skip to Main Content

Landsgrybinė santvarka tvirta kaip “Independence“ laivo plienas

Kristina Sulikienė

Kas nėra susidūręs su Lietuvoje klestinčiu Idiotistanu, tas nežino ir turbūt niekada nesužinos,ką reiškia įrodinėti darbe (kas dieną), kad tu dirbi.

Turbūt nebuvo mano gyvenimo darbovietės, kur nebūtų pirmą savaitę medum viskas patepta,o po kurio laiko prasideda neeilinės provokacijos ir jos tęsiasi visą darbo laikotarpį – kiek numatyta sutartyje,tiek ir tęsiasi nesąmonės.

Ilgainiui tiek išsitreniruoji,jog imi atitinkamai reaguoti. Į idiotizmą – aktyviais veiksmais, į  1 skundą – 11 kontrskundų. Nenusiramina – trenki viešumu. Ir vienas persekiojamas, tačiau užsispyręs žmogus, vis tiek laimi. Juk jis vienas – o  prieš jį pusė ir daugiau darbovietės.

Štai kodėl man Lietuvos kariuomenės Jonušo Radvilos Mokomajame Pulke vykdytos nesąmonės buvo iki kaulų smegenų pažįstamos: nes tokias „taktikas“ išgyvenau Išlaužo pagrindinėje  mokykloje, kur 2007-2008m.dirbau anglų kalbos mokytoja.

Aš dirbau, o direktorės durninamas personalas ir mokiniai rašė „donosus“, visaip persekiojo. Nelikau skolinga: apskundžiau į Darbo inspekciją, jog nėra numatyta pietų pertrauka, ryja tik ir taip neplonos „administracijos“ ponios,o mokytojas kaip koks vergas – per pietų pertrauką jis nemokamai budi. Nors pietų pertrauka, atidirbus 4 valandas, priklauso VISIEMS. 

Kai susivienija vidutinybių pulkas, tada  vienas dirba, o  20 +k žmonių užsiima nesąmonėmis. 

Tuo metu mokiausi teisės studijose, ir man labai reikėjo pinigų susimokėti už mokslą.

 Vidury laukų totaliame kaime iš niekur gavusi mokytoją, direktorė išsikalinėjo ištisus metus, kol galiausiai neteisėtai mane atleido, ir teismą, aišku, pralošė. Berods baigėme taikos sutartimi, nes išsigando,jog reikės mokėti už pusę metų atlyginimą ir sodros mokesčius. Tai kažkokią panašią sumą susitarėme kaip žalą.

Aišku, įsiteisėjus teismo nutarčiai Išlaužo mokyklos direktorė net nesiruošė mokėti. Teko vėl kreiptis į teismą, išsiimti vykdomąjį raštą, tada vykti į Prienų antstolių biurą. Ilga kelionė per kopas.  Antstolė savo ruožtu išsigando imtis vykdymo veiksmų prieš mokyklą, kurią finansuoja kitoje gatvės pusėje esanti savivaldybė. Sako „gal negerai, tačiau pabandome kitaip“.Paskambino direktorei ir labai griežtu tonu paklausė, kodėl ji nemoka. Dalį pinigų gavau tą patį vakarą,o likusią sumos dalį netrukus. 1800 eurų ant grindų nesimėtė. Ir šiais laikais nesimėto. 

Į bylą direktorė pateikė kolegų “paaiškinimus“, jog beveik visi geria raminamuosius. Vienai mokytojai – isterikei, kurią ilgą laiką parveždavau namo, buvo „užkilęs cukrus“, spaudimas, ir ji man atrodo, irgi  gėrė raminamuosius. (Kur neužkils spaudimas, jeigu anksčiau aš ją namo 4 km parveždavau, o kai ji ėmė išsikalinėti,eidavo pėsčiom, tokia nemenka, stambi mokytoja. Vien nuo ėjimo gali nervas užkilti, ką jau cukrus…)

Sekretorė gėrė raminamuosius.Rašė,jog „Xanax“. Juokas ėmė skaitant tokias „pysulkas“ – juk dėl savo nesąmoningų komisijų kiekvieną dieną, skundų rašymų,protokolų sudarinėjimų ir pervargo. Kol jos durniavo,žaisdamos teismą, aš dirbau.

Kur negers,kad eidavo į darbą kaip į mūšį.Turi užduotį- „išėsti“ gerai dirbantį darbuotoją. Pirma gerdavo ką kita – atsibodo man tos „bonkės“ darbe ir darbo metu (vaizdas kaip bare – o ne kaip mokykloje) – apskundžiau merui. Teko pereiti ant kažko stipresnio…Logiška.

 Lietuvos kariuomenėje – ne mano dalinyje –irgi pavažiavo nervai mano persekiotojams.Antrą mano tarnybos savaitę kapitonas Tertelis ne kalbėdavo,o klykdavo. 

 Mano dalinys, 8-oji rinktinė, nervais nesiskundė. Tai konkretūs vyrukai,su kuriais gal netgi per gerai sutarėme.Ilgainiui man, jaunesniajai eilinei, visokie majorai buvo ėmę atidavinėti pagarbą.Juk čia konkretus hierarchijos išsikraipymas.To būti kariuomenėje negali. Bet buvo.Ir tebėra. Kovo mėnesį mane pamatę šauktiniai išsirikiavo ir atidavė pagarbą.

Taigi, buvo. Ir yra- hierarchinis išsikraipymas. Nes LK nuostatai yra kreivi. Negali du kartus magistras mokytis kartu su abiturientais, kurie pameta batus, dantų pastą, ir nežino, kaip naudotis kompasu. 

Kai landsgrybostano žvalgybos ir įvairaus plauko tarnybos man į namus atsiuntė visiškai neblogai apmokytą „russkovo proischoždenije“ specialiųjų pajėgų karį- klausiausi jo pasakų apie Putiną,bei apie tai, kaip jis, 5 kartus skatintas ir laukiamiausiu ir mylimiausiu šauktinių išrinktas instruktorius, yra už Rusiją. Matėsi gatavi, įkalti tekstai, gal tuo metu buvo įrašinėjama, todėl tokiais atvejais būtina reaguoti. Jeigu pritarsi ar nutylėsi – viskas, „provokacija“ pavyko.Provokatorius neatsakys jokia tvarka.O tu automatiškai tapsi „Rusijos agentu“.

Ramiai jam atsakiau,jog Rusijoje buvau vos kartą,nieko ten nepalikau,ir nelabai suprantu,kodėl jis – LK-karys taip kalba.Viskas. Po to net nebekalbėjo panašių nesąmonių.

Nepaisant šių provokacijų,sužinojusi,jog šio “specuko“ namuose beveik apsigyveno socialinė tarnyba, bei kad  jo (ir mano adresu) yra  „anonimkė“ AOTD gauta (jis neva pažeidinėja tarnybos nuostatus,nes taiso mašinas tarnybos draugams laisvalaikiu,o aš negera, nes mane majoras Triusikas (majoroValaičio vienas skundas buvo apie triuikus,todėl LK jis gavo „triusiko“pravadę)   skundė su tarnybiniais raštais,kurie buvo pripažinti nepagrįstais), subeldžiau pranešimą KAM ministrui,ir majorui Jurskiui.

Kitą jau dieną majoras Jurskis išsikvietė specuką ir pasakė,kad jį gins. Pasakė, jog yra vienas blogas raštas,ir trys geri.Kuriais vadovautis? Dar patikrino, jog yra 5 paskatinimai. 

Tapome draugais. O niekada ir nebuvome priešais: čia kariuomenėje skleidžiami gandai, ir už kariuomenės,jog mane kažkas kažkur kažkada „išmetė“.

LK idiotai net neįsiskaitė į Juozo Oleko įsakymą.Ten aiškiai parašyta,jog esu perkeliama į rezervą.

Pamenu,tas specukas,kurį gelbėjau,pamatęs,jog mano pranešimai-tarnybiniai raštai vizuojami ir per dieną vykdomi,išlemeno: „Tai tu ne šiaip rezerve,o aktyviame!“

Ką aš suprantu landsgrybostano valstybėje? Uniformos nepaliko,sakė,kad tokia antiteroristinė instrukcija.“Kad niekas nelaipiotų per tvoras“. Atsakiau ramiai savo vienam iš vadų,jog man į galvą nešautų lipti per tvorą – kai galiu per vartus įeiti.

Bet kai pasižiūri tokį smagų filmą „RED“ (rezerve ir labai pavojingas šifruojasi), taip ir gaunasi čia: kad į rezervą perkėlė,bet uždėjo žymą „labai pavojingas“.

Apgailėtina, kai valstybė bijo pati savo karių,ir savo  rezervistų. Daro kažkokias juokingas provokacijas, siunčia specukus, kuriuos pačius tenka gelbėti nuo susidorojimo. 

Pamenu graudžius rašinius pas Giedrutę laikraštyje KK,jog Daliai Grybauskaitė bijo „juodųjų angelų“,kad jie jai ruošia „atentatą.“ (2012 m. ji bijojo pasikėsinimo, vargšė.) 

„Juodieji angelai“ tai čia pirmieji savanoriai turbūt, jie rengėsi juodai, ir buvo Lietuvos specialiosios pajėgos –karinė žvalgyba, anti–KGB pajėgos,viskas viename. Aišku,kad landsgrybostaninė valdžia turi jų bijoti. 

Jų tarpe labai stipriai išreikštos anti-KGB ir antikomunistinės nuostatos.

O Dalia Grybauskaitė, ar jos rėmėjas Tapinas susiję su komunizmu tiesiogiai.

Tapinas turėjo tėtušį, kuris priklausė TSKP. Taigi, Dalia Grybauskaitė ne šiaip Andriūšą apdovanojo – čia apdovanojo savo kovos draugą senąjįTapiną, per sūnų. Šeimyniniai ryšiai, klaninė landsgrybinė santvarka, škia. Tik šlepečių betrūksta.

Sakysite, dėl tos MX užpykau? Šiek tiek prisipažinsiu – užpykau. Darbas prie namų, atsisėdai,pypt- pypt skenuoji,prekes išsidėlioji,valgyt gavai,atarei visą dieną – ir namo. Niekur nereikia važiuoti,jokiais traukiniais trankytis. Jau į Lietuvos kariuomenę tiek prisivažinėjau,tarnaudama tas „2 dienas“ (čia Žuko „šestiorkės“ folkloras) – o iš tikrųjų 2 metus,turbūt keletą tūkstančių litų išvažinėjau. O algos gavau 690 litų. Kaip už dvi dienas,turbūt tikrai turiu majoro laipsnį,ką?

O mano  2015 metais gauti delspinigiai 13 eurų  priskaičiuoti į šių metų deklaraciją – kaip „kitos pajamos“.Turėjau net 2 eurus susimokėti mokesčių!

Lietuvos kariuomenė į VMI išsiuntė pažymą, jog su manimi turi „kitokių nei darbinių santykių“.Aš irgi beje jus myliu. Šitą pažymą suformavo kovo 10 dieną,o kovo 11 dieną ir buvau puolama per visas spaudos ir spjaudos priemones. Ryšį matau,tik kas visiškai neturi smegenų,nieko nesupranta,kad kažkokia Pievutė visiškai „ne prie ko“,kaip pasakytų Grybauskaitė.

Žuko „šestiorkės“ Neimonto tad ir norėtųsi paklausti: jeigu anot kapitono, dabar jau majoro (pakėlė dėl informacinės atakos, maladec, tovarišč, diskreditavo Žuką),jeigu 2 dienas tarnavęs karys net praėjus 4 metams yra „kitokiuose nei darbiniuose santykiuose“ su LK,tai gal ir Neimontui laikas į rezervą? „Pasantykiautume“ kur prie alaus bokalo, apie internetinius dvynius padiskutuotume. Bet ne – sėdi įsikabinęs kėdės. Šilta ten šalia Žuko. 

Manęs net rezerve nepaleidžia ir siunčia pažymas į VMI, kurdami legendą,jog turiu „kitokių nei darbinių santykių“ su LK. 

Nors aukščiausiu lygiu baigiau teisę (nes mokė mus ir vyrukai iš CŽV rezervo ir Baltųjų rūmų), paaiškėjo,jog Landsgrybostane egzistuoja savi kodeksai,ir savos normos.Ir landsgrybiai jomis labai atkakliai vadovaujasi.

Vien ko verta Landsgrybio hibridizacija.

Pirmasis visada pabrėžė, jog  komunistų partijai nepriklausė. Antroji priklausė net per Nepriklausomybės skelbimo ceremoniją. Atkakliai dirbo aukštojoje partinėje mokykloje, kurioje tuo metu buvo įsikūrę TSRS armijos desantininkai. Vienas „atkūrė Lietuvą“, kita palaikė okupacinį režimą, o kartu sudėjus, gavosi visiškai neblogas Landsgrybas. 

Nors kadaise protestuodami prieš komunistų sugrįžimą į valdžią į miškus išėjo savanoriai, dabar LK yra tokie savanoriai,kurie batų raištelio negali užsirišti patys. Ir net nežino, kaip nesimokant ir nedirbant, turėti sveikatos draudimą – pasirodo, “mama armija“ turėjo pasirūpinti.Pats vaikelis  nežino.Gal kokia leitenantė ar kapitonė dar už vaikelį turėjo į sodrą nueiti,o gal nuo savo algos už jį  34,20 euro pervesti.“Mes nežinojome,jog kariuomenė taip nesirūpina atitarnavusiais kariais“- piktinosi verktinio mamytė. O kad vaikeliui jau 20 metukų, o aš tarkime tokių metų  jau ir  Šalčininkų mokykloje dirbau  – tai čia ne rodiklis. Delfinariumas padaro kaip dienos naujieną, ir nesugebantį socialiai orientuotis aplinkoje rezervo karį pateikia kaip sistemos auką.Tik klausimas – kurios sistemos? Ar visiško naujosios kartos negebėjimo išauklėti vaikus taip, kad suaugę jie nesitikėtų vystyklų, tiek visuomenėje,tiek namie, tiek kariuomenėje ir po kariuomenės? 

Pamenu mamytukus, kurie gavę budėjimą, bijojo imti grindų skudurą į ranką – nes gyvenime nebuvo jo laikę,ir tas matėsi! Mes su vienu pasieniečiu pasirinkome klozetų šveitimą – nes ten galėjome ramiai pasikalbėti. Aišku,už tą budėjimą iki 2 valandos nakties mes negavome jokių pinigų, o keltis turėjome su visais kartu – 5:45. Čia tokia buvo manęs nualinimo programa – neva neatlaikys. Ir kiekvieną dieną tuos visus seržantus ėmė siaubas, nes kuo labiau mane vaikė, tuo daugiau jėgų pas mane radosi. Maratonų nesu bėgusi,bet  10 km man prabėgti nėra bėda. Taip ir  20 valandų būti ant kojų –kas čia tokio.Kelmės vasaros kursuose  4 dienas iš eilės būname ant kojų: jeigu nori ką nors išmokti, audi juostą nuo ryto iki vakaro,arba kali, droži kankles,neprisėsdamas.Kitaip nieko nespėsi.O lyginant su manimi,tie visi mamytukai diena iš dienos atrodė vis liūdniau. Štai tokia istorija iš kariuomenės.

 

Tokie,kaip tas, kuris verkia, jog kariuomenė jam neišaiškino,jog reikia mokėti PSD (LK nėra sodros filialas,be to, ne globos įstaiga) – ne tik iki miško,bet iki gretimo kiosko vadui cigarečių nupirkti nueiti nesugebės. Dar tas vadas turės eiti kartu ir nupirkti jam šokolado,kad karys netyčia neapsiverktų.

Dar ką atsimenu iš tarnybos,tai 25 metus neremontuotos patalpos, ir lemputės – „slojikai“,tokios gal tik iš tarybinių laikų dar likę. Lietuvos kariuomenė iš viso yra archyvinis keistas muziejinis darinys. Ten galima vedžioti ekskursijas. Idėja nebloga- juk galima papildomų lėšų tokiu būdu gauti.

Ten dar yra žmonių,kurie išvedė Rusijos armiją,ir negavo nieko, gal tik medalį.O gal už akių ir vilko bilietą,ir būsimą kulką į kaktą kada nors. Kas žino.  Ir yra tokių, kurie nusifotografavo ant smėlio maišų Aukščiausioje Taryboje 1991 01 13, o kadangi Rusija neskuba atverti archyvų, taiyra gavę aukštus laipsnius –bet ir dreba, kaip epušės lapeliai. Visas rėkimas,kad mus Rusija puola,yra teisingas, turint galvoje jog pulkininkas leitenantas Norkus,kuris vadovavo Ruklos „pelkei“,kai tarnavau, iki 1992 metų tarnavo Rusijos armijoje,žvalgybos batalione. 1991 12 31 Sovietų Sąjungos nebeliko,visiems SSRS armijoje buvusiems, buvo pasiūlyta likti ir prisiekti Rusijai, Norkus liko ir prisiekė Rusijai. Nelogiška,kad būtų galėjęs vadovauti žvalgybos daliniui, neprisiekęs motušei Rosijai.

O dabar šiais laikais gražiausiai sau vadovavo jaunimo- šauktinių ir visokių jaunesniųjų vadų ruošimuiLietuvos kariuomenėje –NATO,EU ir taip toliau,valstybėje.Rusijos žvalgybos karininkas.  Grybauskaitei irgi labai buvo gerai toks dvigubas karininkas – dviejų žvalgybų, tarpusavyje priešiškų, suderinamumas. O kai teisme paaiškinau atsisakymo vykti į pakartotinius mokymus priežastį – kad nesutikau,jog man vadovautų Rusijos žvalgybos atsargos (o gal dar visai ne atsargos?) karininkas,man KAM teisės skyrius atsakė „tai nėra pakankama priežastis“.

Suprantate – jeigu norit būti patriotu,jus rusai turi pulti tiesiogiai. Tarnyboje kas dieną,ir kiekvieną minutę.Na kaip mane puolė Rusijos karininkas Norkus su savo šestiorkėmis. 

Beje,Rukloje labai jautėsi ir matėsi baimės ir teroro atmosfera.

Nenustebsiu,jog po kiek laiko kaip ir Išlaužo atveju (kurį išlaužiau),paaiškės,jog visi terteliai ir valaičiai kartu su norkais gėrė raminamuosius. Pamenu,Norkus blaškėsi po dalinį,lėkė į medpunktą,ir kažką sniaukrojo apie psichologinę pagalbą.Tikiuosi,jam ji buvo suteikta.Ilgainiui nebeatlaikė toje vietoje,ir pasiprašė perkeliamas kur nors ramiau. Toliau vadovauja mokymams. Tik kitur. O gal jau išėjo į pensiją? Tik įdomu – kurią? 

Rukloje, kaip ir visoje kariuomenėje (išskyrus mano kuopoje Vilniuje…)jautėsi sovietinių spectarnybų smarvė – bet prasmirdusi visa landsgrybinė santvarka.

Landsgrybinė santvarka susiveda į neomarksizmą, apie kurį rašė patriotas,skautas Vilius Bražėnas straipsnyje „Per anksti šoktiant komunizmo kapo“.

Jis dar 1990 metų birželį nurodė,jog Rytų Europai nėra ko džiaugtis.

Amerikoje yra pilna neomarksistinių universitetų,kur bus permokyti nesenų laikų komunistai,kaip pragysti nauja kalba,ir jie, grįžę į savo valstybėlės, toliau jas valdys,į lūpas jiems įdėjus naują kalbėseną.

Juk tas ir nutiko su mūsų atominiu grybu: Džordžtaune kai pasimokė, kokiuose nors neo-KGB vadų kursuose,išmoko „šnektos naujos“.

Pirma per daug nesistengė, ir bandė draugauti su Rusija,ir su Lukašenka gerai sutarė,kartu ten tą atominę kapsulę Astrave mūrino. Liaudis buka – pamiršo. Tik kad ne visi buki. „Karštas komentaras“ net 4 puslapius priedo 2012 metais išleido, su Grybauskaite ir Lukašenka,abudu su šalmais Astrave,prie statomos AE.

Grybauskaitė tada pasakė „Baltarusija gali statyti kad ir 5 atomines,mes ne prieš“.

Nors šiandien sakoma, jog kaimynai pažeidė Tatena reikalvimus,ir neva nesikreipė dėl poveikio aplinkai vertinimo, juk tai dar vienas Landsgrybo melas.

2010 metais pats išsilavinimo fizikas Kubilius irgi vyko ir su šalmu vaikščiodamas ten viską vertino. Ir nieko blogo jis ten nerado.

Po 6 metų konservatoriams (ypač jų jaunimą) ištiko senatvinė krizė,ir jie ėmė protestuoti prieš save pačius: prieš Kubilių ir Landsgrybą, kurie nieko blogo Astravo AE nerado.

Kai vieną konservatorių paklausiau,kodėl neprotestuoja dėl branduolinio sąvartyno,Ignalinos atominės elektrinės vietoje statomo,išsisuko nuo klausimo,ir atsakė,jog užtenka protestų dėl Astravo.

Su konservatoriais tad taip ir yra:jie kažkur girdėjo, kad atominė energetika gali būti pavojinga sveikatai, prieš kažką protestuoti reikia,o štai branduolinio šiukšlyno milijardai jau nuo 2014 metų paskirstyti. Tai kaip čia prieš save dabar protestuosi?

Arba socdemų Skardžius – na jau toks kovotojas prieš Grybauskaitės „Independence“, net 2015 metais, net neprasidėjus rinkimams, buvo straipsniai,laidos. Bet partijos pritarimo nesulaukė. Na netiko socdemams šita korta,nenorėjo pyktis su prezidente,ir gadinti jai reikalų. Ir kam čia laimėti tuos rinkimus.Juk jau rotacijos metai. Reikia vėl atiduoti viską konservatoriams. Tiek to,prakentėsime čia kaip nors, manė Aparatas. Gabrielius Landsbergis jau save premjeru matė. TV laidose net nesivaldė. Karbauskį auklėjo. 

Pralaimėjimas smogė kažkur į konservuotus paširdžius.

Nemokantys pralaimėti smogė atgal. Jie valdo pinigus,žiniasklaidą.Dabar jau vienerius metus visuomenė mato nuolat aktyvėjančius konservuotuosius.Staiga jie netgi Mindaugo profesinę mokyklą pastebėjo,ir direktorės šeimos klano konglomeratą. Anksčiau nematė. Kol šildėsi valdžios saulėje. 

Dar rusų puolimas nuolat jiems vaidenasi.

Geriausias pokštas buvo visai neseniai,kai ilgametis ir dosnus konservatorių rėmėjas lakūnas Kairys buvo išvadintas susijusiu su KGB.

Neva taip leido teigti operatyvinė vieno KGB‘isto pažyma apie tai,kad jis seka kažkokį Medvėgalį.(Visi skaitytojai turėjo suprasti, jog sovietmečiu Lietuvoje buvo tik vienas lakūnas, ir būtinai tai yra kalbama apie Kairį.)

Pasirodo, jeigu tave sovietmečiu KGB sekė – tai irgi yra „bendradarbiavimo įrodymas“.

„Više nekuda“,kaip sako Lietuvą puolantys rusai.

Daugiau nusišnekėti ir nusikonservuoti neįmanoma.

Tačiau Landsgrybo režimo rėmėjai turi visur ir visada rėkti apie juos puolančius agentus,net jeigu tam agentui 2 metai ir jis čiulpia soskę. Na ir kas – juk sovietai į tremtį  vežė ir vaikus.

Ir mes išvešime.Ir veža. Pardavinėja vaikus,ir niekas neva nekaltas. 

Landsgrybas tik nepamiršta su vaikais fotografuotis. Nes jos pirmtakas Stalinas irgi taip darė. Ir Hitleris (su kurio pakalikais kolaboravo jos senelis, ir buvo dėl to išvežtas) fotografavosi. 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top