skip to Main Content

Lietuva bando nužudyti kalinį, kurio skundą dėl kankinimo nagrinėja EŽTT

Teisingumo ministrui J.Bernatoniui išsiųsti paklausimai, kas tokiais metodais bando susidoroti su EŽTT skundą padavusiais žmonėmis

Aurimas Drižius

 

Po to, kai Vilniaus pataisos namuose laikomo Tomo Kazakevičiaus skundą prieš Lietuvą ėmėsi nagrinėti Europos Žmogaus teisių teismas (EŽTT) Strasbūre, ir iš šio teismo buvo nurodyta Lietuvos vyriausybei „neviešinti jokios medžiagos, susijusios su T.Kazakevičiumi“, „Lietuvos ryte“ pasirodė Astos Kuznecovaitės straipsnis „Iškrypėlio dejonės“, kuriame rašoma apie T.Kazakevičių.

 

Iš karto po to redakcija gavo to pačio vis dar įkalinto T.Kazakevičiaus laišką, kuriame rašoma: „Čia rašo Tomas Kazakevičius. Mes esame susitikę ir kalbėję dar 2013-07-16, Po to jūs savo laikraštyje parašėte apie tai straipsnį. Aš jau tada jums buvau minėjęs, kad esu padavęs skundą į EŽTT.

2015-07-22 gavau laišką iš Strasbūro, kuriame rašoma, kad mano skundas bus nagrinėjamas, ir kad Lietuvos vyriausybė yra įpareigota neviešinti jokios informacijos, susijusios su mano asmeniu. Toliau prasidėjo labai įdomūs dalykai.  2015-07-29 „Lietuvos ryte“ pasirodė žurnalistės Astos Kuznecovaitės straipsnis „Pedofilui už grotų nesaugu“, kuriame daug iškraipytos informacijos. Man labai keista, kad aš dar 2012-2013 m. visoms redakcijoms, tame tarpe ir „Lietuvos rytui“, išsiunčiau savo bylos kopijas, bet jokio atsakymo negavau. Išskyrus „Laisvą laikraštį“, kuris padarė su manimi interviu.

Ir staiga iš karto po to, kai gavau pranešimą iš EŽTT, kad mano skundas bus nagrinėjamas, „Lietuvos ryte“ pasirodė toks straipsnis. Nejaugi Teisingumo ministerija, ar kokia instancija, gavusi mano skundą, „nežinojo“, kad Lietuva neturi teisės viešinti bet kokios informacijos apie mane? Tai padaryta sąmoningai, bandant sukelti tam tikras reakcijas iš kalinių, bei visuomenės pusės. Tai jiems pavyko. Liepos 29 d. kolonijoje įvyko šioks toks sambrūzdis dėl manęs. Mane net saugo, kad nesusidorotų. Rašau jums todėl, kad visuomet ieškote teisybės. O dabar man per šį straipsnį „Lietuvos ryte“ tiek problemų, kad aš net nežinau, kaip man surasti advokatą, kuris mane atstovautų EŽTT. Rugpjūčio 2 d. kolonijoje buvau sumuštas keturių kaukėtų užpuolikų. Nežinau, kaip viskas klostytis toliau, tačiau rugpjūčio 8 d. „Lietuvos ryte“ pasirodė dar vienas Astos Kuznecovaitės straipsnis „Iškrypėliui už grotų nesaldu“,

http://www.lrytas.lt/-14389728661438492922-pedofilui-u%C5%BE-grot%C5%B3-nesaldu.htm

kuriame vėl pilna prirašyta dalykų, kurių nėra nei byloje, nei nuosprendyje. Kas čia? Ko siekiama? Mane nutildyti?

T.Kazakevičius buvo nuteistas 11 metų kalėjimo už tai, kad neva prievartavo savo vaikus. Vyras su tokiais kaltinimais kategoriškai nesutinka, ir sako, kad jo sugyventinei ir vaikų motinai tereikėjo jo buto. Jis sako, kad po įvykusio konflikto su T.Kazakevičiumi jo vaikų motina Virginija Kavaliauskienė gyveno Kauno moterų prieglaudos namuose, kur likimo draugės moterį pamokino, kaip lengvai galima atsikratyti savo vaikų tėvo – tereikia ji apkaltinti pedofilija, ir ilgi kalėjimo metai jam garantuoti. Tiesa, ta pati V.Kavaliauskienė prieš tai bent kelis kartus kreipėsi į policiją dėl vyro smurto.

Pateikiame LL skaitytojams interviu su T.Kazakevičiumi, kuris buvo išspausdintas „Laisvame laikraštyje“ prieš du metus:

 

Tomas Kazakevičius atsakė į LL klausimus Vilniaus pataisos namuose – jis vis dar tikėjosi sulaukti teisingumo, nes 2013 m. birželio 6 d. Apeliacinis teismas turėjo nagrinėti jo skundą:

Kaip galėjo atsitikti, kad buvai apkaltintas savo vaikų prievartavimu?

– Vaikai nieko apie tai, kad aš juos prievartavau, nekalba, jie ir toliau rašo man laiškus. Galų gale aš išsiaiškinau, kodėl motina atsisakė vaikų, vos tik aš buvau pasodintas į kalėjimą.

Motina teigia, kad ji negali savo vaikų išauginti ir pamaitinti, bent jau tokius paaiškinimus man atsiuntė.

Bet kaip pats išsirinkai tokią merginą, kuri vėliau tave į kalėjimą pasodino?

– Nu žinote, iš pradžių niekas negalvoja, kad taip baigsis. Niekada negali žinoti, kuo meilė baigsis. Tačiau faktas yra tas, kad mano teisme ji nedalyvavo, policija jos nerado. Nors as to reikalavau, gavau išrašą, kad ji dirba „Iki“ parduotuvėje Kaune, niekur nesislapsto, tačiau policija nesugebėjo jos surasti. Su vaikais aš apskritai jokio kontakto, išskyrus laiškus, nuo 2010 m. neturėjau.

Tai pats esu nuteistas už tai, kad neva prievartavai savo vaikus?

– Taip, dabar tai labai madinga. Esmė tokia, kad man net teisme buvo pasakyta, kad aš teisiamas ne už tai, ką padarei, o todėl, kad to reikalauja visuomenės interesas.

Ir kas taip pasakė?

– Tai man pasakė mano buvusi advokatė, kuri man buvo paskirta teismo, ir kuri vėliau dingo iš šios bylos. Mes kartu su ja buvome parengę gynybos strategiją nuo pat ikiteisminio tyrimo,

o kai atėjo teismo diena, ji dingo. Man buvo paskirta nauja advokatė, kuri man tiesiai šviesiai pasakė, kad nespėjo susipažinti su mano byla.

Ir vis tiek teismas nagrinėjo tavo bylą, nors advokatė net neskaitė bylos?

– Taip, ir įsivaizduokite, kad man  reikia sakyti paskutinį žodį, ir aš sakau, kad man reikia pasirengti, tai teisėja atšauna, kad aš arba dabar kalbu, arba visai nekalbėsiu. Visas tas teismo procesas vyko konvejeriu. Manau, kad jeigu jame būtų dalyvavę žurnalistai ir teisininkai, viskas galėjo pakrypti kitaip.

Tačiau bylos pradžioje, matyt, supratai, kuo tau tai gresia? Ar rimtai nevertinai kaltinimų vaikų prievartavimu?

– Tiesiog tikėjausi, kad tiesa išaiškės teisme. Prašiau, kad mano parodymus patikrintų melo detektoriumi, ir kad teisme dalyvautų žurnalistai. Tačiau visus mano prašymus atmetė.

Tačiau kas buvo suinteresuotas tave nuteisti? Ar prokuratūra?

– Įsivaizduokite – pas mane ateina prokuroras, atneša kaltinamąjį aktą, ir aš jo klausiu, ar jis bent pats tiki, kad aš padariau tokius dalykus? O prokuroras man atsako, kad jam tai neįdomu. Visas nuosprendis nukopijuotas iš kaltinamojo akto, net tos pačios rašybos klaidos likę.

Tai ką sakė vaikai?

– Jie sakė, kad buvo su tėčiu, kalbėjo su manimi, bet apie jokius prievartavimus abu vaikai iš pradžių nekalbėjo. Ekspertai rašo, kad vaikų parodymai yra analogiški jų parodymams, duotiems per ikiteisminį tyrimą. Tai kaip tada aš galiu būti kaltinamas, jeigu tuose parodymuose, duotose per ikiteisminio tyrimo apklausas, niekur nėra jokių kaltinimų man. Kaltinime nurodyta, kad aš vaikus prievartavau nuo 2009 m. balandžio mėn. iki spalio mėn.  Tačiau aš pats dar 2009 m. sausio mėn. kreipiausi į socialinės pagalbos centrą Kaune, kad galėtume gauti pagalbą. Pas mus į namus du kartus per savaitę ateidavo socialinė darbuotoja. Kalbėjo su vaikais, bendravo su vaikais ir motina. Ji į teismą buvo pakviesta mano prašymu. Dokumentuose rašoma, kad socialiniai darbuotojai aiškinosi vaikų gyvenimo sąlygas, tačiau niekur vaikai net neužsimena, kad juos prievartaudavo tėvas.

Esmė tokia, kad kaltinimas remiasi dviejų liudininkų – mano buvusios draugės Kavaliauskienės giminaičių Vilmos Fedosiuk ir kitos moters – parodymais. Jos liudija, kad vaikai neva joms papasakojo, kad aš juos prievartavau. Tačiau situacija kiek kitokia – 2009 m. man buvo iškelta byla pagal V.Kavaliauskienės pareiškimą, kad aš neva mušiau savo vaikus. Vaikai buvo apgyvendinti globos namuose „Pastogė“, buvo apklausti psichologų, vaiko teisių apsaugos specialistų, buvo padaryta ekspertizė. Tose ekspertizės išvadose aiškiai pasakyta, kad vaikai nieko neslepia, ir pasakojo, kokias bausmes jiems taikė tėtis, ir kad aš juos mušdavau diržu. Apie viską jie kalbėjo atvirai, tačiau apie jokį prievartavimą net neužsiminė. Dabar įsivaizduokite – 2011 m. motina mane apkaltino vaikų prievartavimu.

Kodėl jie apie tai nekalbėjo 2009 m.? Teismo metu prašiau išreikalauti bylą, kurioje buvau kaltinamas vaikų sumušimu, ir prašiau prijungti ir tą bylą. Nes V.Kavaliauskienė 2009 m. parašė pareiškimą, kad vaikai buvo sumušti ir traumuoti, ir policija ją nusiuntė daryti vaikų medicininės ekspertizės. Tačiau motina į tą ekspertizę vaikų nenuvežė, ir vėliau, kai mes jau susitaikėme, ji man papasakojo, kodėl ten nenuvažiavo. Teisme jai uždaviau klausimą, kodėl ji nevažiavo daryti vaikų medicininės ekspertizės? Ji atsakė, kad jai patarė policijos pareigūnai to nedaryti. Kas sėdėjo salėje, visi ėmė juoktis, netgi teisėja. Todėl byloje dėl vaikų prievartavimo buvo pasistengta taip padaryti, kad V.Kavaliauskienė jame nedalyvautų, nes vėl būčiau ją pagavęs meluojant. Kaip ji galėjo tapti nukenetėjusiąja?

Nei ji vaikus augino, nei su jais gyveno. Ji 2011 m. pasiėmė vaikus iš globos namų „Pastogė“, tų pačių metų gegužę ji mane apkaltina vaikų prievartavimu, ir kai tik baigiasi vaikų ekspertizės, tų pačių metų pabaigoje ji vėl gražina vaikus į globos namus. Ji vėl jų atsikratė.

Tačiau teisme nuosprendyje turėjo būti išdėstyti kaltės argumentai?

– Mano advokatė teismo metu pasakė, kad aš išdėsčiau žymiai daugiau, negu ji galėjo pasakyti. Birželio 6 d. mano skundas turi būti nagrinėjamas Apeliaciniame teisme – jame išdėstyti visi argumentai. Nežinau, ką nuspręs Apeliacinis teismas, tačiau žinant mūsų

teisingumo sistemą, aš neabejoju, kad mano skundas bus atmestas. Žinoma, jeigu teisme dalyvautų žurnalistai ir visuomenės veikėjai, ta sistema gal ir būtų priversta dirbti kitaip.

Tačiau ar tiesa, kad jūsų draugę apkaltinti tave vaikų prievartavimu paskatino jos likimo draugės, moterys, kurios gyveno moterų prieglaudos namuose?

– Taip, ir aš iš karto pasakiau tai pirmos apklausos metu – kad būtų galima padaryti akistatą su V.Kavaliauskiene. Prokurorui pasiūliau padaryti akistatą ir leisti užduoti jai klausimus – tada būtų aišku, ką reikia kaltinti. Tačiau to padaryta nebuvo. Ko bijoma? Kodėl policija nesugebėjo rasti V.Kavaliauskienės?

Tačiau koks interesas prokuratūrai nuteisti tave, nekaltą žmogų?

– Aš nežinau, koks jiems interesas, tačiau žinau vieną, kad aš nusikaltimo nepadariau, ir tai galima įrodyti faktais. Tačiau į mano argumentus nebuvo kreipiamas dėmesys. O koks jiems interesams – reikia paklausti tos pačios teisėjos, kuri žmones teisia, kaip saldainius vynioja. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti visi pedagogai, su kuriais mano vaikai bendravo būtent 2009 m. Visi pedagogai duoda parodymus, kurie akivaizdžiai netinka prokuratūrai ir teismui, todėl prokuroras į mano prašymą apklausti mokytojus atsako, kad „nematau reikalo, nes tai buvo seniai“. Kaip jums tokia teisinė motyvacija? Mokytojai būtų paliudiję tai, ką jie sakė ir per ikiteisminį tyrimą – kad vaikai 2009 m. mokėsi gerai, ir dėl nieko nesiskundė.

Artimą žmogų apkaltinti nebūtais nusikaltimais – tokiam veiksmui jau reikia turėti guminę sąžinę? Kodėl jūsų buvusi draugė tai padarė?

– Nežinau, tačiau žinau, kad ji labai tikėjosi gauti mano butą. Ji man siūlė, kad jai perrašyčiau bent vieną kambarį, tačiau aš atsakiau, kad butas yra banko, aš nieko negaliu padaryti. Tada ji paklausė, kaip būtų, jeigu tau kažkas atsitiktų. Paaiškinau, kad tokiu atveju ji turėtų tvarkytis dokumentus, kad jai liktų tas butas, nes turime bendrus vaikus.

-Tačiau ar nebūtų paprasčiau ir jai tą butą pasidalinti, pvz., per skyrybas, o ne sodinant vaikų tėvą į kalėjimą?  

– Mano buvusios draugės toks charakteris, ir čia nieko nepakeisi. Ji eina tokiu keliu, kokį jai kas nors parodo. Tai ne pirmas kartas, kai ji pridarydavo tokių nesąmonių – vieną kartą neblaivi padarė avariją, ir tada manęs klausė , ką jai daryti. Šioje istorijoje yra dar vieni parodymai, kurie jai labai nepatogus. Jos darbovietės vadovė parašė jai tokią  charakteristiką, kad…

Tai kiek metų kalėjimo esi nuteistas?

– 11 metų, tačiau aš galiu įrodyti, kad aš to nepadariau, ir visi argumentai yra mano pusėje. Man reikia tik vieno dalyko – nešališko ir viešo teismo, tačiau mano prašymai buvo atmesti. Tačiau aš stengsiuos taip padaryti, kad visi pamatytų, kas darosi teismuose.

Ko pats tikiesi ir kaip matai savo gyvenimą ateityje?

– Jeigu dabar man nepavysk pasiekti, kad būčiau išteisintas, tikiuosi, kad mano vaikai ateityje užaugs ir tada papasakos tiesą. Vyresniam sūnui šiemet jau bus 11 metų. Dar penki –

šeši metai, ir mes, be abejo, sužinosime tiesą. O kas tada?

O ką vaikai paliudijo per apklausas?

– Įsivaizduokite – vaikui septyni metai, ir jis jau žino, kas yra melagingi parodymai. Ar tai logiška, kad toks vaikams tyrėjams sako, kad jeigu jie tylės ir nieko nesakys, tada tėvą paleis, ir motiną pasodins? Ar gali vaikas žinoti, kas yra melagingi parodymai?

Ar teismas pasisakė dėl tokių argumentų?

– Nonsensas tas, kad bet kurioje teisinėje valstybėje vaikų parodymai, duoti gyvenant suinteresuotoje aplinkoje, būtų niekiniai. O Lietuvoje tais parodymais prokurorai kaip nori, taip ir varto. Kaip galima nekreipti dėmesio į tai, kad vaikas sako, kad nieko nebuvo, niekas jo neprievartavo. Aš tikiuosi, kad Apeliacinis teismas atsižvelgs į šiuos argumentus, tačiau tam, kad tai atsitiktų reikia priversti šią teisinę sistemą dirbti. Aš to jau nesitikiu. Net tyrėja man pasakė, ką aš darysiu, jeigu V.Kavaliauskienės nebus teisme? Viskas buvo daroma tendencingai – taip dirba Kauno apygardos prokuratūra, prokuroras Virginijus Sokolovas.

– Ar pedofilijos skandalas turėjo įtakos pačio bylai?

– Manau, kad labai didelę įtaką, nes aš labai nustebau, kai buvau nuteistas, nepateikiant nė vieno argumento. Aš tikėjausi, kad teisme man bus leista pasisakyti.

Iš tiesų prievartauti vaikus – reikia turėti nežinia kokių nukrypimų?

– Tiems, kas tai daro, matyt su galva negerai. Tu labiau, kad aš nuteistas už savo vaikų, kuriuos auginau ir rengiau gyvenimui, tariamą prievartavimą. Vaikai ėjo į mokyklą, dailės būrelius, visi buvo aprūpinti? Ko trūko vaikų motinai? Aš neįsivaizduoju.

Kokie yra pačio skundo pagrindiniai argumentai?

– Byla Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama nedalyvaujant nukentėjusiai, vaikų motinai Kavaliauskienei Virginijai. Byloje yra Kauno miesto Dainavos PK pažyma, kad nepavyko policijai surasti Kavaliauskienės Nors kaip galite įsitikinti iš mano pridėto „SODROS“ duomenų bazės išrašo, Kavaliauskienė niekur nesislapsto, o nuo 2011.12.10d. iki dabar dirba UAB“PALINK“ IKI parduotuvėje, Kaune P.Lukšio g.60. Kaip policija nesugebėjo rasti V.Kavaliauskienės? Akivaizdu, kad tai buvo daroma specialiai, siekiant nenustatyti tiesos. Juk Kavaliauskienė vaikų neaugino nuo 2009.10.15 d., kada vaikai buvo atiduoti į Kauno m. vaikų gerovės centrą „Pastogė“. Kavaliauskienė savo parodymuose teigia, kad aš ne kartą naudojau smurtą jos atžvilgiu, ir kad jinai yra su 6 – 7 pareiškimais kreipusis į policiją dėl mano smurto. Bylos medžiagoje yra pažyma, kad Kavaliauskienė dėl mūsų tarpusavio konflikto į policiją yra kreipusis vienintelį kartą. Kavaliauskienė kitą dieną po mano sulaikymo 2011.11.24 d. kalba: – …Apie tai, kad būdamas laisvėje T.Kazakevičius mūsų ieško, sužinojau iš vaikų gerovės centro “Pastogė“ socialinės darbuotojos Jurgos Jurkevičiūtės. Ji man pranešė, kad T.Kazakevičius kreipėsi į jų įstaigą, kad sužinotų, kur aš su vaikais gyvenu, kaip mus surasti ir susitikti. Reikalavo, kad jam būtų paskirtas laikas, pasimatymas su vaikais… Ir tik mano iniciatyva ši soc. Darbuotoja buvo iškviesta į teismą, kuriame davė parodymus, kad 2011 m. nei telefonu, nei kitaip su manimi nekalbėjo ir susitikusi nebuvo, ir manės net niekur nematė. Liudininkai, pagal kurių parodymus aš ir nuteistas, tai Zenė Sudarienė ir Vilma Fedosiukienė (Kavaliauskienės giminės), jos savo parodymuose teigia, kad Kavaliauskienė pas Z. Sudariene į namus atvažiavo ir apsigyveno jos neperspėjusi ir nesusitarusi. Tačiau yra Vaikų teisių apsaugos kontrolierės pažyma,  urioje irgi teigiama, kad vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovai buvo nuvykę pas Z.Sudariene ir domėjosi vaikų būsimomis gyvenimo sąlygomis, ir ar bus vaikams saugu gyventi pas Z.Sudariene,ir ar jinai tikrai priims Kavaliauskiene su vaikais. V. Kavaliauskienė savo parodymuose teigia, kad tą dieną t.y. 2011.05.27 d. (kada tariamai buvo sužinota, kad aš prievartavau vaikus) ji buvo darbe. Liudininkė Z.Sudariene savo parodymuose tvirtina, kad Kavaliauskienė buvo išvažiavusi į Kauną dėl maisto davinio. Tą pati teigia ir liudininkė V.Fedosiuk. Kaip įvertinti šiuos liudininkų parodymų prieštaravimus? Kavaliauskienė aišku buvo Kaune, bet tikrai ne dėl „maisto davinio“ Tuo metu Kavaliauskienė jau buvo išsiregistravusi iš Kauno miesto, ir jokio “maisto davinio“ ji negaudavo. Aišku, kad Kavaliauskienė buvo Kaune, galutinai aptarti ir įgyvendinti mano apkaltinimo planą kartu su savo draugu“. 

 

Facebook komentarai
Back To Top