam jaunimui. Jis leidžia šiandieninėje Lietuvos valstybėje M. Burokevičiaus ir atitinkamų TSRS struktūrų samdytai tuometinei veikėjai ir dabartinei Lietuvos Prezidentei D. Grybauskaitei likti „ne prie ko“,  atvirai ir ciniškai pažeidinėti mūsų Konstituciją ir įstatymus, priiminėti bet kokius, tik ne mūsų Tautai ir Lietuvos valstybei naudingus sprendimus. Užtenka tik abstrakčiai pulti visus komunistus ir nuimti nuo Žaliojo tilto „balvonus“, net nesiaiškinant kas jie tokie ir ką jie reiškia.

V. Landsbergio ir A. Brazausko auklėtinė D. Grybauskaitė šiuose „žygdarbiuose“ yra pirmosiose gretose. Ar galima, Vytautai Radžvilai, savo profesoriaus autoritetu leisti šiai visą Lietuvos – Centijos valdžią uzurpavusiai poniai leisti taip pigiai nusikratyti savo kolaborantiškos praeities, atvirai prokuratūros pagalba naikinti įtarimus kolaborantams Sausio 13-osios byloje?

Kodėl, Vytautai, nepaaiškini jaunimui, kad Atgimimo laikais toje pačioje TSKP vyko arši kova dėl valdžios tarp gorbačiovininkų ir lichačiovininkų-kručkovininkų, kad vieniems reikėjo A. Brazausko, kitiems – M. Burokevičiaus, kad laimėjus kietosios linijos šalininkams, ir tu, ir aš su mūsų šeimomis būtume sulaikyti ir internuoti, o toks Zigmas pagal St.  Čaplino paruoštą planą (skaityk, Vytautai, A. Anušausko  darbus) – ir sušaudytas turėjo būti.

Ir visoje toje košėje, Vytautai, savo labai teisingais ir labai reikalingais straipsniais leidi šiai burokevičininkei ne tik išlipti sausai iš balos, bet ir baigti naikinti mūsų valstybę. Iš tautininkų girdžiu tik vieną argumentą dėl jų meilės prezidentei D. Grybauskaitei  – ji, mat, vienintelė begina lietuvių kalbą. Atsipeikėkite – parodysiu mano asmens tapatybės kortelės antrąją pusę, kurioje vietoje pavardės „Vaišvila“ įrašyta „Vaisvila“. Galų gale ši ponia baigia išvalstybinti mūsų valstybę – negi manote, kad po valstybės sunaikinimo dar ilgai išliks lietuvių kalba? Kodėl po 2009 metų, Vytautai, nutilai ir D. Grybauskaitės tema pačiam tapo tabu?

Jei, Vytautai, taip paprastai ir primityviai, tikrai neprofesionaliai ir dar pats būdamas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu sulyginai šias dvi LKP, tai pradėk nuo savo mokytojų ir dėstytojų komunistų įvertinimo ir pasmerkimo. Visų pirma, a.a. Romualdo Ozolo, prie kurio kapo pasakei, tikiuosi, nuoširdžią kalbą, tačiau visiškai prieštaraujančią paties supaprastintai logikai šiame interviu. Pasmerk, Vytautai, ir kitą savo mokytoją – taip pat Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narį profesorių Bronislovą Genzelį. Jie – abu tavo mokytojai ir kolegos LPS iniciatyvinėje grupėje – buvo komunistai. Ne tik komunistai, bet ir LKP atsiskyrimo iniciatoriai, vadovavo šio atsiskyrimo procesui. Jie ir privertė LKP apsispręsti ir paskutiniajai Lietuvos organizacijai atsiskirti nuo Maskvos.  Kalbėkime ne tik apie A. Brazauską ir M. Burokevičių, o apie R. Ozolą ir Br. Genzelį, apie LKP atsiskyrimo nuo TSKP minusus ir pliusus. Netikiu, kad pats neskirtum, kur koks veikėjas konjunktūriškai nuėjo –  į LKP ar 1993 m. į konservatorių partiją, ar tapo Lietuvos Prezidente, prieš tai uoliai pasidarbavusi ir, manau, uoliai tebesidarbuojanti Maskvai.

Kol profesorius Vytautas Radžvilas tyli, už jį uoliai anti-vaišvilišką darbą vykdo jo mokinys ir konservatorės A. Bilotaitės padėjėjas Vytautas Sinica. Kaipgi, Vytautai, leidai savo mokiniui tapti, anot paties, Landsbergiškos gaujos narės tarnu?

– Konservatorius ir KGB istorijos žinovas A. Anušauskas apkaltino Jus kolaboravimu Maskvai.

– Kol kas sistema gina šį Seimo narį nuo atsakomybės už šmeižtą – Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė mano skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Lauksime Vilniaus apygardos teismo nuomonės, kuriam pateikiau Generalinės prokuratūros raštą, patvirtinantį, kad prokuratūra neturi duomenų apie mano kolaboravimą (BK 120 str.) ir kad joks ikiteisminis tyrimas dėl Zigmo Vaišvilos kolaboravimo nevykdomas.

– Supratome. Lauksime ikiteisminio tyrimo dėl prezidentės kolaboravimo ar jos apkaltos Seime, nes šią savaitę ji apšmeižė ir Seimo Teisės ir teisėsaugos komiteto pirmininką Julių Sabatauską.

– Tikėsimės, kad po šiemet rugpjūčio 1 dieną prezidentei D. Grybauskaitei  įteikto Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos aukščiausiojo 1-ojo laipsnio apdovanojimo už nuopelnus Lietuvai dar vieno tokio apdovanojimo ši LKP (TSKP) samdoma darbuotoja nebesulauks. Jei sulauks, tai komentaro jau ne manęs prašykite.

– Ir ką gi rekomenduotumėte tai pakomentuoti?

– Profesorių Vytautą Radžvilą ar jo mokinį konservatorės Seimo narės Agnės Bilotaitės padėjėją Vytautą Sinicą.

– Tikrai pavyko interviu apie TSKP linijos tęsėjus Spalio revoliucijos metinių proga. Ačiū Jums.

– Jums ačiū.

– Ačiū, bet ačiū Jums.

Kalbino Šarūnas Puidokas, ekspertai.eu Visuomeninių ir politinių procesų skyriaus vadovas


Facebook komentarai
Back To Top