skip to Main Content

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas dėl liftų išlaidų paskirstymo kelia abejonių

arba

Lifto nusidėvėjimo ir eksploatavimo išlaidas turi apmokėti jo naudotojai

        Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad už lifto remontą privalo mokėti visų aukštų gyventojai, nes jie yra jo savininkai, o lifto eksploatavimo išlaidas (elektros energija) – jo naudotojai, išskyrus pirmo ir antro aukštų gyventojus, nes jie nesinaudoja liftu. Šis išaiškinimas  kelia abejonių.

 

Ne nuosavybė apsprendžia išlaidas

 

        Nuosavybė negali būti išlaidų paskirstymo matu, nes išlaidas apsprendžia lifto naudojimo mastas. Kuo daugiau naudojamas, tuo daugiau jis nudėvimas, daugiau sunaudojama elektros energijos. 

       Pagal apskaitos taisykles, į išlaidas daiktui išsaugoti  nuo žūties, aiškaus pablogėjimo įskaitoma atitinkama suma, kuri skiriama  daikto nudėvėjimui atstatyti,  t. y. daikto (lifto) remontui, atnaujinimui. Įvertinę būsimas remonto ir atnaujinimo išlaidas, įmoką nustato lifto savininkai, o ją sumoka lifto naudotojai, kurie jį nudėvi besinaudodami. Surinktos lėšos yra lifto savininkų nuosavybė, o jas tvarko ir naudoja lifto remontui ir atnaujinimui lifto valdytojas (Bendrija, Administratorius).  Taigi, pagal apskaitos taisykles lifto naudotojai, o ne bendrasavininkai  turi apmokėti visas išlaidas: būsimas išlaidas liftui remontuoti ir jo eksploatavimo (elektros energijos, valymo ir kt.) išlaidas.

       Nepagrįstai ir neteisingai išaiškinta, kad lifto  eksploatavimo išlaidų neturi apmokėti pirmo ir antrojo aukštų gyventojai. Daugiabučių  gyvenamųjų namų požemiuose yra įrengti garažai ir liftai į juos,  kuriuose boksus turi ir naudojasi liftu 1, 2 aukštų gyventojai.

        Būtų išvengta gyventojų ginčų ir įteisintas teisingumas, jeigu Vyriausybė  patvirtintų  lifto išlaidų nustatymo ir paskirstymo naudotojams tvarką, atsižvelgiant į lifto nudėvėjimą, naudotojų skaičių (buto plotą kaip naudotojų skaičiaus matą) ir naudojimo laiką (aukštą kaip naudojimo laiko matą). 

 

  Civilinio kodekso normų prieštaravimai

 

         Civilinio kodekso 4.73 straipsniu nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė laikoma dalinė, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus bendraturčių dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. 

         Daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų  bendraturčių dalys nenustatytos ir neįregistruotos Nekilnojamojo turto (NT) registre. Taigi pagal šį straipsnį, gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų  nuosavybės dalys turėtų būti pripažintos lygiomis. 

        Tačiau šio kodekso 4.82 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingo ploto ir gyvenamojo namo naudingo ploto santykiui. Vadinasi, dalys negali būti lygiomis, o jas turi kažkas nustatyti: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkai, ar šių objektų valdytojai (Bendrijos, Administratoriaus), ar dar kažkas. 

        Neaiški ir santykio nustatymo tvarka, kas sudaro buto ir kitų patalpų naudingą plotą ir gyvenamo namo naudingą plotą. Ar į namo naudingą plotą įskaitomas bendro naudojimo plotas.

        Aplinkos ministro patvirtintame bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų pavyzdiniame apraše nenustatyta, kad jame turi būti  nurodyti jų savininkai ir jų  nuosavybės dalys bei šių objektų naudotojai ir naudojimosi plotu dalys. Papildžius aprašą šiais duomenimis, taptų aišku kas naudojasi, kas turi apmokėti išlaidas ir mokėti kompensacijas už naudojimąsi svetimu turtu.

Kompensavimas už svetimo turto naudojimą

 

       Liftais, rūsio sandėliais, garažų koridoriais, balkonais,  kitais izoliuotais bendro naudojimo plotais naudojasi ne visų butų  gyventojai. Kiemai paversti automobilių  nuolatinio laikymo aikštelėmis, jomis naudojasi iš esmės automobilių savininkai.  Akivaizdžiai matyti, kad jie naudojasi didesne bendrojo naudojimo ploto dalimi už turimą nuosavybės dalį, t. y. naudojasi svetimu turtu. Šie bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudotojai turi ne tik apmokėti eksploatacines (valymo, apšvietimo) išlaidas, bet taip pat kompensuoti nesinaudojantiems ir naudojantiems mažesne  plotų dalimi asmenims  už naudojimąsi jų turtu. Vyriausybė turėtų nustatyti kompensacijos sumos apskaičiavimo tvarką.  

       Šie klausimai  palikti spręsti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkams ir objektų naudotojams, kurių interesai yra skirtingi ir sunkiai suderinami.

 

Abejotina išvada, kad butų  savininkai yra lifto savininkai

 

      Civilinio kodekso 4.47 straipsniu nustatyta, kad daikto nuosavybė įgyjama  pagal sandorius,  paveldėjimu, pagaminant naują daiktą, įgyjamąja senatimi,  kitais įstatymo nustatytais pagrindais, o šio kodekso 4.253 straipsnyje nurodyta, jog nekilnojami daiktai registruojami viešajame registre.

      Daug daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų butus įsigijo čekinės privatizacijos metu, nusipirko iš juos parduodančių asmenų, įsigijo įgyjamąja senatimi, kitais įstatymo nustatytais būdais. 

Nekilnojamojo turto (NT) registre įregistruojamas daugiabučių namų butų savininkų tik asmeninės nuosavybės turtas: butas, garažo boksas, sandėlis ir kitas, tačiau neįregistruojama bendrosios dalinės nuosavybės turto  dalis. Gyventojas net nežino savo dalies.   Todėl abejotina išvada, jog daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkai, kai jie  neįsigijo ir neįregistravo savo dalies NT registre ir jos nežino, turi apmokėti lifto remonto išlaidas.  

 

Petras Navikas, buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas

2016-02-13.

 

Facebook komentarai
Back To Top