skip to Main Content

Lenkai pasimetę: kodėl įvyko tylus vyriausybės perversmas ir tautoje mylima premjerė buvo pakeista daugumai neaiškiu bankininku?

 
 
Šiam klausimui yra skirta dienraščio wPolytice apžvalga pagal žurnalo wSieci vyriausiojo redaktoriaus Jaceko Karnovskio (Jacek Karnowski) vedamąjį.
 

Karnovskio žodžiais, „lenkams sunku suprasti, kodėl Motiejus Moravieckis (Mateusz Morawiecki) pakeitė premjerę Šidlo“.
 
„Nepakanka pasakyti, kad premjerė Beata Šidlo buvo populiari; užmezgė ypatingus kontaktus su rinkėjais, pagrįstus simpatija ir pasitikėjimu. O tai kažkas ypatingai reto ir labai vertingo. Nes kada partija valdo, ję vertina pagal vyriausybės vadovo įvaizdį. Rinkėjai intuityviai jautė, kad vyriausybės vadovė elgėsi visiškai teisingai frakcijos lyderio Jaroslavo Kačinskio atžvilgiu“, – rašo Karnovskis.
 
Iš kur kilo daugelį jaudinantis pakeitimas?
 
Karnovskio nuomone, „lėmė ryšiai su užsieniu, su finansiniu-verslo pasauliu. Beata Šidlo galėjo būti mylima, galėjo būti vertinama, bet neturėjo pasitikėjimo pas tuos žmones. Tai, kas duodavo jai jėgą Lenkijoje – namų jaukumą, nuoširdumą, unikalumą – nedaug reiškia. Normaliomis sąlygomis nebūtų jokios problemos, bet sąlygos nebuvo normalios. Lenkija vykdo gilias reformas ir yra stipriai apšaudoma. PiS vadovybė skaito, kad artimiausiu metu spaudimas nustos apsiriboti žodžiais ir pareiškimais, kad artimiausiu metu jis pereis į veiksmų fazę. Galima išgirsti apie galimą smūgį į zlotą ir mūsų užsienio skolos aptarnavimo kainą. Akivaizdoje tokios rimtos grėsmės valdantieji galėjo arba atsisakyti nuo kai kurių reformų, ypač teismų reformos srityje, ar pasirinkti kitą manevro tipą, paremtą personalijų pakeitimu“.
 
Stebint iš šalies, labai akivaizdžios Manuelio Makrono ir Motiejaus Moravieckio atėjimo į valdžią paralelės. Abu staiga buvo įmesti į politiką iš transnacionalinių bankų, abu turižydiškas šaknis. Esminis skirtumas tarp jų yra tai, kad Moravieckis turi normalią šeimą, keturis vaikus.
 
Dažnai tenka išgirsti kalbant, kad mes ne tuos išrinkome. Lenkijos valdžios rokiruotės rodo, kad rinkėjai galį rinkti, ką tik nori, o transnacionalinis kapitalas pastato tuos, kurie jam reikalingi.
 
Lenkijoje valdžios perversmu nepatenkinti piliečiai rengė protesto akcijas daugelyje Lenkijos miestų, didžiausia iš jų vyko prie seimo Varšuvoje. Prieš protestuojančius buvopanaudotos dujos.
 
Nuorodos:
 
 
 
 
 

 

Facebook komentarai
Back To Top