skip to Main Content

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sukėlė abejonių – paskelbė apie skundo dėl Vilniaus vakarinio aplinkkelio priėmimą, tuomet jį atsisakė priimti

 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas priimti ar nepriimti nagrinėti skundą dėl Vilniaus vakarinio aplinkkelio konkurso, paliko neatsakytų klausimų. Abejonių kilo po to, kai teismas elektroninėje teismų sistemoje paskelbė priėmęs nagrinėti kelių statybos bendrovių „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“ pateiktą kasacinį skundą dėl Vilniaus vakarinio aplinkkelio konkurso teisėtumo, o vėliau pranešė, kad šį skundą atsisakė priimti.

Įtarimų kelia teismo veiksmai, kai penktadienį, liepos 10 dieną, elektroninėje teismų sistemoje Aukščiausiasis Teismas paskelbė bei paskambinus į teismo raštinę telefonu patvirtino, kad atrankos teisėjų kolegija priėmė nagrinėti bendrovių „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“ kasacinį skundą ir patenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (nuotraukoje – bylos Nr. e2A-813-516/2015 – PRIIMTA). Raštinės darbuotoja teigė, kad tai patvirtinanti nutartis dėl didelio užimtumo į sistemą bus įkelta kiek vėliau.

Po savaitgalio nutartis į sistemą nebuvo įkelta, nors įrašas nebuvo panaikintas. Paskambinus telefonu teismo raštinės darbuotojos nieko aiškaus pasakyti negalėjo. Liepos 14 dieną, antradienį, sistemoje buvo paskelbtas naujas įrašas su priešingu sprendimu – bendrovių kreipimasis atmestas. Taip pat iškart buvo įkelta ir tai patvirtinanti atrankos teisėjų kolegijos nutartis.  

„Esame abstulbinti tokių Aukščiausiojo Teismo veiksmų. Kalbame apie visuomenei svarbų, didelės vertės – beveik 90 milijonų eurų – viešąjį pirkimą, finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis, kuriam turėtų galioti aukščiausi skaidrumo standartai. Tokios situacijos, su kuriomis susidūrėme, kelia abejonių, ar Lietuvos teismai tinkamai užtikrina teisę į teisingą teismą“, – sako Genadijus Kamkalovas, „Latvijas tilti“ valdybos pirmininkas.

Po šio incidento „Latvijas tilti“ pateikė prašymą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui Rimvydui Norkui ištirti susiklosčiusią situaciją. Šią savaitę paštu gautame teismo atsakyme paaiškinama, kad įvyko darbuotojo klaida.

„Elektroninė teismų sistema EPP Lietuvoje veikia jau dvejus metus. Per šį laikotarpį nei mes, nei teisininkai, su kuriais konsultuojamės, nėra susidūrę su tokiu atveju, kad sistemoje paskelbtas sprendimas dėl nutarties priėmimo būtų atšauktas. Tai pirmas atvejis mūsų praktikoje, kuris, manome, yra labai rimtas signalas, skatinantis sunerimti dėl teismų sistemos savarankiškumo, todėl į jį privalome atkreipti dėmesį“, – sako Laura Povilaitienė, „Kauno kelių“ juristė.

Ramūno Šilinio, „Kauno kelių“ generalinio direktoriaus, teigimu, Lietuvoje nebėra aukštesnės institucijos, į kurią būtų galima kreiptis objektyvaus ištyrimo ir įvertinimo – tiek dėl situacijos Aukščiausiajame Teisme, tiek dėl konkurso teisėtumo klausimų.

„Mes padarėme viską, ką galėjome, kad būtų apginti Vilniaus ir visos Lietuvos žmonių interesai ir teisė už kelius mokėti sąžiningą kainą. Esame įsitikinę ir turime argumentų, kad konkurso sąlygos buvo diskriminuojančios, o mūsų kreipimąsi Aukščiausiasis Teismas atmetė nepagrįstai, todėl svarstome galimybes kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą bei inicijuoti investicinį ginčą prieš Lietuvą, kad šie klausimai būtų atsakyti“, – teigia G. Kamkalovas.

Vadimo Kolosovo, „Latvijas tilti“ Teisės departamento vadovo, teigimu, atmesdamas „Latvijas tilti“ ir „Kauno kelių“ kasacinį skundą, Aukščiausiasis Teismas rėmėsi argumentu, kad prašomi išnagrinėti klausimai nėra teisės klausimai.

„Lieka neatsakytas klausimas, kodėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iki šiol jau ne kartą išsamiai nagrinėjęs ir pasisakęs dėl tokių ir panašių klausimų ankstesnėse savo bylose, šįkart nusprendė, kad kasacinis skundas nenagrinėtinas kasacine tvarka, nors Apeliacinis teismas savo sprendime nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos viešųjų pirkimų konkursuose. Tarkime, dėl skirtingų darbų sujungimo į vieną konkursą.

Savivaldybė, skelbdama aplinkkelio konkursą, sujungė kelių ir elektros linijos tiesimo darbus į vieną pirkimą, nors tai visiškai skirtingi darbai. Panašų klausimą Aukščiausiasis Teismas jau yra nagrinėjęs ir nusprendęs, kad savo natūra skirtingi objektai neturėtų būti jungiami į vieną bendrą viešąjį pirkimą, jei yra kitų, mažiau konkurenciją ribojančių, būdų perkančiosios organizacijos tikslams pasiekti. Už skirtingų darbų skaidymą į atskirus viešuosius pirkimus pasisako ir Europos Sąjunga, reglamentuodama viešuosius pirkimus“, – sako V. Kolosovas.  

Pasak teisininko, savivaldybės paaiškinimas, kad ankstesniame pirkime dėl darbų išskaidymo buvo patirta nuostolių, nėra pagrįstas motyvas – tai tik prasto savivaldybės administracijos darbo pasekmė.

„Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašė įvertinti žemesnės instancijos – Apeliacinio ir Vilniaus Apygardos – teismų sprendimus dėl Vilniaus vakarinio aplinkkelio konkurso teisėtumo. 

L. Povilaitienės teigimu, Apeliacinis teismas, vertindamas konkurso sąlygas ir jo organizavimą padarė procedūrinių ir teisės pažeidimų, todėl teismo prieitos išvados yra neteisingos ir neteisėtos. Dalis šių sprendimų prieštarauja jau suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, neįsigilinta į ginčo esmę ir svarbą, taip pat nepagrįstai atsisakyta kreiptis į ES Teisingumo teismą išaiškinimo dėl ES Direktyvų taikymo Lietuvos teisėje.  

Teisininkų vertinimu, jei įmonės galiausiai nuspręs kreipsis į tarptautinį arbitražą ir bus patvirtinti įtarimai, kad Lietuvos teismai, spręsdami Vilniaus vakarinio aplinkkelio konkurso klausimą, neveikė nepriklausomai, toks sprendimas gali turėti įtakos ir kitiems vykstantiems tarptautiniams teisiniams procesams, kuriuose dalyvauja Lietuva, ar kuriuose keliamas Lietuvos teismų nepriklausomumo klausimas. 

Apie „Latvijas tilti“

„Latvijas tilti“ yra Lietuvoje veikianti vienos didžiausių Latvijos statybų bendrovės atstovybė. „Latvijas tilti“ specializuojasi vykdyti tiltų, viadukų ir tunelių statybos ir rekonstrukcijos darbus, taip pat rekonstruoja ir stato jūros prieplaukas ir kranto įtvirtinimus. „Latvijas tilti“ akcijomis yra prekiaujama „NASDAQ OMX“ Baltijos šalių vertybinių popierių biržoje. 

„Latvijas tilti“ priklauso statybos ir gamybos įmonių grupei „LNK Industries“, kuri yra valdančiosios bendrovės „LNK Group“ dalis. Daugiau informacijos apie „Latvijas tilti“ svetainėje www.latvijas-tilti.lv

Apie „Kauno keliai“

UAB „Kauno keliai“ yra kelių ir gatvių tiesimo bei remonto sektoriaus bendrovė, teikianti paslaugas visoje Lietuvoje, bendrovė veiklos istoriją skaičiuoja nuo 1940 metų. UAB „Kauno keliai“ yra atestuota ir turi teisę atlikti darbus valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, gatvėse, geležinkeliuose, oro uostuose, kituose transporto statiniuose (tiltai, viadukai, tuneliai ir t. t.), statyti sporto paskirties inžinerinius statinius, sąvartynus, kloti inžinierinius tinklus bei dirbti kultūros paveldo objektuose.

Bendrovės gamybinėje bazėje yra gaminami sertifikuoti betono gaminiai (grindinio trinkelės, gatvės bortai, vejos bortelių elementai ir kt.), įvairių klasių sertifikuotas prekinis betonas ir smėlbetonio mišiniai, asfaltbetonis, bituminė emulsija. UAB „Kauno keliai“ taip pat valdo ir eksploatuoja smėlio ir žvyro karjerą.  

Daugiau informacijos:

Jūlija Belkina, „LNK Group“ viešųjų ryšių ir rinkodaros vadovė, tel. +371 66210222, el. paštas julija.belkina@lnk.lv, www.latvijas-tilti.lv

Ramūnas Šilinis, „Kauno kelių“ generalinis direktorius, tel. +370 37 45 23 89, el. paštas info@kaunokeliai.lt, www.kaunokeliai.lt

Facebook komentarai
Back To Top