skip to Main Content

Pateikiame archyvinę teismo nutartį, kuria buvo išteisinti buvę ministrai S.Kaktys, Didžiokas ir A.Bartulis, kaltinami piktnaudžiavę tarnyba privatizuojant „Mažeikių naftą“.

Tiesa šioje nutartyje neliko liudininkų, liudijančių apie tuomečio Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio prievartavimą daryti šiuos nusikaltimus, parodymų. Minėta teismo byla jau yra sunaikinta, tačiau redakcija turi kai kuriuos šios bylos dokumentus.

 

2004 m. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2-262 (2004 m.), kurioje dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi buvo teisiami buvęs valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras Sigitas Kaktys, buvęs susisiekimo ministras Rimantas Didžiokas ir buvęs ūkio viceministras Antanas Bartulis, paaiškėjo labai sunkūs 1999 m. Seimo pirmininko pareigas ėjusio Vytauto Landsbergio nusikaltimai, kurių nei teismas, nei prokuratūra niekaip neįvertino.

T.y. duodamas parodymus šioje byloje, tuometinis Teisingumo ministras Gintaras Balčiūnas nurodė, kad buvo prievartaujamas V.Landsbergio padaryti neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus.

G.Balčiūnas nurodė, kad : „…ketvirtadienį (1999 m. spalio mėn. 14 d.) apie 18 val. į Teisingumo ministeriją buvo atneštos sutartys su „Williams International Company“, kurioms įvertinti buvo sudaryta darbo grupė (neoficialiai), nes reikėjo skubiai atlikti šių sutarčių įvertinimą. Minėta grupė dirbo per naktį ir savo išvadas surašė penktadienį apie pietus. Minėtose išvadose buvo pateikta daug problemų, kurios buvo sutartyse, nurodyta daug vietų, kurios aiškiai prieštaravo įstatymams. Šias išvadas G.Balčiūnas pateikė ministrui pirmininkui R.Paksui, dalyvaujant E.Maldeikiui ir J.Lionginui, kurie pareiškė, kad už tas sutartis jie nebalsuos. G.Balčiūnas taip pat paaiškino pasakęs „už“ sutartis nebalsuosiąs. Grįžtant iš Vyriausybės jam paskambino Seimo pirmininkas V.Landsbergis, kuris jam „atskaitė moralą“ teigdamas, kad jie specialiai vilkina derybas duodami tokias išvadas, nes tie dalykai, kai, kurie nurodyti Teisingumo ministerijos išvadose, jau seniai yra pataisyti sutarčių projektuose.

Tuomet V.Landsbergis suorganizavo, kad į Teisingumo ministeriją atvyktų „Williams International Company“ derybų grupė, pateikusi kitą sutarčių projektą. Ministerijoje vėl su ta pačia darbo grupe buvo dirbama analizuojant sutarčių tekstus ir paaiškėjo, kad iš tiesų daugelis dalykų buvo pataisyti, nors ministerija vis tiek pareiškė tam tikrų pastabų. Kitą dieną (šeštadienį) įvyko dar vienas susitikimas su „Williams“ atstovais ir sutartyse buvo padaryti tam tikri pakeitimai, derinant juos su Lietuvos įstatymais. Tuomet Teisingumo ministerija parengė naują išvadą, kuri buvo pateikta Vyriausybės posėdžiui. Suderintus sutarčių tekstus iš Teisingumo ministerijos paėmė „Williams“ derybininkai ir juos nuvežė Seimo pirmininkui V.Landsbergiui, iš kurio sekmadienį paėmė jis (G.Balčiūnas) norėdamas jas atiduoti R.Paksui ar E.Maldeikiui ratifikuoti, bet kadangi jų nerado sutarčių projektus nuvežęs į R.Pakso namus Šilo gatvėje, kur jas palikęs R.Pakso žmonai. 1999 m. spalio mėn. 19 d. Vyriausybės posėdžio metu buvo priimtas nutarimas Nr. 1154, tačiau jis balsuodamas susilaikė, nes manė, kad sutartys yra ekonomiškai nenaudingos, bet jis negalėjo balsuoti prieš Vakarų investuotoją, prieš žadamą AB „Mažeikių nafta“ modernizaciją. Vyriausybės posėdyje tikrai buvo pateikta pažyma apie sutartyse numatomus įsipareigojimus, taip pat buvo pateikti dokumentai (tarp jų – ir slapti), kuriuose buvo išdėstyti argumentai už sutartis su „Williams International Company“. Patys sutarčių tekstai į posėdį nebuvo pristatyti dėl didelės jų apimties, todėl nutarimu Nr. 1154 buvo pritarta tik esminėms sutarčių nuostatoms. Visą laiką buvo kalbama apie visas AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo sutartis, niekada niekur nebuvo išskiriami kokia nors atskira sutartis ar jos priedai, t.y. nebuvo kalbama apie tai, kad galima parafuoti vieną sutartį, bet negalima parafuoti kitos sutarties ar priedų. Todėl nutarimas Nr. 1154, nurodant tik 4 sutarčių projektus, G.Balčiūno nuomone, buvo techniškai blogai suformuluotas, nes tuometinė politinė valia buvo aiški: Vyriausybė privalo pasirašyti šias sutartis ir vėliau šioms sutartims buvo pritarta įtraukiant reikiamus skaičius į valstybės biudžetą. Po E.Maldeikio atsistatydinimo buvo sudaryta nauja darbo grupė, kuriai vadovavo S.Kaktys, kuri baigė derinti sutarčių su „Williams“ projektus.

Buvęs ūkio ministras E.Maldeikis šioje byloje paliudijo, kad derybų su „Williams“ metu nei viena, nei kita derybų pusė nesutiko eiti į kompromisus, tarp derybininkų kilo įtampa.

„Tuomet “Williams“ atstovai kreipėsi paramos į JAV ambasadorių Lietuvoje, prezidentūrą bei Konservatorių partijos vadovybę Seime, – pasakojo E.Maldeikis. – Prezidentas V.Adamkus inicijavo pasitarimą pas save ir tuomet sutarta, kad visa raštiška derybų informacija bus perduodama ir aukščiausiajai politinei valdžiai: Prezidentui, Seimo pirmininkui. Taip derybų procesas buvo pradėtas kontroliuoti aukščiausiųjų šalies politikų, kurie turėjo visą informaciją bei sutarčių projektus. Premjero prašymu buvo sušaukta Valstybės gynybos taryba, kuri pritarė sutarčių pasirašymui „Williams“ siūlomomis sąlygomis, neatsižvelgiant į Vyriausybės poziciją. 1999 m. spalio mėn. 15 d. įvyko pasitarimas pas premjerą R.Paksą, kur dalyvavo ministras J.Lionginas, ministras G.Balčiūnas, kuris pateikė Teisingumo ministerijos išvadas dėl sutarčių, kad jos prieštarauja įstatymams. Tačiau po susitikimo su R.Meidžorsu ir Seimo pirmininku, šeštadienį Teisingumo ministerija jau pateikė kitą išvadą kad iš esmės sutartys neprieštarauja Lietuvos įstatymams“.

Buvęs premjeras R.Paksas paliudijo, kad peržiūrėję „Williams“ sutartis jie pastebėjo, kad jose įtvirtinta daug Lietuvai nenaudingų dalykų. Apie pastebėtas abejones jis pranešė Seimo pirmininkui V.Landsbergiui ir Prezidentui V.Adamkui. Kadangi sutarčių projektuose, kurias pateikė „Williams“, išdėstytos sąlygos jų netenkino, buvo sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo E.Maldeikis, įtraukiant į ją įvairių ministerijų atstovus. Po jo (R.Pakso) pokalbio su Prezidentu buvo sušauktas Valstybės gynybos tarybos posėdis, kurio metu buvo pasisakyta už sutarčių pasirašymą Bumgarnerio pasiūlytomis sąlygomis. Tai rodo, kad tuo metu buvusi politinė valia yra tokia, kad sutartys bus pasirašytos, nors Lietuvos derybininkams atrodė, kad sutartys prieštarauja įstatymams, Konstitucijai, dėl ko sutarčių taip pat negalima pasirašyti. Kadangi darbo grupėje buvęs S. Spėčius nuolat reiškė savo teisines abejones dėl sutarčių, todėl nutarta jas perduoti Teisingumo ministerijai teisiniam įvertinimui. Teisingumo ministerija pateikė išvadą, kad sutarčių tekstai prieštarauja Vyriausybės nutarimams, įstatymams bei kai kuriais atvejais – Konstitucijai. Šias išvadas jis gavo iš Teisingumo ministro G.Balčiūno, tačiau greit po to jam buvo įteiktos jau kitos išvados, kad sutartys neprieštarauja nei Konstitucijai, nei įstatymams. Šios išvados jam buvo pateiktos šeštadienį. 1999 m. spalio mėn. 18 d. įvyko Vyriausybės narių pasitarimas sutarčių klausimais. Šio pasitarimo metu buvo išklausyta kiekvieno ministro nuomonė. Prieš sutartis buvo jis, E.Maldeikis, J.Lionginas, taip pat D.Lygis. Kiti ministrai buvo už šias sutartis ir kaip galima greitesnį jų pasirašymą. Kitą dieną įvyko Vyriausybės posėdis, kuriame buvo svarstomas pritarimo sutartims klausimas. Ministrams buvo išdalinta konfidenciali informacija apie neigiamas sutarties pasekmes“.

 

Savo skunde prokuratūrai nurodžiau, kad V.Landsbergis atvirai prievartavo LR vyriausybės narius, kad jie pasirašytų minėtas  išvadas, kad neva privatizavimo sutartys atitinka LR įstatymus.

Tuometis LR prezidentas Valdas Adamkus pirmininkavo Valstybės gynybos tarybai, kuri nusprendė pritarti minėtoms sutartims, ir įpareigojo LR vyriausybę pasirašyti minėtas sutartis.

Visos šios aplinkybės įrodo, kad piliečiai V.Landsbergis ir V.Adamkus vykdė labai sunkius nusikaltimus – jie sąmoningai ir tyčia, žinodami, kad minėtos sutartys prieštarauja LR įstatymams, prievartavo LR vyriausybės narius pasirašyti sutartis, kurios prieštaravo Lietuvos Respublikos įstatymams.

Akivaizdu, kad V.Landsbergis veikė sąmoninga tyčia – V.Landsbergis grasino, kad jeigu Teisingumo ministras G.Balčiūnas neįvykdys nusikalstamos veiklos, ir nepasirašys žinomai melagingos pažymos apie tariamą sutarčių atitikimą Lietuvos įstatymams, tai bus apšauktas „Kremliaus agentu“.

Tą patį patvirtino ir kiti liudininkai. Tuometis Teisingumo ministras Gintaras Balčiūnas pakluso V.Landsbergio šantažui, ir parašė ministerijos pažymą, kad sutartys su „Williams“ atitinka Lietuvos įstatymus. Nors puikiai žinojo, kad tai nėra – minėtoje sutartyje buvo parašyta, kad „Mažeikių naftos“ valdytojai neatsako už įmonei padarytą žalą. T.y. aferistai jau iš anksto rengėsi plėšti, ir visi, kurie tam bandė priešintis, buvo iš anksto apšaukiami „rusų agentais“.

Tokiu būdu V.Landsbergis padarė nusikaltimą pagal BK 233 straipsnis.     Poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui

                          Tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją).

Todėl mane labai nustebino prokuratūros pozicija – užuot apkaltinusi V.Landsbergį piktnaudžiavimu tarnyba ir prievartavimu daryti nusikaltimą, prokuratūra apsiribojo tik V.Landsbergio mokinių, kaip Sigitas Kaktys, persekiojimu.

Tai, kad minėtos sutartys neatitiko Lietuvos įstatymų, patvirtina ir tas faktas, kad vėliau asmenys, pasirašę minėtas sutartys, buvo teisiami dėl savo įgaliojimų viršijimo.

 

O Vilniaus miesto apylinkės teismas savo nutartimi man nurodo, kad apie visus šiuos įvykius nėra „objektyvių duomenų“. „objektyvių duomenų, patvirtinančių apie V.Landsbergio įtaką už sutarčių pasirašymą atsakingiems asmenims, taip pat nepateikta“, – teigiama skundžiamoje nutartyje

Visi šie objektyvūs duomenys yra prokuratūroje ir teisme, kurie kažkodėl minėtus dokumentus slepia. Aš skaičiau kaltinamąjį aktą minėtiems asmenis šioje byloje, pasidariau jos kopiją, ir ją laisvai cituoju, tačiau nei teismas, nei prokuratūra šių „objektyvių duomenų“ neberanda.

Tai akivaizdi nusikalstama veikla, slepiant kitą nusikalstamą ir mano skunde aprašytą nusikalstamą piliečių Lansdergio ir Adamkaus veiklą.

Tai, kad Valdas Adamkus vadovavo Valstybės gynimo tarybai, kuri priėmė nutartį pasirašyti sutartis su „Williams“, nors ir žinojo, kad jos prieštarauja Lietuvos įstatymams, yra nusikaltimas pagal BK 229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas (Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos).

Dėl senaties termino

Nors visa čia aprašyta nusikalstama veikla vyko dar 1998 – 1999 m., tačiau baudžiamojon atsakomybėn trauktini asmenys V.Landsbergis ir V.Adamkus negali išvengti atsakomybės už savo veiklą dėl nusikaltimo senaties, nes: BK 95 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis

Numato:

                          Jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos ir nėra gautas kompetentingos institucijos leidimas jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią yra gautas kompetentingos institucijos leidimas nusikalstamą veiką padariusį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba jis kitaip netenka šioje dalyje nurodyto imuniteto.

 

Nutartis

Facebook komentarai
Back To Top