skip to Main Content

Lietuvos karių misija prie Somalio krantų – nusikalstama

 

Andrius Aršinas

 

Skaitytojai, besidomį politika, greičiausiai nepastebėjo kone pagrindino lozungo Europos Sąjungos ir NATO karių laikymui prie Somalio krantų pateisinti:

 

…“reaguojant į ypač išaugusį piratavimų skaičių prie Somalio krantų“. 

 

Kaip gi pastebėsi, kai ta „viešoji nuomonė“ formuojama DELFI vyr. piemenėlės Monikos Budrienės papų naujienomis.

 

„Reaguojant į išaugusį piratavimų skaičių“. Viska, basta. Tiek pasakyti užtenka. Ar Lietuvos ryto, ar Delfi naujienas bevartytum, pasiteisinama keletu nekaltų sakinukų, girdi, vargšai piratai puola dieną naktį, tai mes, pažangieji Vakarai, atvykome ginti savo „buvusios“ kolonijos Afrikoje – Somalio.

 

Taikos palaikymo (!) karių sutelkta iš NATO ir ES nei daug, nei mažai – apie 1200.

 

Kodėl spaudoje (anglų kalba – irgi vargiai) nerasime rimtos analizės, kas per velnias tam Somaly darosi, kaip tai susiję su Lietuva ir pagaliau – kodėl mūsų kareivukų misijas Afrikoje laikau nusikalstamomis?

 

Tam, kad suvoktume, kas dedasi Somalyje ir koks Lietuvo karių vaidmuo pilietinio karo nualintoje šalyje, visų pirma derėtų liautis aklai tikėti profesoriais žilinskais bei vadinamaisiais DELFI istorikais iškauskais. Pavyzdžiui, visai neseniai net The Daily Telegraph, garsus laikraštis, remiantis neoliberalios ekonomikos šamanus, rašė, kaip nelegalus toksinių, branduolinių atliekų laidojimas prie Somalio krantų bei žvėriška Vakarų valstybių žvejyba yra viena iš Somalio humanitarinės krizės ir bado priežaščių (neskaitant JAV bei Etiopijos sukelto civilinio karo). Viena švedų, kita – italų firma su Somalių karo lordais pasirašė sutartį dėl dešimties tonų toksinių atliekų jūroje palaidojimo. Sandėrio kaina – 10 milijonų svarų sterlingų. Šiai pozicijai pritaria ir ES parlamentas.  

 

Tačiau Lietuvoje piratams skiriamas vienintelis naratyvo vaidmuo – blogiukai, nors tu ką, o kad somaliečių vaikai neturi ką valgyti, ne Monikos Budrienės ar profesoriaus J. Žilinsko reikalas.

 

Dėl Vakarų valstybių multikorporacijų neteisėtos veiklos, Pasaulio bankui (PB) ir Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) laiminant, Somalį, neskaitant pilietinio karo, ištiko humanitarinė katastrofa, kurios priežastis, žinoma, Jungtinės Valstijos linkusios suversti Islamo valstybės kovotojams. Nors tiek tokie, kaip The Washington Post ir The New York Times, tiek DELFI pamiršta paminėti lūžį, kuris taip ir neįvyko Somalyje 2006 metais. 2006-ųjų pabaigoje dauguma Somalio karo lordų buvo nugalėti Islamo genčių unijos bei jos sąjungininkų. Bet neilgai, nes 2006-ųjų gruodžio 20 dieną Somalį užpuolė Etiopija. Amerikonai, pasičiupę kortelę „Karas su globaliuoju teroru“, taipogi nesėdėjo rankų sudėję. Islamo genčių sąjungą vadinamoji tarptautinė bendruomenė pakrikštijo „Afganistano Alkaida“, tik šita versija buvo skirta Somalio žemėms. CENTCOMo generolas Johnas Abizaidas, derindamas savo kavos gėrimo popietes su AFRICOMo berniukais, tas pats, kuris dirigavo Vakarų alijanso karams Irake bei NATO okupuotame Afganistane, Etiopijoje atsidūrė irgi neatsitiktinai. Būtina pabrėžti: Etiopija įsiveržė į Somalį gruodžio 20 d., o baltarankis generolas slaptame pasitarime Etiopijoje, na, suderinti „taikos palaikymo planus“, radosi gruodžio 6,-ąją. Tada po trijų savaičių prasidėjo Etiopijos ir Somalio karas. 

 

Norint suvokti bankininkų elgesį Somalio kariniame konflikte, būtina sugrįžti keliasdešimt metų  į praeitį. Pavyzdžiui, aštuntajame dešimtmetyje TVF ir PB sužlugdė Somalio ūkį.: pvz.: mainų sistemą, trapius smulkių ūkininkų ir klajoklių ekonominius santykius. O kur dar griežtos neva taupymo programos, kad tik vargšai užsienio kreditoriai nustotų tyliau virkauti. TVF ir PB nemokamą gyvulių skiepijimą privatizavo, – tai buvo itin skaudus ėjimas, kadangi pusė Somalio gyventojų buvo gyvulių augintojai. Šitie broleliai pasiteisino paprastai: didelis gyvulių skaičius prisidėjo prie ekologinės katastrofos. Žinoma, dabar saugoti gamtą, žliumbti dėl globalinio atšilimo madinga. Nieko nepadarysi.

 

TVF ir PB taipgi apkarpė: sveikatos apsaugą, švietimo sistemą, socialines paslaugas. Visa šita graži pasaka atvedė prie masinių neramumų, kurie 1991,-ųjų sausio 26 dieną peraugo į kruviną civilinį karą. 

 

Maža to, gerieji amerikiečių taikos balandžiai užvertė Somalio rinką JAV subsidijuojamais grūdais, galutinai sužlugdydami skurdžios Afrikos šalies ūkį. 

 

Grįžtant į dabartinius laikus, būtina paminėti ir Vakarų valstybių indėlį Somalio „šviesesnio rytojaus vardan“. Yra sukurta Europos Komisijos plėtros ir bendradarbiavimo programa AMISOM,  „skirta sukurti būtinas rekonstrukcijos ir tvaraus ekonomikos augimo sąlygas Somalyje bei kitose Afrikos šalyse“. Kitais žodžiais tariant, sukurta Vakarų „demokratinių“ valstybių tam, kad pastarosios galėtų valdyti Afrikos šalių ekonomikas. Skaitytojai gali manyti, kad mane rusai puola, tai pateikiu keletą statistikos faktų faktelių, taip mėgiamų profesorių žilinskų ir DELFI istorikų iškauskų. AMISOM projektą finansavo Anglija, Vokietija, Danija, Japonija, Turkija, Australija. P. Korėja ir Saudo Arabija. Sumos  – apvalios: JAV nuo 2007 iki 2010 – 863 mln. dolerių, Anglija – 52 mln., ES nuo 2012 skyrė 142,5 mln. 

 

Skaitytojams, kuriems Č. Iškauskas yra dievas, o prof. J. Žilinskas – geriausias vaikų pasakų herojus, pateiksiu dar šiek statistikos. 

 

Taigi piratai. Koks jų vaidmuo? Kaip minėjau, italų ir švedų firmos nuodija Somalio vandenis milijonais toksinių atliekų. Vakarų žurnalistų apklausiami Somalio piratai užduoda paprastą klausimą – „Kai nėra kitų būtų išgyventi, kas mums daugiau belieka“? Time Magazine 2009 metais publikavo straipsnį „Kaip Somalio žvejai tapo piratais“ (autorius – Ishaan Tharoor). Rašinyje autorius stebisi: nuo 1991,-ųjų, kai dėl civilinio karo krito paskutinė nepriklausoma Somalio vyriausybė, Somalio krantus tiesiog apspito Vakarų šalių žvejybinės kompanijos. I. Tharoor mini Jungtinių Tautų tyrimą, atliktą 2006 metais. Skaičiai – iškalbingesni už Č. Iškausko nusipezėjimus. Pasirodo, kd nuo 1991 metų Somalis neturi normalios pakrantės apsaugos. Kiekvienais metais (nuo 1991-ųjų!) iš Somalio vandenų tarptautinės kompanijos „įsisavina“ jūros gėrybių už 300 mln. JAV dolerių. 

 

Jungtinių Tautų 2005 metų aplinkos apsaugos programoje parašyta: „Pradedant nuo 1980-ųjų, nuoding1sios Somalio vandenyse laidojamas atliekas sudarė kadmis, merkuris, uranas, pramonės, ligoninių, chemijos kompanijų ir kitos toksinės atliekos. Dauguma atliekų išmetamos konteineriais tiesiog paplūdimiuose, laidojamos jūroje“ […] 

 

Kiek „traukia“ Somalio pakrantės ilgis? O gi 3 300 kilometrų. 

 

Kam Jungtinių Tautų tyrimas nėra autoritetingas, pasižiūrėkime, ką sako mokslininkai. Terorizmo studijų dėstytojas Škotijos St. Andrew universitete Peteris Lehras teigia: „Pirmieji piratai pasirodė devintajame dešimtmetyje, kad apsaugotų šalį nuo užsienio valstybių žvejybos tralerių“. 

 

Prof. J. Žilinskui šitos paralelės neaktualios. Kaip ir portalo DELFI etatiniam istorikui Iškauskui. Jiems geriau sekasi pacituoti istoriją ar varijuoti elementaria „piratų statistika“. Ant kokios žemelės šitie ponuliai gyvena, neišneša man protelis. Anot Č. Iškausko, ir Somalio valstybės, kaip tokios, seniai nebėra, taigi „nėra su kuo vesti derybų“, ir „tarptautinė bendruomenė bejėgė ką nors padaryti“. Žinoma, kaip gi pajėgs, kai tai tarptautinei bendruomenei terūpi svetimuose kraštuose plytinčių išteklių plėšimas. Duona, sviestas, ekonomika – ne jų galvelėms. 

 

Įdomiai gaunasi su vargšėm Afrikos tautom – iš pradžių Vakarų valstybės jas apiplėšinėja keletą šimtų metų, padaro, anot M. Gaddafio, šimtų trilijonų dolerių nuostolių, tada keletu milijonų per metus paremia bado kankinamus vaikus kruopomis, ryžiais ir tuščiais pažadais. Štai tau didžioji politika. Še jums, ponai, ir demokratija.

 

Gaila man tų Lietuvos karių. Jokio skirtumo, jog į ATALANTA misiją išsiuntėme vos keletą lietuvių. Lygtais trispalvė ant peties, tačiau partinė linija nepasikeitė. Vadas liepia, mes vykdome, – nesvarbu, ką, kaip ir kur. 

 

Vardan tos, Lietuvos!

 

Facebook komentarai
Back To Top