skip to Main Content

Lėtine mieloleukemija sergantis Viktoras: „Atmestinai gydytis negalima, turi būti sąžiningas“

 

Rugsėjo 22 d. buvo minima Pasaulinė lėtinės mieloleukemijos diena. Tai –  viena iš kraujo vėžio formų, o data pasirinktina dėl šią ligą sukeliančių 9–tos ir 22–os chromosomų mutacijos.

Lėtinės mieloleukemijos diagnozę prieš penkerius metus iš gydytojo hematologo išgirdo ir Jurbarko rajone gyvenantis Viktoras. Šiuo metu jo liga yra suvaldyta, savijauta gera, o kasdienio vaistų vartojimo režimo ar reguliarių apsilankymų pas gydytoją jis nesureikšmino. Net ir vaisto sukelti šalutiniai reiškiniai bei gydymasis ligoninėje ramaus ir konkretaus vyro neišvedė iš pusiausvyros.

Savijauta prastėjo pamažu

Prieš diagnozuojant lėtinę mieloleukemiją Viktoras keletą kartų lankėsi pas šeimos gydytoją ir kitus specialistus dėl prastėjančios savijautos: jam stigdavo jėgų, trikdavo širdies ritmas, šokinėdavo kraujospūdis. Įtarimų, kad tokie simptomai galėtų būti susiję su piktybiniu kraujo susirgimu, Viktoras neturėjo.

„Kraujo tyrimai rodė pakitimų, atsimenu, kad buvo labai daug trombocitų, todėl šeimos gydytoja nusiuntė į ligoninę. Atlikus išsamesnius, molekulinius tyrimus, paaiškėjo, jog sergu lėtine mieloleukemija. Žinoma, iš pradžių šiek tiek pasimečiau – nieko apie tą ligą nebuvau girdėjęs. Žinojau, jog yra kraujo vėžys, bet apie jo formas, lėtinę ar ūminę eigą neturėjau jokio supratimo“, ­– prisiminė jis.

Ramybės įkvėpė gydytojos žodžiai

Diagnozę pranešusi gydytoja ramybės įkvėpė ir Viktorui: „Ji paaiškino apie ligą, patarė nedaryti iš to tragedijos, nepulti į neviltį, nes liga gali būti valdoma, yra gydymo galimybių. Pasakė, jog jeigu gydysiuosi, laikysiuosi nurodymų, tai ir gyvensiu. Aš svarsčiau, ar reikės gultis į ligoninę, o gydytoja išrašė vaistų, paskyrė datą, kada reikės atvykti ir išleido namo. Tai mane labai nuramino ir nesukėlė didelio streso.“

Keturis metus vartojant pirmos eilės gydymą tirozinkinazės inhibitoriumi pašnekovas jautėsi patenkinamai, reguliariai lankėsi gydymo įstaigoje, darėsi tyrimus, kurie rodė teigiamus pokyčius, tačiau prieš metus sveikata pradėjo ženkliai blogėti.

„Molekuliniai tyrimai buvo prastesni nei ligos pradžioje. Manęs net klausė, ar tikrai vartoju vaistus. O aš kaip gėriau paskirtas tabletes, taip gėriau. Ir savijauta buvo negera, po vaistų vartojimo išmušdavo raudonis, jaučiausi silpnai“, – kalbėjo jis.

Prasidėjus karščiavimui, viduriavimui, galvos svaigimui ir kitiems nemaloniems simptomams, Viktoras buvo paguldytas į ligoninę. Ten jį, kaip pats juokavo, „paremontavo“, o savijauta ir kraujo tyrimai pagerėjo, pakeitus gydymą kitu tirozinkinazės inhibitoriumi.

Gydymo režimas sunkumų nesukelia

„Svarbiausia, kad būtų parinkti vaistai, kurie tinka. Dabar nejaučiu didelių šalutinių reiškinių, nors ir ne taip seniai vartoju naujus vaistus. Sergant lėtine mieloleukemija taip pat būtina laikytis režimo ir pastoviai gerti vaistus. Man čia nėra jokios problemos – žinau, kada ir kaip reikia vartoti, įpratau prie tokio ritmo. Bet atmestinai gydytis negalima, turi būti sąžiningas“, – sakė vyras.

Jis džiaugėsi vis dar galintis vairuoti ir užsiimti mėgstama veikla. Diagnozavus ligą Viktoras dirbo, o susirgimas šios veiklos nesutrukdė tęsti iki pensijos. Prie Nemuno kranto ir miškų apsuptyje gyvenantis 68 metų vyras mėgaujasi ne tik gamtos grožiu, bet ir žvejyba, grybavimu, uogavimu.

„Net ir sergant lėtine mieloleukemija galima dirbti. Saikingai viską galima daryti. Nejaučiu jėgų pertekliaus, gal jau ir amžius prie to prisideda, tačiau ir nedidelį fizinį krūvį pakeliu, ir kitomis veiklomis užsiimu“, – pasakojo jis.

Didžiausias palaikymas iš šeimos

Po diagnozės nustatymo Viktoras savo liga pasidomėjo plačiau, ieškojo informacijos internete, leidiniuose, lydimas žmonos apsilankė seminaruose, konferencijose. Šeima jam – svarbiausias dalykas.

„Liga nesigiriu, bet jeigu kam nors įdomu, papasakoju, atsakau į klausimus. Slėpti nematau prasmės. Aplinkiniai geranoriškai pasidomi. Tačiau didžiausią palaikymą teikia šeima. Žmona, jei tik turi galimybę, visuomet lydi mane į „ekskursijas“ ligoninėje. Jei gerai jaučiuosi ir ji negali, nuvykstu vienas. O kai buvo blogai, žmona nesitraukė ir vieno niekur nepaleido. Tai – artimiausias žmogus, esu jai tikrai dėkingas. Ir palydi, ir palaiko, ir padeda – šeimoje viskas gerai“, – nedaugžodžiavo Viktoras.

Pasak jo, net ir sužinojus nelauktą bei nemalonią žinią, reikėtų vengti išankstinių išvadų: apgalvoti, įsivertinti situaciją, pasikliauti gydytojais ir jų paskirtu gydymu bei vadovautis rekomendacijomis.

„Streso yra kiekvieno mūsų gyvenime, nors kiti nerimą išgyvena ir be rimtos priežasties, savaime taip gaunasi. Aš nuo ligos pradžios mąsčiau, kad reikia gydytis ir tikėti, o jeigu gydysiuosi, tai bent kažkiek padės. Gyvenu eilinį, kasdienį gyvenimą, kaip ir visi žmonės, laukiu rytojaus, galvoju, kad ir dar noriu gyventi ir kitą dieną. Nepuolu į neviltį net ir sunkesnėmis akimirkomis – jei pulsi, tai ir pražūti gali“, – atviravo Viktoras.

Lėtinė mieloleukemija tyli ir klastinga liga

„Per metus Lietuvoje lėtinės mieloleukemijos diagnozę išgirsta 30 – 40 pacientų, o viso sergančiųjų yra apie 350. Tai lėtai progresuojanti kraujo ir kaulų čiulpų liga, paprastai pasireiškianti vyresniame amžiuje ir labai retai vaikams. Priežastys, dėl kurių susergama lėtine mieloleukemija, nėra visiškai aiškios. Liga atsiranda dėl genetinės medžiagos pokyčių, įvykstančių tarp 9–os ir 22–os chromosomos. Taip susidaro vadinamoji Filadelfijos chromosoma, kurioje nustatomas BCR–ABL genas. Visiškai aišku, kad šia liga negalima užsikrėsti nuo ja sergančio žmogaus. Taip pat žinoma, kad tai nėra paveldimas susirgimas, perduodamas iš kartos į kartą“, – sakė kraujo vėžiu sergančiuosius ir jų artimuosius vienijančios asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.

Pasak jos, lėtinė mieloleukemija dažniausiai pasireiškia nuovargiu, naktiniu prakaitavimu ir karščiavimu, tačiau tokius simptomus gali sukelti ir kitos ligos.

„Vis tik, jei nuovargis nepraeina ir pailsėjus, jaučiate nuolatinę energijos stoką, krenta svoris, dingęs apetitas, prakaituojate naktimis, jaučiate skausmą ar pilnumo jausmą kairėje pilvo pusėje po šonkaulių lanku, būtina apie tai pasakyti savo gydytojui. Ši liga ypač klastinga ir tyli, nes kartais nesukelia visiškai jokių simptomų. Neretai pradinės ligos stadijos yra diagnozuojamos atsitiktinai atlikus kraujo ar kaulų čiulpų tyrimą dėl kokių nors kitų priežasčių“, – kalbėjo I. Drėgvienė.

Inovatyvus gydymas leidžia gyventi visavertiškai

Asociacijos „Kraujas“ pirmininkė džiaugėsi, jog pastarąjį dešimtmetį lėtinės mieloleukemijos gydymas išgyvena tikrą pakylėjimą, o taikant inovatyvų gydymą tirozinkinazės inhibitorių grupės vaistais, pacientai išvengia agresyvios chemoterapijos, kaulų čiulpų transplantacijos, įvairiausių infekcijų.

„Kaip ir minėjo Viktoras, sergant lėtine mieloleukemija, pakanka kasdien gerti vaistus ir kas kelis mėnesius apsilankyti pas gydytoją kontroliniams tyrimams. Šiuolaikinio gydymo dėka šia kraujo vėžio forma sergantis žmogus išlieka darbingas ir gali gyventi visavertį gyvenimą. Tai yra siekiamybė ir kokybiško ligos gydymo tikslas. Svarbiausia, kad pacientas gydymą gautų iš karto, vos diagnozavus ligą, ir tinkamai vartoti vaistus.

Nepriklausomai nuo to, ar vaistas tik pradėtas vartoti ar vartojamas jau ilgą laiką, būtina laikytis vaisto vartojimo nurodymų. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad tirozinkinazės inhibitorių grupės vaistai neveikia efektyviai, jei per mėnesį bent kartą pamirštama laiku juos išgerti arba nesilaikoma gydytojo hematologo nurodymų“, – pabrėžė I. Drėgvienė.

Keičiasi ir ilgą laiką vyravusi nuomonė, kad sergant lėtine mieloleukemija gydymas pacientui turėtų būti taikomas visą gyvenimą: „Dabar gydytojų bendruomenė sutaria, kad ligos gydymo tikslas yra pasiekti gilią remisiją ir ją palaikyti nutraukus vaistų vartojimą. Tai yra galutinis gydymo tikslas ir gali būti pasiekiamas ne visiems pacientams.“

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: AISTĖ STRELČIŪNĖ, ASOCIACIJA „KRAUJAS“
Facebook komentarai
Back To Top