skip to Main Content

Lietuva pripažįsta, kad „Snoro“ savininko V.Antonovo 557 mln. eurų ieškinys prieš ją pagrįstas, ir bandys gelbėtis valstybės imunitetu

V.Antonovas pastatė Lietuvos Respubliką ant kelių

 

Lietuvos vyriausybė suprato, kad neturi argumentų, kuriuos galėtų pateikti Maskvos arbitražo teismui dėl buvusio banko „Snoras“ savininko Vladimiro Antonovo 557 mln. eurų ieškinio dėl pagrobto turto ir sugriautos reputacijos, todėl  bandys pasinaudoti taip vadinamu „valstybės imunitetu“. Dar juokingesnis atrodo kitas Teisingumo ministerijos argumentas – neva jai nebuvo tinkamai įteiktas V.Antonovo ieškinys, nors jis gautas dar vasarą.

Rusai jau paskelbė, kad Lietuvai nedalyvaujant šiame procese, ieškinys bus išnagrinėtas jai nedalyvaujant, ir gali būti išnagrinėtas jau pirmame posėdyje rugsėjo 22 d. Tada, matyt, V.Antonovas kreipsis į tarptautinį arbitražo teismą, nesvarbu, Londono ar Niujorko arba Stokholomo, kad šis Maskvos arbitražo teismo sprendimas įsigaliotų tarptautiniu lygiu. Tada Lietuva jau nebegalės dangstytis „valstybės imunitetu“, o turės mokėti reikalaujamą suma pinigais arba valstybės turtu.

Kaip žinia, Hagos tarptautinio arbitražo teismas 2014-aisiais buvo priteisęs buvusiems „Jukios“ akcininkams 50 mlrd. USD iš Rusijos už atimtą turtą, tačiau vėliau olandai nusprendė, kad šis teismas neturėjo juridinės galios. „Hagos teismas sutiko su Rusijos pozicija dėl Energetikos chartijos galiojimo Rusijos atžvilgiu, tai yra, kad Rusijos Federacijos parlamentas niekada chartijos neratifikavo ir niekada nepriėmė jokio įstatymo priimančio arba patvirtinančio laikinąjį taikymą. Todėl, pasak Hagos teismo, aktualiu laikotarpiu Energetikos chartijos sutartis Rusijos Federacijoje nebuvo įsigaliojusi ir ieškovai (buvę „Jukos“ akcininkai) negalėjo remtis jos sąlygomis arbitražo procese. Tai reiškė ir tai, kad tarp Rusijos Federacijos ir „Jukos“ akcininkų niekada negaliojo joks arbitražinis susitarimas, todėl ir arbitražo sprendimas dėl 50 mlrd. USD negalioja“, – teismo sprendimą komentavo advokatas  Ramūnas Audzevičius.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis skelbia, kad „Lietuva ketina pasinaudoti valstybės imunitetu, kurį garantuoja tarptautinė teisė. Tai reiškia, kad Lietuva nesutinka, jog V. Antonovo inicijuotą ginčą nagrinėtų Maskvos teismas.  Apie tokią Lietuvos poziciją ketinama informuoti V. Antonovo ieškinį nagrinėjantį Maskvos arbitražo teismą ir Rusijos teisingumo ministeriją. 

Teisingumo ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Sergejus Tichomirovas BNS informavo, kad pagal advokatų kontoros rekomendacijas ministerijos parengtai Lietuvos pozicijai yra pritarta Vyriausybės pasitarime. „Ši pozicija dabar yra realizuojama. Apie ją plačiau bus galima papasakoti kitą savaitę“, – komentare BNS teigė S. Tichomirovas. 

Teisingumo ministerija nurodo, kad Lietuva remsis valstybės imunitetu nuo Rusijos teismų jurisdikcijos, įskaitant imunitetą nuo laikinųjų apsaugos priemonių, priverstinio sprendimų vykdymo ir kitų veiksmų. Taip pat pabrėžiamas procesinių dokumentų įteikimas, nesilaikant tarptautinės tvarkos“.

 Susiję straipsniai: Rusijoje pasislėpusio V. Antonovo apetitas auga: nori didinti ieškinį Lietuvai  (116) Dėl bylinėjimosi su V. Antonovu spręs Teisingumo ministerija  (35) Vyriausybė Lietuvos užsienio reikalų ministerijai turėtų pavesti įteikti diplomatinę notą Rusijai dėl Maskvos miesto arbitražo teismo veiksmų, pažeidžiančių Lietuvos valstybės imunitetą, o Finansų ministerijai – užtikrinti „Snoro“ kreditoriaus – „Indėlių ir investicijų draudimo“ dalyvavimą, informuojant banko bankroto administratorių apie laikinąsias apsaugos priemones ir imantis priemonių jas panaikinti. Teisingumo ministerija rugpjūčio 11 dieną gavo 557 mln. eurų vertės V. Antonovo ieškinį prieš Lietuvą. Buvęs „Snoro“ akcininkas Maskvos arbitražo teisme reikalauja iš Lietuvos 40,1 mlrd. rublių (558 mln. eurų): 20,2 mlrd. rublių (281 mln. eurų) už patirtą turtinę žalą bei 19,9 mlrd. rublių (277 mln. eurų) – už žalą verslo reputacijai. Rusijos teismas pagal V. Antonovo prašymą yra laikinai sustabdęs „Snorui“ priklausančių dviejų nekilnojamojo turto kompleksų Rusijoje pardavimo procesą. V.Antonovo ieškinys teismui pateiktas rugpjūčio 5 dieną, o pirmasis teismo posėdis numatytas rugsėjo 22-ąją.

Lietuva jau pažeidė Rusijos valstybės imunitetą

V.Antonovas argumentuoja, kad toks jo ieškinys prieš Lietuvą tapo įmanomas dėl to, kad pasikeitė Rusijos įstatymai, ir nuo sausio 1 d. įsigaliojo Rusijos federacijos  teisinio imuniteto apribojimo įstatymas, kuris numato, kad Rusijos teismas gali nepaisyti užsienio šalies teisinio imuniteto, jeigu anksčiau ta šalis pažeidė Rusijos imunitetą.

„ Kadangi aš registruotas Maskvoje, nutarėme kreiptis į Maskvos arbitražo teismą, – sakė V.Romanovas, -tuo labiau, kad čia dar yra banko „Snoras“ turto, kuris teismo sprendimu jau yra areštuotas. Nors to turto žinoma, nepakaks kompensuoti žalai, kurią mes prašome priteisti. Turite suprasti, kad tai tik pirmas ieškinys. Snoras buvo didelės verslo grupės dalis, todėl ieškinio suma didės kelis kartus (galimai iki 8 mlrd. eurų).

Lietuva jau yra pažeidusi Rusijos valstybės teisinį imunitetą, kai areštavo ir pardavė varžytinėse Kaliningrado srities administracijos atstovybei priklausančius pastatus Vilniuje dėl banko paskolos, suteiktos vienai Kaliningrado įmonei.

V.Antonovo ieškinys prieš Lietuvą grindžiamas tokiais motyvais – A.Kubiliaus vyriausybė pažeidė visą eilę Lietuvos įstatymų, priimdama nutarimą dėl banko „Snoras“ nacionalizavimo.

Todėl V.Antonovo ieškinyje prieš Lietuvą ir teigiama, kad minėta vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr. 1329 yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Tai, kad šis nutarimas yra nusikalstamas, pagrindžia ir tokios aplinkybės ir klausimai, kurie iki šiol neatsakyti: 

 

1. Lietuvos vyriausybė iki šiol neatsako, kokios aplinkybės ir faktai patvirtina teiginį, kad „Snoras“ taps nemokus, nors iki pat 2011-11-16 bankas veikė normaliai, vykdė visas operacijas ir įsipareigojimus. Paskelbus bankui moratoriumą, ir kilus indėlininkų panikai, buvo bandoma atgaivinti jo veiklą, tačiau banko akcininkai tam įtakos nebeturėjo, nes buvo nušalinti.

 

2. Kodėl priemonės pagal Lietuvos banko taikomą moratoriumą buvo nepakankamos spręsti likvidumo problemas?

 

3. Kodėl Lietuvos bankas negalėjo panaudoti kitų patvirtintų teisinių priemonių siekiant sustiprinti finansinį „Snoro“ stabilumą?

 

V.Antonovas nurodo, kad Lietuvos įstatymai aiškiai nurodo, kokių priemonių Lietuvos bankas turėjo imtis tam, kad sustiprinti finansinį bankinės sistemos stabilumą – tai numato įstatymas „Dėl finansinio stabilumo“, kuris sako, kad, priemonės, skirtos stiprinti finansinį stabilumą, gali būti taikomos laikinai, išskirtinių aplinkybių laikotarpiu, arba jei yra reali grėsmė stabilumui ir patikimumui bankų sistemos.

 

Finansinio tvarumo įstatymas aiškiai sako, kad šio įstatymo tikslas ir paskirtis

 

1. Šio įstatymo tikslas – numatyti priemones, stiprinančias bankų sistemos finansinį tvarumą, siekiant apsaugoti svarbius visuomenės interesus.

 

2. Šiame įstatyme nustatomos priemonės, kurių prireikus gali būti imamasi Lietuvos Respublikoje įsteigtų bankų ir užsienio bankų filialų finansiniam stabilumui ir patikimumui stiprinti, jų taikymo tikslai, sąlygos ir tvarka.

 

2 straipsnis. Finansinio stabilumo stiprinimo priemonės ir jų taikymas

 

1. Pagal šį įstatymą gali būti taikomos šios finansinio stabilumo stiprinimo priemonės:

 

1) valstybės garantija;

 

2) banko turto išpirkimas;

 

3) valstybės dalyvavimas banko kapitale;

 

4) banko akcijų paėmimas visuomenės poreikiams.

 

 

 

„Lietuvos banko komisijos tarnybinė pažyma negalėjo būti pretekstas uždaryti banko, nes „Finansinio tvarumo įstatymas“ numato, kad LB tokių priemonių gali imtis tik turėdama Lietuvos banko išvadą, – teigia V.Antonovas, – iki šiol banko akcininkams nebuvo pateikta minėta LB tarnybinė pažyma“. 

 

Nors „Finansinio tvarumo įstatymas“ numato, kad LB nusprendęs imtis priemonių dėl banko finansinės padėties, jo vadovai ir akcininkai apie tai informuojami raštu.  Bankas atsako į gautą LB pranešimą ir raštu privalo informuoti valdžios instituciją, jeigu jie sutinka su priemonėmis, kurias siūlo LB. Tačiau „Snoro“ akcininkų atveju nei jo valdytojai, nei akcininkai nebuvo informuojami apie LB sprendimus, visi sprendimai buvo priimami slapta ir vienašališkai. 

 

Pasak V.Antonovo, apie LB priemones sustabdyti „Snorą“ jie sužinojo, kai LB atstovai viešai pareiškė, kad kodėl banko atžvilgiu buvo panaudotos pačios griežčiausios priemonės. LB pareiškė, kad „Snoro“ inspektavimo rezultatai parodė, kad banke „vyksta fataliniai pažeidimai“, ir kad lapkričio 16 d. nutarimo pagrindas taikyti poveikio priemonės buvo patikrinimo, kurį Lietuvos banko valdyba pripažino gavusi lapkričio 16 d. ryte.

 

Tačiau V.Antonovas teigia, kad „Snoro“ veiklą iki pat jo uždarymo prižiūrėjo audito bendrovė „Ernst & Young“. Audito bendrovė kasmet audituoja banko veiklą ir patvirtino, kad paruošti pagal finansinės atskaitomybės dokumentai atitinka Tarptautinius apskaitos standartus. Be to, bankas kasmet išlaikė bankų kontrolę vykdančio Lietuvos banko departamento patikrinimą.

 

„Banko akcijų paėmimas visuomenės reikmėms nebuvo pagrįstas nei teisiškai, nei faktiškai, vyriausybė nepaaiškino, kokiu tikslu yra nusavinamos banko akcijos, – teigia V.Antonovas, – vyriausybė net nebandė taikyti kitų finansinio tvarumo įstatyme numatytų priemonių, o tiesiog nusavino akcijas. Tai, kad bankui buvo apskelbtas moratoriumas, paskirtas jo administratorius, o vėliau paskelbtas bankrotas, rodo, kad vyriausybė neturėjo jokio visuomeninio intereso atimti šias akcijas“. 

 

V.Antonovas įrodinėja, kad visi tie veiksmai buvo padaryti per labai trumpą laiką – 8 dienas. „Perėmusi banko akcijas, Lietuvos vyriausybė nieko nepadarė, kad bankas galėtų toliau veikti, ir kaip numato Finansinio tvarumo įstatymas. Tačiau vyriausybė iš karto atšaukė banko licenciją ir iškėlė jam bankroto bylą. Tai reiškia, kad Vyriausybė turėjo vienintelį tikslą – sunaikinti banką, nes jokių žingsnių tam, kad jis galėtų toliau veikti, nebuvo imtasi. Tai, kad bankų sistema toliau sklandžiai dirbo, įrodo, kad jokių priemonių „Snoro“ likvidumui palaikyti nereikėjo“.

 

Finansinio tvarumo įstatymo 3 straipsnis “ Finansinio stabilumo stiprinimo priemonių panaudojimo aplinkybės ir principai“ nurodo, kad :

 

1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija taiko finansinio stabilumo stiprinimo priemones, kai yra šios aplinkybės:

 

1) yra Lietuvos banko išvada, kad bankas turi likvidumo problemų arba kyla reali grėsmė, kad turės likvidumo problemų, ir Lietuvos banko pagal teisės aktus galimos taikyti priemonės yra nepakankamos banko likvidumo problemoms spręsti, arba yra išvada, kad kyla reali grėsmė, jog bankas taps nemokus;

 

2) turėdama pagrindą daryti išvadą, kad netaikant šio įstatymo nustatytų finansinio stabilumo stiprinimo priemonių kils grėsmė bankų sistemos stabilumui ir patikimumui“.

 

Šiuo atveju V.Antonovas sako, kad LB patvirtintos pažymos nebuvo, o buvo tik LB laikinos komisijos tarnybinė pažymą, su kuriuo banko akcininkai nebuvo supažindinti.

 

Finansinio tvarumo įstatymas numato, kad „Priėmus sprendimą bankui taikyti finansinio stabilumo stiprinimo priemonę, bankas ir (arba) banko akcininkai (užsienio banko filialą įsteigęs asmuo) apie tai informuojami raštu. Rašte nurodoma finansinio stabilumo stiprinimo priemonė ir jos taikymo sąlygos. Bankas ir (arba) banką kontroliuojantys akcininkai (užsienio banko filialą įsteigęs asmuo) gautame rašte nustatytais terminais privalo sprendimą dėl finansinio stabilumo stiprinimo priemonės taikymo bankui priėmusią instituciją informuoti, ar sutinka su pasiūlytomis finansinio stabilumo stiprinimo priemonės taikymo sąlygomis“.

„Niekas mūsų nei banko raštu neinformavo apie priimtus sprendimus, o minėta LB pažyma iki šiol yra įslaptinta“, – sako V.Antonovas.

Apie tai, kad „Snoras“ buvo neva išvgotas, ir kad jį reikėjo kuo greičiau uždaryti, tai V.Antonovas vėl cituoja įstatymus, šį kartą LB parengtus bankų inspektavimo nuostatas: 

 

„Rengiami du inspektavimo ataskaitos egzemplioriai. Ataskaita turi būti parengta ir pirmasis jos egzempliorius turi būti pasirašytinai įteiktas bankui arba išsiųstas jam registruotu laišku ne vėliau kaip per 20 dienų nuo inspektavimo pabaigos. Antrasis ataskaitos egzempliorius lieka Departamente“ .

 

Niekas mums nepateikė jokių inspektavimo ataskaitos, o apie banko uždarymą išgirdome iš žiniasklaidos“, – sakė V.Antonovas.

 

Facebook komentarai
Back To Top