skip to Main Content

Lietuvos bankas skęsta – gelbėti teks D.Grybauskaitės prokurorui

 

Aurimas Drižius

 

 

Lietuvos bankas paskelbė, kad kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamų „Lietuvos ryto“ grupės žiniasklaidos priemonių veikų.

Lietuvos bankas praneša, kad „Lietuvos ryto“ laikraštyje, naujienų portale ir televizijoje pastaruosius du mėnesius buvo sistemingai pateikiamos melagingos šmeižikiško pobūdžio žinios apie tariamus neteisėtus Lietuvos banko tarnautojų veiksmus. Šios žiniasklaidos grupės publikacijose ir laidose kaip realus faktas buvo pateikiami tikrovės neatitinkantys teiginiai apie neva vykusius Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovo Vytauto Valionio pokalbius su trečiaisiais asmenimis, galimai dalyvavusiais finansų rinkos dalyvio reketavimo schemoje. Siekiant sukurti tikrumo įspūdį, buvo pateiktos ir neva vykusių pokalbių vadinamosios „išklotinės“. Kadangi nei tokių pokalbių, nei susitikimų su minėtais asmenimis nebuvo, keliose „Lietuvos ryto“ valdomose žiniasklaidos priemonėse skelbti „pokalbiai“ yra išgalvoti arba suklastoti.  Sistemingai skleistomis melagingomis žiniomis buvo sėjamos nepagrįstos abejonės institucijos ir jos vadovų veiksmų teisėtumu bei sprendimų objektyvumu, nors nė vienam Lietuvos banko tarnautojui teisėsauga nėra pareiškusi jokių įtarimų.

Pažymėtina, kad praėjusią savaitę Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Seime konstatavo, kad šiuo metu atliekamame ir publikacijose minimame ikiteisminiame tyrime „nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų ar leistų pagrįstai įtarti, kad Lietuvos banko vadovai ar jo darbuotojai būtų reikalavę kyšio, taręsi jį priimti ar sutikę jį priimti iš kredito unijai Centro taupomoji kasa atstovaujančių asmenų.“

Lietuvos bankas kreipimesi į Generalinę prokuratūrą prašo atsižvelgti į tai, kad „Lietuvos ryto“ grupės viešai skleidžiama informacija apie neva vykdomas nusikalstamas veikas turi visuomeninę reikšmę, ir atitinkamai prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Lietuvos bankas taip pat kreipėsi į UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „rytas“ prašydamas paneigti melagingą informaciją, kuri buvo paskelbta šių bendrovių valdomame dienraštyje ir naujienų portale.

Dėl informacijos paneigimo į UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „rytas“ asmeniškai kreipėsi ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas bei Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas V. Valionis.  

Iš viso į „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos priemones jau išsiųsti 6 kreipimaisi dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo. Jei tikrovės neatitinkanti informacija nebus paneigta teisės aktų nustatyta tvarka, Lietuvos bankas, V. Vasiliauskas ir V. Valionis imsis tolesnių teisinių priemonių, siekdami apginti Lietuvos banko ir jo tarnautojų reputaciją.

Artimiausiu metu taip pat bus imtasi teisinių žingsnių ir dėl UAB „Lietuvos ryto televizijos“, kurios laidose taip pat skleista tikrovės neatitinkanti informacija.          

Kaip žinia, „Lietuvos rytas“ paviešino, kaip buvusio Dalios Grybauskaitės rinkimų štabo vadovo Vyto Vasiliausko, dabartinio Lietuvos banko pirmininko pavaldinys, Bankų priežiūros departamento direktorius Vytautas Valionis per tarpininką reikalavo duoklės iš Centrinės kredito unijos už tai kad neskirtų unijai sankcijų.

 Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šių metų kovą sulaikė vilnietį Valdemarą Aleksiuką, kuris iš K.Ratkevičiaus vadovaujamos kredito unijos Centro taupomosios kasos reikalavo 50 tūkst. eurų kyšio girdamasis pažintimi su Lietuvos banko Priežiūros tarnybos viršininku Vytautu Valvoniu ir jo bičiuliu tenisininku Andriumi Labunsku.

Buvo paviešinti ir kai kurie tyrimo metu užfiksuoti pokalbiai:

A.Labunskas.: Klausyk, ko norėjau, žinai, Valdemarka (tarpininkas V.Aleksiukas. – Red.) dar kartą kalbėjo su jais. Tai jie, koroče (trumpai – rusiškai), sutinka mokėt, bet nori kokių nors įrodymų, kad tikrai tu padėsi, ir tas sankcijas, areštus, nu koroče, tu žinai, nuimsi…

V.Valvonis: Tuoj, bl… aš jiems įrodymus duosiu, tuoj bl… nusiųsiu raštą, kad žagsės žąsis.

(K.Ratkevičius tvirtino, kad po šio pokalbio, gruodžio 30-ąją, jis buvo iškviestas į Lietuvos banko Priežiūros tarnybą, ir V.Valvonis užsiminė, kad kredito unija gali netekti licencijos.)

A.Labunskas.: Va va, ir aš taip sakiau.

V.Valvonis.: Dengi večerom, a stulja utrom (pinigai vakare – kėdės rytą – rusiškai.)

A.L.: Aš taip Valdemarkai ir sakiau, kad nesiterliotų, jis, žinai, cackinasi ten su jais, p… jiems protą.

V.V.: Gerai, koroče, pagąsdinsime juos rašteliu, kad… (Netrukus iš Lietuvos banko Priežiūros tarnybos buvo atsiųstas perspėjamasis raštas, kad tikrinimo metu rasta bloga padėtis kredito unijoje. – Red.).

A.L.: Va, taip geriau.

 

 

 

Tačiau minėtų laidų autorė „Lietuvos ryto“ žurnalistė Rūta Janutienė jaučiasi rami, ir sako, kad mielai pateiks prokurorams visus įrodymus, kad nieko neklastojo:

 

Lietuvos bankas paskelbė, kad jokių minėtų Valvonio ir tarpininko pokalbių nebuvo, o “Lietuvos rytas” viską suklastojo. Kuri pusė  – ‚Lietuvos rytas“ ar Lietuvos bakas – blefuoja? Lietuvos bankas sako, kad tokių Valvonio pokalbių nėra ir nebuvo?

– O tau nekeista, kas  yra šio pareiškimo subjektas? Į prokuratūra kreipėsi ne privatus asmuo Valvonis, tačiau Lietuvos bankas. Manau, kad privatus asmuo išnaudoja savo tarybinę padėtį tam, kad reketuoti, o tada jo darbdavys paduoda į teismą tą, kuris  parodė tą situaciją. Kaip tau tokia padėtis? Juk kai pinigai jau turėjo keliauti į banko veikėjo rankas, STT staiga nutraukė nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Kodėl tas modelis buvo nutrauktas staiga, neatlikus lemiamo veiksmo? Kas juos išgąsdino?

– Lietuvos bankas sako, kad tie Valvonio pokalbiai yra klastotė?

– – O iš kur jie žino? Iš kur Lietuvos bankas žino, ką privačiai sakė arba ne Valvonis? Jeigu taip sakytų STT, tai suprasčiau. Tačiau STT tyli. 

– – STT tau nuleidinėja informaciją, nes matyt, neranda kito kelio pasakyti, kad jie dirba savo darbą, tačiau valdžia juos blokuoja?

– – STT dėl šios medžiagos paviešinimo buvo labai rimtas tarnybinis patikrinimas. O kaip tu gali daryti patikrinimą dėl to, ko nėra? Todėl man labai keista Lietuvos banko pozicija, nes šiuo atveju ne asmuo, o organizacija, kurioje tas asmuo dirba, eina  į prokurat8r1.

– Man keista tokia pozicija – jeigu bankas žino, kad tokie pokalbiai buvo, ir jūs juos turite, kam kelti tą skandal1 ir bloginti savo padėtį?

– – Lietuvos bankas šiuo atveju absoliučiai nežino, kas turi kokius įrodymus, tačiau mėgina blefuoti. Vienintelis Valvonis viską žino, tačiau jo kalbėjimas Vasiliauskui, kad nieko nebuvo, iš principo ir sumodeliuoja V.Vasiliausko elgesį. Vasiliauskas veikia kaip Valvonis, tarytum perima jo tapatybę. Kita vertus, tai parodo, kas yra kas.

– – Tačiau ar STT išsiaiškino, kas tau nutekino tą tyrimo medžiagą?

– – nežinau. Manęs nekvietė.

Tačiau tave pakvies  Pašilis, ir turėsi pateikti visus įrodymus?

– – Su malonumu nueisiu.

– Tačiau kaip elgsis Generalinė prokuratūra, kai tu jiems pateksi visus 5rodymus. Jie juk negalės pripažinti, kad Lietuvos bankas verčiasi reketu, nes jo pirmininkas vadovavo didžiosios kovotojos su korupcija Dalios Grybauskaitės rinkimų kampanijai, ir žino, kaip ji buvo finansuojama.

– – Aš nežinau, kokia yra tyrimo taktika, tačiau mano žiniomis, tas tyrimas yra tęsiamas. Gal būt, jie blefuoja su banku.

– Tačiau generalinis prokuroras Pašilis sako, kad ten buvo visai kitaip, negu jūs parodėte?

– – Mums pateiktas vienas bylos fragmentas – du vyrai susitiko kavinėje, ir nutiko toks pokalbis.  Kokie ten dar vyko veiksmai, aš nežinau, nes tie žmonės buvo sekami ilgą laiką. O mes turime tik vienos dienos sekimo rezultatą. Aš tos bylos neskaičiau, tačiau  tikrai žinau, kad tas minėtas pokalbis tikrai buvo byloje. 

– tai ar tą Lietuvos banko temą pratęsi kituose laiduose?

– – Tai kad ne, mūsų televizijos sezonas jau baigėsi.

 

 

V.Valvonis – itin pavojingas labai sunkių nusikaltimų liudininkas ar bendrininkas?

 

Kaip žinia, Lietuvos bankas sąmoningai sužlugdė „Snoro“ ir Ūkio bankus tam, kad galėtų užgrobti jų valdomą milijardinį turtą. 

Vienas pavyzdys – pernai Šiaulių bankas pasigyrė, kad už 40 mln. eurų pardavė Vilniuje esantį “Žalgirio” stadioną. Anksčiau šis objektas priklauso Vladimiro Romanovo vadovaujamam Ūkio bankui, tačiau įdomiausia tai, kad visą Ūkio banko turtą Šiaulių bankas perėmė už dyką, dar skųsdamasis, kad jam teko sunki našta. Dabar paaiškėjo, kad milijardinis Ūkio banko turtas buvo dovanotas Šiaulių bankui, kuris tą turtą dabar parduoda už rinkos kainą.

Kas organizavo šią aferą, kai vieno banko turtas yra dovanojamas kitam, arčiau valdžios esančiam bankui?

Lietuvos bankas organizavo visą šią aferą, – – “Laisvam laikraščiui  sakė tuo įsitikinęs Ūkio banko kreditorius Ričardas Dalibogas, – Šiaulių bankui atidavė visus Ūkio banko aktyvus, visus indėlininkus, ir dar už tą turtą primokėjo valstybės pinigais. Visas Ūkio banko turtas buvo neteisingai įvertintas, jo vertė buvo smarkiai sumažinta, o dabar paaiškėjo, kokia to turto vertė. Tai yra baisi istorija”.

 

Dabar akivaizdu, kodėl Ūkio banko prezidentas Vladimiras Romanovas pasiprašė prieglobsčio Rusijoje – jis  matyt, suprato, kad Ūkio banką subankrotins, visą turtą atims, o jį patį pasodins ilgiems metams kalėjimo. Ūkio banko bankrotas – dar viena “jaunųjų lietuvių”, tokių kaip D.Grybauskaitės rinkimų štabo vadovas Vytas Vasiliauskas, verslo modelis, kai turtas iš senosios kartos verslo atstovų yra atimamas valstybės rankomis ir perduodamas naujiesiems verslo rykliams. Visi senojo banko įsipareigojimai lieka valstybei, o turtas – jaunajai gobšai ir jokių skrupulų nepripažįstančiai “buržuazijai”.

 

Šiaulių bankas gavo dovanų – 2,7 mlrd. litų turto

Kaip žinoma, iškėlus bankroto bylą Ūkio bankui, jo turtas buvo padalintas – visi indėliai ir išduotos paskolos su įkeistu nekilnojamuoju turtu (maždaug 2,7 mlrd. litų vertės) perėjo Šiaulių bankui dovanai. Nors dar prieš kelis metus Ūkio bankas norėjo pirkti  Šiaulių banką.

 

 

Facebook komentarai
Back To Top