skip to Main Content

Lietuvos piliečiai vis dažniau prieglobsčio ieško „teroristinėje“ Rusijoje.

 

Nuotr. : rusai labai jautriai reaguoja į tai, kad, pvz., Gitanas Nausėda (dešinėje) deda vainikus ant tokio „partizano“ Juozapo Streikaus, kuris į sušaudymo vietą vedė apie 8 tūkst. Lietuvos žydų,  kapo

 

Prieš kelias dienas prieglobsčio Rusijoje pasiprašė Lietuvos socialistinio liaudies fronto pirmininkas Giedrius Grabauskas.

Jis taip nusprendė pasielgti, mat jam už reportažo parengimą apie vadinamuosius Lietuvos „partizanus“ teismė skyrė psichiatrinę ekspertizę. Bijodamas, kad bus uždarytas į „psichūškę“ ir ten padarytas neįgaliu (pvz., taip buvo nužudyta buvusi poliicjos pareigūnė Skaista Rakauskienė, kuri pasiskundė dėl to, kad policija Kaune dengia metamfetamino gamybos laboratoriją), žurnalistas ir pabėgo į Rusiją.

„Taip, galima sakyt, kad pabėgau, galima sakyt, kad pasitraukiau – visaip galima. Man jau 5-ta politinė byla per 8 metus. Atsibodo, – el. laišku LL pakomentavo G.Grabauskas, – šitoje byloje tokia eiga – byla prieš pusantrų metu pradėta, o nei perduota teismui, nei nutraukta. Tik psichiatrinė eksepterizė buvo arti – ją greit būtų uždarę. O kompiuterio negražino metus, ir dar gavau raštą – jog net nesirengia gražinti“.
Pasak G.Grabausko, į Rusiją jis išvyko „ratu“ – per Latviją, Estiją nuvyko į Peterburgo, o dabar jau yra Maskvoje.
Pasak jo, Estijoje pasienio apsauga laikė jį 3 valandas, kratė, telefoną į seifą užrakino, daug klausimu uždave, tačiua vėliau vis tiek išleido į Rusiją, o „ten buvo viskas gerai“.
Pasak G.Grabausko, „politinių emigrantų daugėja – tai be Donato Šulco ir Andrej Titorenko, Fikrato Salimovo, ir dar yra planuojančių daugiau emigruoti.
Tiesa, kiti žmonės, begantys nuo mafijinės lietuviškos teisėsaugos, pvz., Simonas Zagurskas – renkasi kitą kryptį – Didžiąją Britaniją.

 

https://www.facebook.com/Simon.Kroydon/videos/3377475638973971/

Jau penktoji baudžiamoji byla G.Grabauskui buvo iškelta po to, kai Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą dėl šmeižikiškos ir mirusiųjų atminimą žeidžiančios informacijos paskelbimo apie Lietuvos partizanus, kuriems šių metų sausio 13 d. buvo įteikta Laisvės premija.

Pranešime rašoma, kad informacija buvo skelbta Rusijos kanalo žinių laidoje. 2019 m. sausio 14 d. Rusijos televizijos kanalo „Rossija 24“ transliuotoje žinių ir aktualijų laidoje buvo parodytas reportažas apie 2019 m. sausio 13 d. Seimo iškilmingo posėdžio Laisvės gynėjų dienai paminėti metu Laisvės premijos įteikimą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei.

Reportaže partizanai buvo išvadinti nusikaltėliais ir taikių gyventojų bei vaikų žudikais, o apie partizanų tariamus nusikaltimus ir jų sąsajas su nacionalsocialistine Vokietija Rusijos propagandiniam televizijos kanalui per programėlę „Skype“ noriai pasakojo „Socialistinio liaudies fronto“ lyderiu prisistatantis Giedrius Grabauskas: „Tai buvo žmonės, ne tik susiję su Vokietijos žvalgyba, fašistų okupantais, jie grobė, žudė, bet ir jie ir, žinoma, veikė kartu su amerikiečių žvalgyba“, – reportaže tikino G.Grabauskas.

„Akivaizdu, jog šioje televizijos laidoje buvo skelbiama melaginga informacija apie Lietuvos partizaninį pasipriešinimą, menkinami Lietuvos partizanai, kurstoma neapykanta jų atžvilgiu. Tai nėra pirmas atvejis, kuomet Rusijos televizijos kanalai skleidžia tokio ar panašaus pobūdžio informaciją apie Lietuvą ar kitas Baltijos valstybes. Šiuo atveju buvo žengta dar toliau ir, mūsų nuomone, apšmeižti ne tik minėjimo dalyviai, bet ir paniekintas žmonių, kurie negali patys apsiginti – mirusiųjų, atminimas“, – teigė L.Kasčiūnas.

„Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas numato baudžiamąją atsakomybę už asmens šmeižimą, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudoje. Kodekse taip pat numatyta baudžiamoji atsakomybė už mirusiojo atminimo paniekinimą, viešai paskleidus apie mirusįjį melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui. Atsižvelgdami į tai, prašome įvertinti G.Grabausko pasisakymus, dėl galimo šmeižimo ir galimo mirusiųjų atminimo, nes tokie jo pasisakymai apie partizanus taikytini ir Lietuvos partizanams, kurie yra jau mirę“, – rašto turinį komentavo A.Ažubalis.

Tačiau pats G.Grabauskas neigė ką nors šmeižęs, o Lietuvoje garbinami neva „partizanai“ yra arba žydšaudžiai, arba neklatų žmonių žudikai. Jis sakė rėmęsis istoriniais šaltiniais taip teigdamas.

„Šią liepą net du kartus į mano namus veržėsi policijos operatyvinės grupės, el. paštu ėmiau gauti ir kvietimus atvykti į kriminalinę policiją dėl bylos, kuri jau gan ilgai vykdoma mano atžvilgiu ( dėl  istorinės tiesos atskleidimo-komentarų TV kanalams ir straipsnių rengimo), – tegė Grabauskas, – kas čia darosi, kodėl taip pykstama dėl istorinės tiesos ? Realybė tokia : jau daugelį metų Lietuvoje vyksta skandalingi procesai-nacistinių nusikaltėlių garbinimas ir tikrų herojų ( kaip Juras Abromavičius, Juozas Paliakas, Antanas Buzas, Chaimas Jelinas ir kt.) menkinimas.  Lietuva yra viena iš kelių Europos šalių ( greta Latvijos ir Ukrainos), kuriose atvirai garbinami Holokausto ir kitų nacistinių nusikaltimų vykdytojai. Asmenys, kurie 1941-1944 m. kartu su vokiečių okupantais vykdė masines taikių piliečių žudynes Lietuvos teritorijoje, dalyvavo ir taikių žmonių žudynėse  pokario laikais( kai kurie itin ryškūs pavyzdžiai-Lebrikų šeimos sunaikinimas, Vašuokėnų kaimo gyventojų sunaikinimas, Šimonių kultūros namų sprogdinimas) dabar garbinami, įvardijami kaip ,,didvyriai“.

Kas tie nacistinių nusikaltėlių garbinimo organizatoriai? Tai Seimo nariai Kaščiūnas, Ažubalis, Anušauskas ir kai kurie kiti jų kolegos, tai kai kurie kariškiai-pulkininkė A. Ūsienė su savo bendražygiais, tai kai kurie atsakingi Šaulių sąjungos veikėjai. O  štai tie piliečiai, kurie atskleidžia istorinę tiesą, yra nuožiai persekiojami. V. Titovo, E.Balčiūno ir kitų antifašistų bylos gerai žinomos. Asmeniškai teko patirti visą persekiojimų karuselę dėl istorinės tiesos:  dar 2013 m.spalio mėnesį Generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamają bylą  mano ir a.a. Aleksandro Boso atžilgiu-dėl mūsų bendrai parengtų straipsnių apie pagarsėjusius nacistinius nusikaltėlius Joną Noreiką ir Juozą Krikštaponį ( beje, šie straipsniai 2013 m.publikuoti ,,Laisvame laikraštyje“).

 

Kartu su A. Bosu vykdavome į apklausas Vilniaus kriminalinėje policijoje. Vyr. tyrėja Natalija Skypnik pareikalavo pateikti ir istorinius šaltinius, kuriais rėmėmės. 2014 m. rugpjūčio pabaigoje ši baudžiamoji byla buvo nutraukta. Tačiau Lietuvoje antifašistų persekiojimai tęsėsi. Vyko V. Titovo, E. Balčiūno, A. Janyšiaus bylos ir dar daug kitų persekiojimų. Krata vyko ir pas B. Dilpšienę, kuri daug metų atvirai skleidžia tiesą apie įvairius pavojingus nusikaltėlius, kurie nužudė daug taikių žmonių. Ir štai 2019 m. sausio ir kovo mėnesiais seimūnai Kasčiūnas ir Ažubalis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su reikalavimais iškelti man baudžiamają bylą. Kodėl, kuo neįtikau tiems veikėjams ? Jiems nepatiko istorinė tiesa, per Rusijos TV kanalus teigiau, jog Lietuvoje išgarbinti nacistiniai nusikaltėliai, kurie kartu su vokiečių okupantais vykdė nužudymus ir plėšimus. 2019 m. balandžio 25 d. mano atžvilgiu pradėta baudžiamoji byla. Išduotas kratos orderis (beje panaudotas tik 2019 m. spalio 22 d.). Taigi, spalį įvykdyta krata, pateikti ir įtarimai.  Kaip vertinu tokius veiksmus? Labai konkrečiai, tai Kaščiūno klano kerštas, šiuolaikiniai neonacistai nemėgsta istorinės tiesos.

Šių metų kovo pradžioje grižęs iš užsienio, pašto dėžutėje radau lapelį  iš pašto. Pašto skyriuje atsiėmiau regist. laišką iš prokuratūros, susipažinau su prokuratūros dokumentu-jų teikimu teismui dėl psichiatrinės ekspertizės skyrimo. Ka gi, logika aiški, jei žmogus rašo straipsnius apie budelius, ir komentuoja apie jų ,,žydarbius“ TV kanalams-tai jis ko gero ,,psichinis“, ir jo vieta už grotų ,,psichuškėje“. Gestapas prieš keletą metų taip susidorojo su teisėsaugos veterane kauniete Skaista Rakauskienė. Ji tyrė narkomafijos veiklą, o šituos narkobiznio klanus dengė vietos komisarų klanai. Jie surezgė S. Rakauskienės uždarymą į ,,psichuškę“, ir ten ją nuožmiai kankino. Po metų paleido, tačiau 72-jų moteris mirė praėjus savaitei nuo paleidimo iš griežto režimo psichiatrijos skyriaus. Dėl to manau, jog mano sveikatai ir gyvybei iškilo pavojus. Esu atvirai puolamas dėl politinių motyvų, Kaščiūno klanas ir su juo susiję korumpuoti prokurorai gali imtis bet kokių priemonių mane nutildyti amžiams.

Dokumente jau keliami ir klausimai-kokias priverčiamasias priemones mano atžvilgiu taikyti ? Dokumente dar nurodyta, jog bylos tyrimas plečiamas, byla vykdoma jau ne tik dėl komentarų TV , bet ir dėl įvairių straipsnių. Pavasarį ir dalį vasaros buvo ramu. Tiesa, gegužės mėnesį ėmiau aiškintis, kur mano kompiuteris, kodėl jo negražina ? Skambinau į Vilniaus kriminalinę policiją, kuri vedė bylą, tačiau sužinojau jog metų pradžioje bylos tyrimą ir kompiuterį perėmė Kauno apygardos prokuratūra ( prokuroras Laimis Petreikis). Ir štai tolesni gestapiniai veiksmai : liepos 9 d. į duris ilgai skambino ir  bėldėsi veikėjai iš policijos. Po to jie paskambino telefonu ir pasakė, jog prokurorai nurodė mane pristatyti į prokuratūrą. Į tai atsakiau, jog nesu gavęs jokio kvietimo ir niekur nevyksiu.  Liepos 29 d.  ryte gestapo žmonės vėl bandė patekti į namus. Po to paskambino telefonu ir pasakė jog išsiuntė kvietimą liepos 30 d. Atvykti i Kauno VPK, į Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybą. Liepos 30 d. ryte sudariau naują sutartį su advokatu Gintu Gustaičiu. Jis ėmėsi aiškintis įvairias bylos aplinkybes.

Galiu atvirai pasakyti, jog remiuosi istoriniais šaltiniais. Bet kas tikrai įdomu, šį kartą bylą tiriantys pareigūnai šių šaltinių pateikti net nereikalauja. Tad manau verta atvirai pateikti tuos šaltinius: juose figūruoja Juozas Krikštaponis, Jonas Misiūnas-Žalias Velnias, Antanas Slučka-Šarūnas, Antanas Starkus-Montė, Zenonas Ignatavičius ir kiti nacistiniai nusikaltėliai.

Manau, jog taikių žmonių žudikų išgarbinimas kenkia Lietuvai. Štai Anykščių rajone ir  gretimame Kupiškio rajone randasi visa eilė paminklų taip vadinamos Algimanto apygardos  vadams-Antanui Slučkai-Šarūnui ir Antanui Starkui-Montei. Kas tai per ,,didvyriai“? A. Starkus ir A. Slučka  1941 m. dalyvavo žydų kilmės asmenų žudynėse, taip pat tarybinių aktyvistų ir jų šeimų narių žudynėse. Vėliau A. Slučka vadovavo tarybinių karo  belaisvių stovyklai, šioje stovykloje irgi vykdyti karo belaisvių nužudymai. Antanas Starkus nuo  1941 m. spalio įstojo savanoriu į vokiečių kariuomenę. Būdamas vokiečių kariniuose junginiuose, dalyvavo represijose prieš taikius piliečius Baltarusijoje. Nuo 1944 m.  balandžio jis pasitraukė is kariuomenes ir gyveno gimtinėje. 1944 m. rugsėjo mėnesį A. Starkus įstojo į diversantų kursus Abvero mokykloje Vokietijoje. 1945 m. sausio mėnesį Starkus su dar keliais veikėjais buvo nuleisti parašiutais iš vokiečių lėktuvo į jau išlaisvintos Lietuvos teritorijoje.

Ne tuščiomis, o su racijomis, ginklais, ir aišku pinigais. Jie būrė  ginkluotas grupes ir vykdė įvairius nusikaltimus ( tame tarpe susprogdino Šimonių kultūros namus, žuvo 16 jaunuolių. A. Starkus asmeniškai dalyvavo šiame teroro akte). 1941 m. Vievio apylinkėse žydų kilmės asmenis žudė Jonas Misiūnas –Žalias Velnias. Dabar šiam veikėjui pastatyti du paminklai, kiekvienais metais vyksta jo garbei skirti žygiai ,,Žalio Velnio takais“. Kas toliau? Ar Lietuvoje ir toliau bus garbinami tie ,,žali velniai“, ,,montės“  bei kiti jų bendrininkai? Ir kaip klostysis istorinę teisia atskeidusių piliečių likimas ? Tai atviri klausimai“.

 

Kaip žinia, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šią vasarą perdavė gėlių Lietuvos partizanui Juozapui Streikui, kuris dalyvavo į žūdynių vietą vedant apie 8 tūkst. žydų kilmės Lietuvos piliečių:

 

https://www.lrp.lt/lt/ziniasklaidos-centras/naujienos/34535

Zarasų krašto žydų žudynės Krakynės miške (dabar plačiau žinomas šis pavadinimnas) Juozapas Streikus – Stumbras varė nužudytus į tą vietą, mano straipsnis apie tai https://evaldukas.livejournal.com/109934.html streikaus „autobiografija“ kaip tada sakydavo „javka s povinnoj“ rašyta legalizuojantis (tiesa joje jis nutyli apioe savo dalyvavimą Holiokauste) galima rasti čia https://evaldukas.livejournal.com/110202.html dokumentų kopijos paimtos iš LYA skelbtos jo bylos

 

Juozapas Streikus ir Holokaustas

Lietuvoje jau tampa įprastu reiškiniu, kai žmonės prisidėję prie Holokausto perlaidojami su valstybinėmis iškilmėmis.
Juozapas Streikus Stumbras su valstybės demonstruojama pagarba buvo perlaidotas Panevėžyje 2020 m. rugpjūčio dieną. Vienos iš televizijų reportažą galima rasti čia https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/1055050/panevezyje-iskilmingai-palaidotas-partizanas-juozapas-streikus-stumbras



Lietuvos Respublikos institucijų propaguojamą partizanų vado biografiją nesunku rasti
Tiesa joje nutylėtas vienas esminis tos biografijos momentas. Nieko nekalbama apie J. Streikaus dalyvavimą Holokauste.

Bet gal šiek tiek apie asmenybę. Ilgai partizanavęs ir slapstęsis J. Streikus Legalizavosi tik 1958 m. Legalizuodamasis jis su smulkmenomis kelių dešimčių puslapių rašinyje papasakojo apie savo partizanavimą. Tiesa tas dokumentas nėra kiek nors plačiau žinomas, nors J. Steikaus bylos skaitmeninis variantas ir yra laisvai prieinamas internete. Plačiau yra žinoma J. Steikaus patriotiškas paskutinis žodis teisme, tiesa gal daugiau „patobulintas“ variantas skelbtas „patriotiško politiko“ A. Anušausko. Tas asmuo mėgsta būti pristatomas istoriku, bet tokiu atveju jį tektų kaltinti žinomo istorinio dokumento klastojimu. Kaip ten buvo su ta kalba aiškinosi žurnalistė R. Miškinytė

Visgi ir savo veiklos aprašyme pateiktame legalizuojantis 1958 m. liepos 25 d. žr. https://eais-pub.archyvai.lt/eais/faces/pages/forms/search/F3004.jspx pirmo tomo 69-88 puslapius J. Streikus nutylėjo savo sąsajas su Holokaustu. Jas jis atskleidė per tardymą 1961 metų lapkričio 10 dieną. Tas pasakojimas leido KGB tardytojui kapitonui Liniauskui kaltinimą papildyti sekančiai:
„1941 metų rugpjūčio mėnesį Streikus Juozapas persikėlė į Turmanto miestelį, kur taipogi priklausė lietuviškųjų buržuazinių nacionalistų gaujai. Būdamas ginkluotas kartu su kitais lietuviškaisiais buržuaziniais nacionalistais 1941 metų rugsėjo mėnesį varė iš Dukšto miesto į Zarasų rajono Savičiūnų mišką suimtus žydus, kur sekančią dieną lietuviškieji buržuaziniai nacionalistai sušaudė apie 8 tūkstančius žydų.“ J. Steikaus baudžiamosios bylos 5 tomo lapai 285-286

Tiesa reikia padaryti kelias pataisas. Savičiūnų mišką dabar įprasta vadinti Krakybės mišku, o Holokausto aukų skaičius paprastai imamas ir K.Jagerio raporto , jame minima, kad 1941 m. rugpjūčio 26 d. Zarasuose buvo nužudyti 2569 žmonės – 767 vyrai, 1113 moterų, 687 vaikai – žydai, 1 lietuvis komunistas ir 1 rusė komunistė…. Aštuoni tūkstančiai tai aiškiai padidintas skaičius. Taigi KGB kapitonas neteisus dėl skaičiaus ir datos.
Kiek teisus buvo tardytojas dėl kitko, spręskite patys – pateikiu 1961 m. lapkričio 10 dienos protokolo kopiją.



 

https://evaldukas.livejournal.com/110202.html?fbclid=IwAR3lvpoX7OzNBEU5uvM4nfF9AAUcuPI8frlqbW2psCH5fXzz0ziT3WxqaSQ

Facebook komentarai
Back To Top