skip to Main Content

Lietuva – neprognozuojamos Dalios Grybauskaitės įkaitė

 

 

Paskelbta: 2015-11-22 08:45 Autorius: ekspertai.eu
Prezidentūra paskelbė: Baltijos šalių vienybė – pavyzdys Europai. Nuotraukoje prezidentės susitikimas su Latvijos ir Estijos prezidentais. Nuotr. prezidentas.lt

Prezidentūra paskelbė: Baltijos šalių vienybė – pavyzdys Europai. Nuotraukoje prezidentės susitikimas su Latvijos ir Estijos prezidentais. Nuotr. prezidentas.lt

Ekspertai.eu interviu su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, signataru Zigmu Vaišvila, 1991 m. sausio 13-osios naktį Lietuvos išrinktu Ministro Pirmininko pavaduotoju ir laikinosios gynybos vadovybės nariu, 1991 -1992 metais vadovavusiu Valstybės saugumo departamentui.

– Po žudynių Paryžiuje Europos Komisjos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean Claude Juncker) paskelbė apie jo pasirašytą EK raštą Rusijos prezidentui V. Putinui, pripažindamas, kad ES klydo nebendradarbiaudama su Rusija. L. Linkevičius tai pavadino Ž. K. Junkerio asmenine nuomone, o Lietuvos konservatoriai baigia plaukus nuo galvos nusirauti.

– EK pirmininkas veikia visos EK vardu. Mus valdantieji tai puikiai supranta. Suprato tai ir D. Grybauskaitė, tik pati ji negali burnoti prieš ES Vyriausybės vadovą. Todėl tai daro nuolankus tarnas. Tai, ką pasakė EK vadovas, tikra tragedija mus valdančiam „elitui“. Slysta žemė iš po kojų D. Grybauskaitės „Lietuvos – Centijos“ valdymo modeliui – valdyti mus melu ir baime, daryti su mumis tai, ką tik nori, atvirai vogti, o mūsų dėmesį nukreipti į išorės priešus. Tačiau sunku mūsų prezidentei vienu metu tarnauti trims šeimininkams, nes negali žinoti, kada jie tarpusavyje susitars kitaip dėl savų interesų. Ir mūsų „didžiosios“ politikės nuomonės jie neklausė ir neklaus. Lietuva dėl tokios „drąsios“ užsienio politikos jau senai atsidūrė ne tik užribyje, bet ir kvailio vietoje. Lietuva tapo Dalios Grybauskaitės įkaite. Tik neaišku, kas yra pirmos eilės įkeitimo turėtoja – Rusija, kaip TSRS archyvų ir kitų dokumentų, perėmėja, JAV, kuri 1999 m. dėl neskelbiamos priežasties draugiškajai Lietuvai nurodžiusi, kad per 24 valandas šią ponią atšauktume iš JAV, ar Briuselis, kuris jai buvo patikėjęs pasirašinėti ES finansų skirstymus? Arba vietiniai veikėjai, turintys lietuviškus argumentus.

– Tačiau Ž. K. Junkeris patvirtino, kad Europos Sąjungai būtina ne tik telktis kovai su „islamo valstybe“, bet ir ekonomiškai bendradarbiauti su Rusija.

– Tai paprastesni dalykai. Tačiau EK pirmininkas paskelbė dar svarbesnį teiginį, kas D. Grybauskaitei net asmeniškai pavojinga – kad Europos Sąjunga, provokuodama Rusiją, klydo. Tai reiškia, kad kai kam gali tekti atsakyti už Ukrainos įvykių išprovokavimą. JAV ir ES sukūrė situaciją, kurioje bent kiek mąstančiam buvo akivaizdu, kad Rusija negali nesureaguoti. Tai buvo akivaizdi didžiulio masto provokacija, o Lietuvos prezidentė Europos Sąjungai pirmininkavusios Lietuvos vardu trumparegiškai, bet „didvyriškai vadovavo“ šiai provokacijai. Kas gali likti kalčiausiu? Pagrindinės ES šalys, JAV ir kitos Sirijos karo „didvyrės“ jau priverstos ne tik vaidinti karą jų sukurtai „islamo valstybei“, bet ir tikrai jį pradėti kariauti. Rusijos nebepavyks palikti „ne prie ko“. Antraip jų vadovai nežinos, ką paaiškinti savo rinkėjams. Todėl D. Grybauskaitę teks paaukoti…

O didvyriškiems naujosios Ukrainos valdžios fanams siūlau susimąstyti apie paprasčiausią klausimą – už kiek „demokratiškoji“ Ukrainos pomaidaninė valdžia Rusijai pardavė Krymą? Jei kas nors žino kitą dalykišką paaiškinimą, kodėl 23 tūkstančiai Ukrainos karių Kryme nesulaukė JOKIO Ukrainos naujosios valdžios įsakymo, išskyrus pirmąjį ir paskutinįjį – IŠEITI IŠ KRYMO IR VISKĄ PALIKTI – mielai padiskutuosime apie tai.

– Kaip tuomet išlikti Ukrainai, Lietuvai?

– Prisiminkime, ką Česlovas Milošas nuoširdžiai siūlė Lietuvai, esančiai jos istorinių nedraugų – Rusijos, Lenkijos ir Vokietijos – apsuptyje. Jis siūlė Lietuvai tai daryti nuolatiniu bendravimu, lanksčia diplomatija ir atidumu. Č. Milošas tikėjo Lietuvos išlikimu, tačiau be sveiko proto ir logikos to nepadarysime.

– Lietuvos prezidentė vadovaujasi kita logika.

– Kita ir nesavarankiška. Jei tai būtų tik jos asmeniniai sprendimai dėl jos nesivaldymo, aikštingumo ar asmeninių tikslų, tai ji ir dėl to neturėtų teisės vykdyti Respublikos Prezidentės pareigų. Ji neturi jokių stabdžių ir nejaučia jokios atsakomybės dėl mūsų visų. Labai pamokantis Lietuvos prezidentės elgesys dėl nelegalų plūstelėjimo į Europos Sąjungą – pradėjo mūsų prezidentė nuo didvyriško mūsų gynimo, baigė besąlygiška kapituliacija. Kas taip elgiasi – didvyris ar rezidentas?

– Nemalonus klausimas. Pakalbėkime apie paprastesnius dalykus. Net D. Grybauskaitė ministro S. Skvernelio situaciją pavadino apgailėtina.

– S. Skvernelio klausimas ir paprastas, ir ne. Visų pirma, pažiūrėsime, ar prezidentė išgelbės savo klusnųjį kareivį, siunčiamą tai į Tvarkos ir Tesingumo partijos vairo perėmimo užduotį, tai net į socdemų partijos gretų „sustiprinimą“. Daugoka rūpesčių politikos naujokui, kuriam nebelieka laiko rūpintis savo darbu – žlungančia vidaus reikalų sistema. Ministras turėtų rūpintis ne simboliniu, o tikru jo vadovaujamos sistemos finansavimo didinimu. Lietuva, visų pirma turi rūpintis ne karo reikalų imitacija, o vidaus reikalų sistemos stiprinimu, negriauti ir pasienio apsaugos nelegalų antplūdžio akivaizdoje.

Jei ministras S. Skvernelis nebus išgelbėtas, tai bus įdomu stebėti, ar ir šį kartą naują kandidatą į vidaus reikalų ministrus Tvarkos ir teisingumo partijos vardu vėl parinks ne ši partija, o „Centijos“ valdytoja? Panašu, kad ne tik Darbo partijos byla tapo poltikos įrankiu.

– Politiškai apgailėtinas „vaizdelis“, anot klasiko V. Uspaskicho.

– Politiškai visiškai apgailėtina, kai Respublikos Prezidentė, bravūriškai spec. tarnybų pažymomis šokdinusi Seimo vadovybę, galų gale išvedusi iš pusiausvyros net J. Sabatauską, tesugebėjo tai paaiškinti „anoniminiu“ skundu, kuris „nežinia iš kur“ atsirado jos rankose. Visiška valstybės diskreditacija.

Jei rimtai kalbame apie Generalinio prokuroro problemą, tai kalbėkime apie esmę ir nesiblaškykime tarp kraštutinumų – siūlymų visuotiniuose rinkimuose jų rinkti ar Vyriausybei skirti. Vyriausybei, kuri skirsto mūsų lėšas, pagal mūsų konstitucinę sąrangą niekaip negalima suteikti teisės kontroliuoti jos lėšų skirstymo ar iššvaistymo kontroliuotoją. Su tokia pačia logika dar ir Valstybės kontrolės departamentą padarykime pavaldų Vyriausybei, tada niekam nieko niekada nebereikės tirti. Kaip mūsų sąlygomis vyktų visuotinis Generalinio prokuroro rinkimas, taip pat įsivaizduojame. Seimas tiesiog nebeturi teisės vilkinti nepriklausomo prokuroro instituto atsiradimo. Tik tada kažkas mūsų teisėsaugos sistemoje pradės balansuotis. Kol kas viskas beveik į vienus vartus mušama. Ačiū Dievui, kad dažnai mūsų labai neprofesionali prezidentė spiria pro šalį. Tik bėda, kad mokame už tai visi mes, o ne ji.

Tai – ne Generalinio prokuroro, bet Respublikos Prezidentės problema.

– Kaip vertinate didvyrišką mūsų prezidentės poelgį, kuomet jį pastatė į vietą Rusiją, drauge su Latvijos ir Estijos prezidentais paskelbusi , kad nedalyvausime su Rusija jokioje koalicijoje prieš „islamo valstybę“.

– Ta pati beviltiška ir tuščia bravūra, jau nekalbant apie paprasčiausios logikos nebuvimą – mes pasaulio bamba. O gal kas nors pasinaudos ir formalia logika ir paklaus, ar ir mes remiame „islamo valstybę“? Kol kas viešai šią vasarą tai leptelėjo tik B. Obama.

Tačiau tikro optimizmo dėl Lietuvos ateities įkvėpė labai sveika komentatoriaus Andriaus reakcija į delfi.lt straipsnį „Iš Rusijos – pašaipa Lietuvai“ dėl Rusijos reakcijos į šį D. Grybauskaitės eilinį suspindėjimą šiuo „islamo valstybės“ klausimu: „Atsisakėme dalyvauti, nes mūsų paskutinį automatą narkomanas pavogė.“

Rusijos Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas savoTwitter paskyroje pabandė pasityčioti iš Lietuvos prezidentės, o vėliau ir iš Latvijos ir Estijos, dėl pastarųjų pareiškimų, kad Baltijos šalys nedalyvaus tarptautinėje koalicijoje prieš teroristinę organizaciją „islamo valstybė“.

Facebook komentarai
Back To Top