skip to Main Content

Lietuvos medicinoje laukiamas 3D technologijų proveržis

 

3D spausdinimo technologijai pranašaujamas panašus poveikis kaip interneto, radikaliai apvertusio kiekvieno gyvenimą. Sveikatos apsaugos srityje naudojantis 3D spausdintuvais pagaminti implantai jau palengvina ligonių gijimą ir sumažina skausmus. Apie tai, kokį proveržį medicinoje srityje daro 3D spausdinimo technologijos, bus diskutuojama didžiausiame Baltijos šalyse tarptautiniame gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“ rugsėjo 26-27 d. Vilniuje.

„Kalbėdami apie 3D spausdintuvus, dažniausiai svarstome, kaip jie paveiks pramonę ir veiklos procesus, prekybą tarp valstybių, darbo rinką, tačiau kur kas rečiau susimąstome, kad ši technologija gali mums padėti geriau jaustis ir kokybiškiau gyventi. 3D revoliucija medicinos srityje – karšta tema pasaulyje, jos atgarsiai girdimi ir Lietuvoje, todėl tarptautinio gyvybės mokslų forumo metu „Life Sciences Baltics“ tai bus viena pagrindinių temų“, – sako Daina Kleponė, ketvirtą kartą „Life Sciences Baltics“ renginį organizuojančios agentūros „Versli Lietuva“ generalinė direktorė.

 

3D spausdinimas reiškia, kad bet kurio dydžio arba formos objektas gali būti pagamintas sluoksniuojant specialią medžiagą per vieną nenutrūkstamą procesą. Medicinoje 3D technologijos naudojamos personalizuotiems medicininiams prietaisams ir chirurginiams gidams gaminti.

 

„3D technologija lems visuotinį proveržį medicinoje, kai kombinuodami biosuderinamas medžiagas ir gyvas ląsteles 3D spausdintuvais pradėsime gaminti dirbtines žmogaus kūno dalis. To galime tikėtis apie 2030 metus. Tuo tarpu 3D technologijų panaudojimas ortopedijos srityje, traumatologijoje, veido, žandikaulio chirurgijoje, odontologijoje, taip pat neurochirurgijoje, kardiologijoje ir daugelyje kitų sričių jau yra dabartis“, – sako G. Kostkevičius, pirmosios Baltijos šalyse pradėjusios 3D technologija spausdinti medicinos prietaisus ir implantus bendrovės „Ortho Baltic“ generalinis direktorius.

 

Anot jo, ateityje bus pereinama nuo standartinių sprendimų – vaistų, medicinos prietaisų, procedūrų – naudojimo klinikinėje praktikoje prie personalizuotos medicinos, kai pasitelkus genų inžineriją konkrečiam pacientui bus kuriami ir pritaikomi vaistai, o 3D spausdintuvais gaminami personalizuoti implantai, vienkartiniai chirurginiai instrumentai – tai pamažu jau daroma ir dabar.

 

Chirurgams tai reikš didesnę atsakomybę, bet, kita vertus, ir didesnį chirurginį tikslumą, geresnius rezultatus ir gyvenimo kokybę pacientams. Užuot spėliojęs, kuris iš standartinių implantų labiausiai tinka pacientui, chirurgas analizuoja paciento anatomines ir klinikines savybes, nurodo gamintojui, kokio dizaino ir konstrukcijos personalizuotas implantas yra reikalingas. Procesas tampa atvirkščiu: nebe kaulas taikomas prie implanto, bet  – implantas prie kaulo.

 

„Ortho Baltic“ vadovas pažymi, kad 3D spausdinimo technologijos išlieka brangios, todėl iki šiol dominuoja standartiniai sprendimai. Anot jo, situacija primena XX a. pradžią, kai pasiturintys žmonės važiuodavo automobiliais, o paprasti – arklio traukiamais vežimais. „Visuotiniam 3D technologijų panaudojimui medicinoje vis dar kliudo didelė individualiai pacientui pritaikomų implantų kaina, kurią lemia brangios technologijos, medžiagos, neefektyvūs veiklos procesai. Tačiau gera žinia ta, kad technologijos ir medžiagos pamažu pinga, o veiklos procesų optimizavimui reikalingi informacinių technologijų sprendimai – jau kuriami“, – teigia G. Kostkevičius.

 

3D spausdinimui naudojamos įvairios sudėtingos technologijos, keturias iš jų taiko „Ortho Baltic“. Dažniausiai implantai yra gaminami naudojant tiesioginio metalo lydimo lazeriu technologiją (DMLS): 30 mikronų sluoksniu klojami medicininio titano milteliai yra sulydomi lazeriu. Panaši technologija – kietinimas lazerio pagrindu (SLS) – naudojama vienkartinių chirurginių instrumentų ir anatominių modelių gamybai iš biosuderinamų polimerų. Tuo tarpu naudojant SLA technologiją skystas polimeras kietėja veikiamas šviesos. Pagal ketvirtą būdą – LCM technologiją – gaminys iš keramikinių medžiagų formuojamas 3D spausdintuvu, o tada išdeginamas aukštos temperatūros krosnyje, kaip bet kuri keramika.

 

G. Kostkevičius vertina, kad platesniam 3D spausdinimo taikymui Lietuvoje reikia ne tik diegti technologijas, bet ir keisti chirurgų mąstymą, apmokyti juos naudotis programiniais 3D technologiniais instrumentais. Kartu su Lietuvos sveikatos mokslo universitetu „Ortho Baltic“ šiuo metu rengia specialią studijų programą, kurioje būsimi daktarai bus mokomi, kaip užsakyti personalizuotus implantus ir pasirengti priešoperacinį planą naudojantis virtualia trimačių vaizdų platforma. Planuojama, kad studijų programa keturiuose universitetuose Lietuvoje, Belgijoje, Danijoje ir Vokietijoje bus pradėta dėstyti 2018-2019 mokslo metais.

 

Be to, 2017 m. „Ortho Baltic“ tapo pirmąja įmone Lietuvoje, kuri kartu su Kauno technologijų universitetu pradėjo pramoninės doktorantūros studijas. Jos metu doktorantas ne tik gilinasi į mokslinę veiklą, bet ir sprendžia konkretaus verslo problemą. „Doktorantui tai suteikia unikalią galimybę spręsti mokslinius neapibrėžtumus ir vykdyti eksperimentinę veiklą su konkrečiais produktais ir technologijomis praktiškai, ne tik teoriškai“, – sako G. Kostkevičius.

 

Šiemet „Versli Lietuva“ organizuojamo tarptautinio gyvybės mokslų forumo „Life Sciences Baltics“ programą sudarys 10 teminių sesijų apie degeneracinių ir genetinių ligų mechanizmą, imunoonkologinio gydymo iššūkius, 3D spausdinimo technologiją medicinoje, personalizuotą gydymą ir diagnostiką, e-sveikatą, lazerių taikymą gyvybės moksluose, tyrimus kaip postūmį sektoriui, technologijų taikymą sveikatos apsaugos srityje ir diagnostikos technologijos. Pagrindinį pranešimą šiemet skaitys 2012 m. Nobelio premijos chemijos srityje laureatas, Stanfordo universiteto profesorius Brianas Kobilka. Daugiau informacijos: www.lsb2018.com 

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: JOLITA MAŽEIKIENĖ, VŠĮ „VERSLI LIETUVA“

Facebook komentarai
Back To Top