skip to Main Content

Lietuvos advokatūros pergalė prieš STT: slaptų pažymų eros pabaiga?

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje, kurioje Lietuvos advokatūra kreipėsi į teismą dėl STT atsisakymo suteikti informaciją apie advokatų egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką. Praėjusiais metais teismas įpareigojo STT veikti nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo, o tarnybos bandymas prisidengti Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatomis įvertintas kaip neaiškus ir prieštaringas. Sprendimą apskundusi apeliaciniam teismui STT bylą pralaimėjo galutinai.

STT apeliacinis skundas buvo atmestas, papildomai  STT mokesčių mokėtojų pinigais privalės sumokėti Lietuvos advokatūrai 440 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos advokatūros vadovo prof. dr. Igno Vėgėlės teigimu, bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino tikroji situacija – STT slaptos pažymos iš tiesų egzistuoja, o jose esanti informacija vis dar nepasiekiama asmenims, apie kuriuos informacija teikiama.

„STT prisidengia painiais argumentais tam, kad pažymose esančių duomenų būtų galima neatskleisti asmenims, apie kuriuos tokia informacija teikiama. Tačiau teismas pabrėžė, kad STT atsisakymas pateikti Advokatūrai informaciją vertinamas kaip nepagrįstas ir neaiškus“, – sako prof. dr. I. Vėgėlė.

Ginčo ištakos siekia 2019 m. gruodžio 2 d., kai Teisingumo ministerija savo paskyroje, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė informaciją, kad 2019 m. lapkričio 27 d. Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė pažymą dėl advokatų egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos. Anot Teisingumo ministerijos, pažymoje teigiama „apie galimą Lietuvos advokatūros įtaką egzaminų rezultatams ir siekį, kad egzamino neišlaikytų kuo daugiau asmenų“.

Lietuvos advokatūra kreipėsi į STT, prašydama susipažinti su minėta pažyma, neatskleidžiant saugomų duomenų. Užuot suteikusi galimybę susipažinti su šia pažyma, STT 2019 m. gruodžio 10 d. atsakė, jog „vadovaudamasi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktu, gautus 2019 m. lapkričio 21 d. ir 22 d. pranešimus dėl advokatų egzaminų organizavimo ir vykdymo, neatskleisdama pareiškėjo asmens duomenų, 2019 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 4-01-10087 pagal kompetenciją perdavė teisingumo ministerijai“; ir, remdamasi pranešėjų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, STT neturi Lietuvos advokatūrai teiktinos informacijos.

2020 m. sausio 10 d. Lietuvos advokatūra kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti STT 2019 m. gruodžio 10 d. raštą ir įpareigoti atsakovą pateikti dokumentus ir informaciją, teiktus teisingumo ministerijai. Pasak Lietuvos advokatūros pirmininko pavaduotojo Mindaugo Kukaičio, Advokatūra buvo įsitikinusi, kad atsakovo atsisakymas pateikti STT pažymą, informaciją ir duomenis, kurių pagrindu ši pažyma buvo parengta, neatitinka teisės aktų reikalavimų bei rodo prisidengimą pranešėjo institutu.

„Šiuo raštu pažeidžiama Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta Advokatų tarybos teisė gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų informaciją, reikalingą savo funkcijoms vykdyti. Juk ši informacija būtina siekiant įvertinti atsakovo ir jo gautų pranešimų kritikos konstruktyvumą, o esant reikalui, į ją atsižvelgti derinant advokatų veiklos organizavimo egzamino programas, jų laikymo ir organizavimo tvarką. Skleidžiama žinia apie neva daromą įtaką egzaminams, neigiamai veikia Advokatūros reputaciją. Išnagrinėtas apeliacinis skundas tai mažas, bet svarbus žingsnis į priekį kovojant su nepagrįstomis pažymomis“, – sako Lietuvos advokatūros pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis.

Lietuvos advokatūros vadovo I. Vėgėlės nuomone, jeigu informacija neprasimanyta ir pagrįsta realiais faktais – nebūtų sunku ją pateikti nuasmenintą, neatskleidžiant asmens duomenų.

„Tuo suinteresuota turėtų būti visų pirma STT, jei iš tiesų siekiama realiai kovoti su korupcijos rizikos veiksniais. Pastarajai institucijai, kaip ir bet kuriai kitai viešojo administravimo institucijai taikomas viešojo administravimo įstatymas – taigi atsakymai turi būti motyvuoti, o pažymų informacija negali būti neargumentuotai slapta“, – sakė I. Vėgėlė.

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: IEVA PALILIŪNIENĖ, LIETUVOS ADVOKATŪRA
Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));