skip to Main Content

Šią vasarą Norvegijos sienos dėl covido atsidarė tik liepos viduryje, tad ilgai nelaukę patraukėme į savo mėgstamą Norvegijos šiaurę. Žvejojome Nusvago saloje, kuri šalia žvejų Meka vadinamos Sorojos salos. Oras liepos pabaigoje buvo puikus, visą parą švietė saulė.

Tomas pagavo savo gyvenimo žuvį – visai netoli kranto, apie 40 metrų gylyje užkibo šis žvėris. Po dveijų valandų kovos žvejai pastebėjo, kad jau atsidūrė vos ne jūros viduryje. Uotą pavyko du kartus prisitraukti prie katerio, tačiau ką paskui su juo daryti? Didžiulis, galingas ir stiprus žvėris. Įgula neturėjo jam iškelti reikalingų įrankių – nei žeberklo su plūde ar didelių kablių. Vienas žvejas, vos pabandęs jį užkabinti juokingu kabliuku, vos neatsisvekino su ranka.

Tada po dviejų valandų medžioklės žvejai nusprendė pjauti valą – uotas neskubėdamas ir išdidžiai nuplaukė tolyn. Norvegai mus pagyrė, kad paleido šį trofėjų – tokių didžiulių uotų nebedaug belikę ir žudyti šį grožį dėl mėsos būtų tikrai kvaila

 

https://www.youtube.com/watch?v=uvF_9smBCck&feature=emb_err_woyt

Jokūbo Bernatavičiaus filmas

Facebook komentarai
Back To Top