skip to Main Content

Latviai darė viską priešingai, nei D.Grybauskaitė ir A.Kubilius

Aurimas Drižius

Latvija nuo sausio 1 d. įsivedė eurą, nors dar prieš kelis metus šios šalies ekonominė būklė buvo smarkiai blogesnė, nei Lietuvos. Tačiau Latvijos vyriausybė per krizę elgėsi visiškai priešingai, nei Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė ir jos numylėtinis premjeras A.Kubilius – latviai nemažino pensijų – neperkėlė pensininkams krizės naštos ir, skirtingai nei Lietuva, skolinosi žymiai mažesnėmis palūkanomis. „Latviai nemažino pensijų – neperkėlė pensininkams krizės naštos ir, skirtingai nei Lietuva, skolinosi žymiai mažesnėmis palūkanomis Tarptautiniame valiutos fonde, o ne grynai komerciniuose privačiuose bankuose, kaip kad Lietuva, – teigia Seimo narys Naglis Puteikis, – Latvija per 20082009 metų krizę patyrė giliausią pasaulyje recesiją – jos ūkis per dvejus metus susitraukė beveik 25 procentais. Tačiau šalis sugebėjo grąžinti Tarptautinio valiutos fondo ir ES paskolą, neviršydama nustatytos deficito ribos. Ji tai padarė daugiau nei trečdaliu sumažinusi valstybinio sektoriaus darbuotojų algas, apkarpiusi pašalpas ir atleidusi šimtus dirbančiųjų.

Šių priemonių dėka 2012 metais Latvijos biudžeto deficitas sudarė vos 1,3 procento. Dar 2009-aisiais jis siekė 9,8 procento. Prognozuojamas 2013 metų biudžeto deficitas – 1,5 proc., 2014 metų – 0,9 procento. Be kita ko, Latvija 2012ųjų gruodį daugiau nei dvejais metais anksčiau nei buvo numatyta grąžino TVF ir ES suteiktą paskolą.

“ Latvija nuėjo įspūdingą kelią, įgyvendindama griežtas sąlygas dėl narystės euro zonoje, ir padarė tai nepavydėtinomis sąlygomis – grąžindama milijardinę tarptautinę skolą. Kita vertus, ta sunkia našta užgulusi 7,5 mlrd. eurų finansinė parama išgelbėjo šalį nuo bankroto, prie kurio slenksčio ji buvo atsidūrusi per 20082009 metų pasaulinę ekonominę krizę. Tačiau latviai jau sugebėjo gražinti tą minėtą paskolą, o Lietuvos užsienio skola jau pasiekė 50 mlrd. Litų, ir toliau strimgalviais auga. Beje, vienintelė priežastis, kodėl Lietuva atsisakė pigiai skolintis iš TVF – tik todėl, kad „ponia“ D.Grybauskaitė galėtų išsaugoti savo veidą – ji pati viešai pareiškė, kad skolintis iš TVF gali tik tos šalys, kurioms niekas daugiau neskolina, ir pasiuntė A.Kubilių skolintis į JAV už 10 proc. metinių palūkanų.

Kita vertus, D.Grybauskaitė tikino, kad jeigu TVF skolins Lietuvai, tai ji privers mažinti pensijas. Tačiau nutiko dar blogiau – ir paskolas Lietuva ėmė labai brangiai iš JAV bankų, ir pensijas teko sumažinti. Tačiau Lietuva ir jos prezidentė „išsaugojo veidą“ ir nesiskolino iš TVF, užtai dabar Lietuva užsienio bankams skolinga virš 50 mlrd. Litų ir vien palūkanų reikia mokėti po kelis mlrd. per metus. Todėl visoms ateities vyriausybėms teks srėbti tokių „finansinių piramidžių statytojų“, kaip D.Grybauskaitė arba A.Kubilius, privirtą košę – net jeigu šalies verslas sukurs didesnę vertę, visos šios pajamos nueis skoloms mokėti, o ne pensijoms ir atlyginimams mokėti. Suprasdama, kad tiesa jau bado žmonėms akis, prezidentė griebiasi desperatiškų priemonių – jos kontroliuojama STT bando bet kokia kaina sukompromituoti Vyriausybę („Vilniaus vandenų“ direktoriaus pavyzdys parodė, kad STT jam siūlė bet kokiais būdias „įkišti“ pinigus premjerui arba kitiems ministrams, už tai žadėjo nutraukti bylą), arba Seimą ir politines partijas (garsioji VSD pažyma, kurios nutekinimu ir „darbu Rusijai“ buvo planuojama apkaltinti Seimo vadovus). Kaip skelbia spauda, pagal 1992 metų Mastrichto sutartį, kuri padėjo pamatus bendrajai Europos Sąjungos (ES) valiutai, šalys gali įsivesti eurą tik tuo atveju, jei atitinka nustatytus infliacijos, viešųjų finansų (biudžeto deficito ir skolos) bei valiutos kurso stabilumo kriterijus.

Tačiau tokios euro zonos, vienysiančios jau 18-a valstybių, narės kaip Airija, Portugalija, Graikija ir Kipras gerokai viršijo Mastrichto sutarties nustatytą skolos ribą ir buvo priverstos kreiptis tarptautinės finansinės pagalbos savo ekonomikai paremti. 2013 metų balandį metinė infliacija Latvijoje  ji nukrito iki 1,3 proc. ir buvo gerokai mažesnė nei kintantis Mastrichto infliacijos kriterijus, kuris tuo metu sudarė 2,7 procento. Latvijai buvo uždegta žalia šviesa įsivesti eurą. Po to šalyje prasidėjo defliacijos laikotarpis, metinėms vartotojų kainoms nukritus 0,4 procento. Prognozuojama, kad ateinančiais metais me tinė infliacija sudarys 2,3 procento. Valstybės kandidatės, kaip ir euro zonos narės, turi kontroliuoti biudžeto deficitą – jis negali viršyti 3 proc. BVP. Latvija susidorojo su šia užduotimi, nors per 2008-2009 metų krizę patyrė giliausią pasaulyje recesiją – jos ūkis per dvejus metus susitraukė beveik 25 procentais. Šalis sugebėjo grąžinti Tarptautinio valiutos fondo ir ES paskolą neviršydama nustatytos deficito ribos. Ji tai padarė daugiau nei trečdaliu sumažinusi valstybinio sektoriaus darbuotojų algas, apkarpiusi pašalpas ir atleidusi šimtus dirbančiųjų. Šių priemonių dėka 2012 metais Latvijos biudžeto deficitas sudarė vos 1,3 procento. Dar 2009-aisiais jis siekė 9,8 procento. Prognozuojamas 2013 metų biudžeto deficitas – 1,5 proc., 2014 metų – 0,9 procento. Be kita ko, Latvija 2012-ųjų gruodį daugiau nei dvejais metais anksčiau nei buvo numatyta grąžino TVF ir ES suteiktą paskolą. Mastrichto sutartis numato, kad nacionalinė skola neturi viršyti 60 proc. BVP. Nebuvo abejojama, kad Latvija atitiks šį reikalavimą. Skolą, kuri 2010-aisiais sudarė 44,7 proc. BVP, Ryga iki 2012 metų pabaigos sumažino iki 40,7 proc. Prognozuojama, kad ateinančiais metais nacionalinė skola sudarys 42 proc. BVP. 

 

LAISVAS LAIKRAŠTIS 2014 m.  sausio 4-10   Nr. 1

Facebook komentarai
Back To Top