skip to Main Content

2018 m. rugsėjo 26 d. 11 val. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos, buvusio Seimo nario Audriaus Nako ir publicisto Juozo Ivanausko.spaudos konferencijos Seime „Tarptautinių teismų sprendimų nevykdymas – grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui“.

pranešimas spaudai

 

KREIPIMASIS Į RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ BŪSIMUS DALYVIUS

 

LR Seimui pasiūlėme priimti mūsų pateiktas LR Prezidento rinkimų ir Seimo rinkimų įstatymų pataisas (pridedame įstatymų projektus ir aiškinamąjį raštą), kurios padėtų neatidėliotinai išspręsti galimų sankcijų taikymą Lietuvai dėl tarptautinių įsipareigojimų nevykdymo – Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011-01-06 sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą ir JTO Žmogaus teisių komiteto privalomų nurodymų Lietuvos Respublikai dėl šio klausimo nevykdymo. Tai sukelia ne tik neigiamas pasėkmes Lietuvai tarptautiniuose santykiuose, bet ir diskredituoja Lietuvos valdžios institucijas Lietuvos piliečių akyse, rodo netinkamą pavyzdį, jog galima metų metais nevykdyti teismų sprendimų.

2004-04-06 d. LR Prezidentas Rolandas Paksas buvo nušalintas nuo pareigų.

2011-01-06 sprendime byloje Paksas prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad teisinis reguliavimas, draudžiantis Rolandui Paksui būti renkamam į Seimą, Konvencijos Protokolo Nr.1 3-io straipsnio požiūriu yra neproporcingas. Seimas, vykdydamas Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, turėjo įtvirtinti restitutio in integrum, t.y. atkurti situaciją, buvusią iki šio EŽTT pripažinto žmogaus teisių pažeidimo.

2018-07-26 JTO Žmogaus Teisių Komiteto baigiamosiose pastabose dėl Lietuvos ketvirtosios ataskaitos vykdymo nurodyta, kad Lietuva privalo įgyvendinti sprendimus byloje Paksas prieš Lietuvą. Lietuva tai daro bandydama keisti LR Konstituciją, tačiau nesėkmingai. Susidariusi padėtis gręsia Lietuvai Respublikos Prezidento ir Seimo rinkimų neteisėtumu.

Lietuvai nevykdant EŽTT sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą ET Ministrų komitetas, atkreipęs dėmesį į septynerius metus nevykdomą sprendimą, taiko sugriežtintos priežiūros mechanizmą.

 

Atsižvelgiant į išdėstytą ir į tai, kad:

a) LR Konstitucinio Teismo sprendimai bei Seimo rinkimų ir Respublikos Prezidento rinkimų įstatymuose įtvirtintas draudimas asmenims, pašalintiems iš pareigų apkaltos būdu, dalyvauti Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimuose, tapo absoliučiu ir pažeidžiančiu EŽTT 2011-01-06 sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą, kuriame buvo konstatuota, kad teisinis reguliavimas, draudžiantis Rolandui Paksui būti renkamam į Seimą, Konvencijos Protokolo Nr.1 3-io straipsnio požiūriu yra neproporcingas. o LR Seimas, vykdydamas Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, turi įtvirtinti restitutio in integrum, t. y. atkurti situaciją, buvusią iki minėto EŽTT pripažinto žmogaus teisių pažeidimo;

b) Lietuvos Respublika šiuo klausimu nevykdo ir privalomus JTO ŽTK sprendimus;

c) Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia R. Paksui dalyvauti Europarlamento rinkimuose;

d) dėl vieno atskiro atvejo (EŽTT sprendimo) įgyvendinimo LR Konstitucijos keitimas yra prieštaraujantis pagrindiniam Konstitucijos reikalavimui – jos stabilumo užtikrinimui;

e) LR Seimas neskelbia apkaltos, LR VRK leido dalyvauti Respublikos Prezidento rinkimuose Daliai Grybauskaitei, kuri 2009 m. ir 2014 m. pretendentės į kandidatus dalyvauti Respublikos Prezidento rinkimuose anketose pateikė VRK žinomai melagingus duomenis, kurie vieni kitus paneigia – dėl jos narystės LKP ar TSKP, dėl jos buvimo JAV ir darbo TSRS ambasadoje JAV laikotarpio – 1991 m. ar 1992 m., taip pat dėl oficialaus Rusijos Federacijos patvirtinimo, kad ši informacija apie Dalią Grybauskaitę sudaro Rusijos Federacijos saugomą informaciją, kurią ši valstybė, Lietuvos pripažinta pagrindine grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui, negali pateikti tretiesiems asmenims, o taip pat ši informacija ir šiuo metu sudaro Rusijos Federacijos valstybės paslaptį, kurią ši valstybė negali atskleisti tretiesiems asmenis (ši informacija Seimui pateikta);

darytina išvada, kad Lietuvos Respublika atvirai ir viešai neigia tarptautinę teisę, taiko dvigubus standartus skirtingiems Respublikos Prezidentams, rodo ydingą pavyzdį Lietuvos piliečiams, kad galima nevykdyti teismo sprendimų. Tokia padėtis diskredituoja Lietuvos Respubliką ir jos tarptautinius įsipareigojimus, sudaro grėsmę būsimų Respublikos Prezidento ir Seimo rinkimų teisėtumui dėl tarptautinių mūsų valstybės įsipareigojimų sąmoningų ir šiurkščių pažeidimų.

Šios įstatymo pataisos pateiktos siekiant LR Konstitucijos preambulėje įtvirtintos atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės, atsakingo valdymo, konstitucinio teisinės valstybės principo; Konstitucijos 18 straipsnyje, 138 straipsnio 3 dalyje išreikšto tautos pasitikėjimo Konvencija, Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu ir Europos Sąjungos sutarties 2 straipsniu ir nepaneigta galimybe tam tikrus klausimus tiesiogiai reguliuoti Konvencija, Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu ir Europos Sąjungos sutarties 2 straipsniu, taip pat siekiant, kad būtų sustabydytas Lietuvos valstybės diskreditavimas ir Lietuvos valstybė nesulauktų dėl to tarptautinių sankcijų, taip pat siekiant užtikrinti būsimų Respublikos Prezidento ir Seimo rinkimų teisėtumą,.

Šiomis LR Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo ir LR Seimo rinkimų įstatymo pataisomis siūloma atsisakyti absoliutaus draudimo apkaltos būdu nuo pareigų nušalintiems asmenims dalyvauti LR Respublikos Prezidento ir LR Seimo rinkimuose, o šią aplinkybę reglamentuoti šiais įstatymais, nustatant tokį reguliavimą, kuris šiuose įstatymuose taikomas asmenims, slapta bendradarbiavusiems su buvusios TSRS specialiosiomis tarnybomis, t.y. privalomą šios informacijos pateikimą VRK, nustatant prievolę VRK šią informaciją viešai skelbti atitinkamo įstatymo nustatyta tvarka.

 

Kreipiamės į visus, pretenduojančius būti kandidatais Respublikos Prezidento rinkimuose, kviesdami viešai pasisakyti dėl šios Lietuvos problemos, nes tai yra ne konkurencijos šiuose rinkimuose klausimas, bet Lietuvos valstybės problema.

Be Jūsų aiškios nuostatos ir konkrečių veiksmų dėl šios problemos sprendimo Jūsų dalyvavimas Respublikos Prezidento rinkimuose bus nesąžiningo ir nekorektiško Jūsų požiūrio į esminius Lietuvos valstybės klausimus demonstravimas.

 

Priedai:

  1. LR Respublikos Prezidento rinkimų ir Seimo rinkimų įstatymų pakeitimų projektai, 2 lapai

  2. LR Respublikos Prezidento rinkimų ir Seimo rinkimų įstatymų pakeitimų projektų paaiškinamasis raštas, 4 lapai

  3. 2009 m. ir 2014 m. Pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus duomenų anketos ir Papildomi anketos klausimai

  4. 2015-03-23 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos paklausimai Rusijos Federacijos Užsienio reikalų ministerijai ir Rusijos Federacijos ambasadai Lietuvos Respublikoje ir Rusijos Federacijos Užsienio reikalų ministerijos bei ambasados Lietuvoje atsakymas dėl negalėjimo atskleisti duomenų apie Dalią Grybauskaitę, vertimai

 

 

 Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

 

SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

1. Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip:

„Asmuo, šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo,

kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą,

kaip pretendentas į kandidatus į Seimo narius, privalo iki įregistravimo kandidatu į Seimo narius pateikti

Vyriausiajai rinkimų komisijai duomenis apie tai. Vyriausioji rinkimų komisija. Vyriausioji rinkimų

komisija ne vėliau kaip per 24 valandas privalo šią informaciją paskelbti viešai. Asmuo, nuslėpęs šią

informaciją, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu pašalinamas iš kandidatų į Seimo narius.“

 

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila Buvęs Seimo narys Audrius Nakas

Projektas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

1. Pakeisti įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:

Asmuo, šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, kaip pretendentas į kandidatus į Respublikos Prezidentus, privalo iki įregistravimo kandidatu į Respublikos Prezidentus pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai duomenis apie tai. Vyriausioji rinkimų komisija. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 24 valandas privalo šią informaciją paskelbti viešai. Asmuo, nuslėpęs šią informaciją, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu pašalinamas iš kandidatų į Respublikos Prezidentus.“

 

 

 

 

 

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila              Buvęs Seimo narys Audrius Nakas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

1992-12-22 PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO Nr.I-28 PAKEITIMO ĮSTATYMO

ir 1992-07-09 SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO Nr.I-2721 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

 

1. Įstatymo projekto rengimo priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

 

2004-04-06 d. LR Prezidentas R. Paksas buvo nušalintas nuo pareigų dėl Konstitucijos ir priesaikos pažeidimų, pripažinus kaltinimus, kad jis:

a) 2003-04-11 d. neteisėtai Jurijui Borisovui suteikė LR pilietybę už suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą;

b) sąmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę;

c) siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus, naudodamasis savo statusu duodamas nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui, pasinaudojant tarnybine padėtimi, siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo R. Paksui artimiems asmenims.

Konstitucinis Teismas 2004-05-25 nutarime konstatavo, kad „Konstitucijoje yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kai asmuo, kurio Seimo nario mandatas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka, taip pat asmuo, kuris už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento <…> pareigų, pagal Konstituciją niekada negali būti renkamas Respublikos Prezidentu, Seimo nariu <…>, t.y. negali užimti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu“. Taigi ginčijama Seimo rinkimų įstatymo 2 str. 5 d. nuostata, pagal kurią asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, negali būti renkamas Seimo nariu tik jeigu nuo sprendimo pašalinti jį iš užimamų pareigų ar panaikinti jo Seimo nario mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir oficialiajai konstitucinei apkaltos doktrinai.

2005-12-13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi panaikino teismo nuosprendį, kuriuo R. Paksas buvo pripažintas atskleidęs valstybės paslaptį savo stambiausiam rinkimų kampanijos rėmėjui Rusijos piliečiui Jurijui Borisovui.

2011-01-06 sprendime byloje Paksas prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad teisinis reguliavimas, draudžiantis Rolandui Paksui būti renkamam į Seimą, Konvencijos Protokolo Nr.1 3-io straipsnio požiūriu yra neproporcingas. Seimas, vykdydamas Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, turėjo įtvirtinti restitutio in integrum, t. y. atkurti situaciją, buvusią iki šio EŽTT pripažinto žmogaus teisių pažeidimo.

2012-09-05 nutarimu byloje Nr.8-2012 LR Konstitucinis Teismas pripažino, kad LR Seimo rinkimų įstatymo 2 str. 5 d. nuostata „jeigu nuo sprendimo pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 1, 2 dalims, 6 str. 1 d., 7 str. 1 d., 34 str. 2 d., 59 str. 2, 3 dalims, 74 str., 82 str. 1 d., 104 str. 2 d., 107 str. 1, 2 dalims, 112 str. 6 d., LR įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 str., konstituciniam teisinės valstybės principui. Analogiška yra ir LR Prezidento rinkimų įstatymo 2 str. 2 d. redakcija.

Byla Paksas prieš Lietuvą buvo tęsiama Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitete dėl draudimo dalyvauti prezidento rinkimuose, Konstitucinio Teismo šališkumo ir principo „nėra bausmės be įstatymo“ pažeidimo. 2013 m. birželį buvo laimėtas pirmasis bylos etapas prieš Lietuvą. 

2018-07-26 JTO ŽTK baigiamosiose pastabose nurodyta, kad Lietuva privalo įgyvendinti sprendimus byloje Paksas prieš Lietuvą. Lietuva tai daro bandydama keisti LR Konstituciją, tačiau nesėkmingai. Susidariusi padėtis gresia Lietuvai Respublikos Prezidento rinkimų neteisėtumu.

Lietuvai nevykdant EŽTT sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą ET Ministrų komitetas, atkreipęs dėmesį į septynerius metus nevykdomą šį sprendimą, taiko sugriežtintos priežiūros mechanizmą.

 

Atsižvelgiant į išdėstytą ir į tai, kad:

a) LR Konstitucinio Teismo sprendimai bei Seimo rinkimų ir Respublikos Prezidento rinkimų įstatymuose įtvirtintas draudimas asmenims, pašalintiems iš pareigų apkaltos būdu, dalyvauti Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimuose, tapo absoliučiu ir pažeidžiančiu EŽTT 201101-06 sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą, kuriame buvo konstatuota, kad teisinis reguliavimas, draudžiantis Rolandui Paksui būti renkamam į Seimą, Konvencijos Protokolo Nr.1 3-io straipsnio požiūriu yra neproporcingas. o LR Seimas, vykdydamas Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, turi įtvirtinti restitutio in integrum, t. y. atkurti situaciją, buvusią iki minėto EŽTT pripažinto žmogaus teisių pažeidimo;

b) Lietuvos Respublika šiuo klausimu nevykdo ir privalomus JTO ŽTK sprendimus;

c) Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia R. Paksui dalyvauti Europarlamento rinkimuose;

d) dėl vieno atskiro atvejo (EŽTT sprendimo) įgyvendinimo LR Konstitucijos keitimas yra prieštaraujantis pagrindiniam Konstitucijos reikalavimui – jos stabilumo užtikrinimui;

e) LR Seimas neskelbia apkaltos, LR VRK leido dalyvauti Respublikos Prezidento rinkimuose Daliai Grybauskaitei, kuri 2009 m. ir 2014 m. pretendentės į kandidatus dalyvauti Respublikos Prezidento rinkimuose anketose pateikė VRK žinomai melagingus duomenis, kurie vieni kitus paneigia – dėl jos narystės LKP ar TSKP, dėl jos buvimo JAV ir darbo TSRS ambasadoje JAV laikotarpį – 1991 m. ar 1992 m., taip pat dėl oficialaus Rusijos Federacijos patvirtinimo, kad ši informacija apie Dalią Grybauskaitę sudaro Rusijos Federacijos saugomą informaciją, kurią ši valstybė, Lietuvos pripažinta pagrindine grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui, negali pateikti tretiesiems asmenims, o taip pat ši informacija ir šiuo metu sudaro Rusijos Federacijos valstybės paslaptį, kurią ši valstybė negali atskleisti tretiesiems asmenis (ši informacija Seimui pateikta);

darytina išvada, kad Lietuvos Respublika atvirai ir viešai neigia tarptautinę teisę, taiko dvigubus standartus skirtingiems Respublikos Prezidentams, rodo ydingą pavyzdį Lietuvos piliečiams, kad galima nevykdyti teismo sprendimų. Tokia padėtis diskredituoja Lietuvos Respubliką ir jos tarptautinius įsipareigojimus, sudaro grėsmę būsimų Respublikos Prezidento ir Seimo rinkimų teisėtumui dėl tarptautinių mūsų valstybės įsipareigojimų sąmoningų ir šiurkščių pažeidimų.

Todėl įstatymų projektų autoriai, siekdami LR Konstitucijos preambulėje įtvirtintos atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės, atsakingo valdymo, konstitucinio teisinės valstybės principo; Konstitucijos 18 straipsnyje, 138 straipsnio 3 dalyje išreikšto tautos pasitikėjimo Konvencija, Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu ir Europos Sąjungos sutarties 2 straipsniu ir nepaneigta galimybe tam tikrus klausimus tiesiogiai reguliuoti Konvencija, Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu ir Europos Sąjungos sutarties 2 straipsniu, taip pat siekdami, kad būtų sustabydytas Lietuvos valstybės diskreditavimas ir Lietuvos valstybė nesulauktų dėl to tarptautinių sankcijų, taip pat siekdami užtikrinti būsimų Respublikos Prezidento ir Seimo rinkimų teisėtumą, teikia šias įstatymo pataisas.

Šiomis LR Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo ir LR Seimo rinkimų įstatymo pataisomis siūloma atsisakyti absoliutaus draudimo apkaltos būdu nuo pareigų nušalintiems asmenims dalyvauti LR Respublikos Prezidento ir LR Seimo rinkimuose, o šią aplinkybę reglamentuoti šiais įstatymais, nustatant tokį reguliavimą, kuris šiuose įstatymuose taikomas asmenims, slapta bendradarbiavusiems su buvusios TSRS specialiosiomis tarnybomis, t.y. privalomą šios informacijos pateikimą VRK, nustatant prievolę VRK šią informaciją viešai skelbti atitinkamo įstatymo nustatyta tvarka.

 

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymo projektą parengė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila ir buvęs Seimo narys Audrius Nakas.

 

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

LR Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi ir LR Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi.

 

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Siūlomas naujas teisinis reguliavimas leistų neatidėliotinai įgyvendinti nurodytus EŽTT ir JTO ŽTK sprendimus, pašalintų 2012-09-05 LR Konstitucinio Teismo nutarimo byloje Nr.8-2012 prieštaravimą LR Konstitucijai, kurioje nenumatytas teisinis reguliavimas, draudžiantis asmeniui, apkaltos būdu nušalintam nuo pareigų, kurias vykdant prisiekiama Lietuvos Respublikai, dalyvauti Respublikos Prezidento ir Seimo rinkimuose. Tokiu būdu LR Seimas, vykdydamas Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, atkurtų situaciją, buvusią iki minėto EŽTT pripažinto žmogaus teisių pažeidimo;

5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.

 

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymai turės didelę teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai, nes neigiamas viešas ilgametis valstybės pavyzdys nevykdyti teismo sprendimo skatina nusikalstamumą, rodo pavyzdį ir asmenims nevykdyti teismo sprendimų. Tai ne tik diskredituoja valstybę, bet ir griauna ją, grauna pasitikėjimą valstybe ir skatina emigraciją.

 

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymai turės teigiamą įtaką investuotojų apsaugos indeksui ir verslo plėtrai Lietuvoje, nes patvirtins, kad Lietuvos valstybė gerbia ir vykdo savo tarptautinius įsipareigojimus. Priešingu atveju, investuotojai manys, kad negalima pasitikėti Lietuvos valdžia ir teismų sprendimais. Ginčai teismuose vykdant verslą, yra sudėtinė verslo pasitikėjimo Lietuvos valstybe dalis.

 

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus įstatymų projektus, atitinkamus sprendimus turės priimti VRK.

 

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.

 

10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.

 

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Įstatymams įgyvendinti reikės atitinkamų VRK sprendimų.

 

12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas

Įstatymams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. Įstatymas padės išvengti ir didelių dėl EŽTT ir JTO ŽTK sprendimų nevykdymo gręsiančių Lietuvos valstybei sankcijų, kurios gali būti ir piniginės.

 

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Įstatymų projektų rengimo metu vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta.

 

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Respublikos Prezidentas“, „Seimas“, „Lietuva“.

 

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Nėra.

 

 

 

 

 

 

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila      Buvęs Seimo narys Audrius Nakas

 

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila      Buvęs Seimo narys Audrius Nakas

Facebook komentarai
Back To Top