skip to Main Content
dohdihf.jpg
Landsbergių leidinys pranešė, kad pedofilijos ir žudymų istorija jau yra pamiršta
Paskelbta: 2021-11-17 09:37 Autorius: ekspertai.eu
Žmonių partijos patriarchas Vytautas Landsbergis (viduryje šviesiu kostiumu) ilgą laiką kovojęs dėl Deimantės Kedytės, galiausiai palūžo.

Nepriklausomas Žmonių partijos portalas pranešė, kad pedofilijos ir žudymų istorija jau yra pamiršta. Taip pat informuojama, kad šioje istorijoje su daug lavonų, „daugiausia viską darė nematoma jėga, griaudama aukščiausių pareigūnų gyvenimus“.

„Žurnalistas atliko savą garsios ir ne vienerius metus užtrukusios buvusių ir vis dar esamų bei aukštas pareigas Lietuvos teisėsaugoje, visuomenėje einančių asmenų bylos tyrimą. Čia remtasi ne emocijomis persunktais byloje minimų asmenų komentarais, bet konkrečiai teisme pateiktais šokiruojančiais faktais“, – skelbiama Landsbergių leidinio analitinėje analizėje „Šiandien jau pamirštos Kauno pedofilijos bylos pasekmės: nematoma jėga kaustė ir griovė aukščiausių pareigūnų gyvenimus“.

Kas nori pilnai susipažinti su analize, delfi.lt prašo susimokėti keletą eurų.

Ekspertai.eu primena, kad pagrindiniu smuiku šioje žiaurioje istorijoje griežė Žmonių partijos patriarchas Vytautas Landsbergis. Jis ilgą laiką bandė ieškoti tiesos, stengėsi atskleisti, ką pedofiliniai banditai padarė su pagrindinine liudininke pedofilijos ir žudymų istorijoje, Deimante Kedyte.

Tačiau galiausiai ir patriarchas nuleido rankas supratęs, kad nei mergaitės išgelbėti nebepavyks, nei iki galo išsiaiškinti tiesos.

Ekspertai.eu primena, kad Deimantė Kedytė iš savo senelių namų kaukėtų valstybės pareigūnų bei vaikų teisių saugotojų buvo pagrobta 2012 m. gegužės 12 d., kai policijos vyriausiuoju komisaru dirbo Saulius Skvernelis.

Jungtinės Tautos buvo paskelbusios Deimantės Kedytės tarptautinę paiešką, tačiau po kiek laiko ją nutraukė, nes Vyriasybės atstovė Europos Žmogaus teisių Teisme (EŽTT) Karolina Bubnytė-Širmenė pranešė, kad mergaitė yra saugi ir sveika.

Tiesa, jokių įrodymų, kad vaikas yra gyvas ir sveikas, valstybės atstovai nepateikė. Manoma, kad Deimantė Kedytė yra nužudyta, arba jos sveikata yra nepataisomai suluošinta.

Ekspertai.eu taip pat primena, kad Lietuvos aukščiausi politikai nuo 2018 m. sausio 13 d. iki šiol niekaip neatsako ir į disidentės Nijolės Sadūnaitės klausimą.

Iškilmingame Sausio 13-osios minėjime N. Sadūnaitė prezidentės Dalios Grybauskaitės, Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir premjero Sauliaus Skvernelio akivaizdoje užduotą klausimą-reikalavimą – iki 2018 m. vasario 16 dienos, Lietuvos šimtmečio minėjimo, reikalavo pateikti neginčijamusįrodymus, kad 2012 m. gegužės 17 d. valstybės vardu prievarta pagrobta ir nežinia kur pradanginta Deimantė Kedytė yra gyva ir sveika, o jei mirusi ar nužudyta – nurodyti kapo vietą.

Tąkart vienintelė prezidentė Dalia Grybauskaitė tiesiai šviesiai prisipažino, pašnibždėjusi N. Sadūnaitei į ausį, kad ji nežinojo ir nežino kur yra valstybės vardu paimta mergaitė ir kas su ja atsitikę. S. Skvernelis teigė, kad N. Sadūnaitė nusišnekėjo. V. Pranckieties nieko nepasakė.

Daugiau apie pedofilijos ir žudymų istoriją informacijos rasite ekspertai.eu antimafijos skiltyje „Pedofilija“.

Keli susiję:

Štai tokius tekstus prieš daugiau negu dešimt metų rašė Vytautas Landsbergis 

Štai tokius tekstus prieš daugiau negu dešimt metų rašė Vytautas Landsbergis

41

Kur antra mergaitė?

Iš pradžių jos buvo dvi. Jų skriauda rėmėsi galų gale pradėta pedofilijos byla. Vyresnė būtų jau devynmetė. Po bendravimo su „dėdėmis“ ji, kaip sako pažįstantieji, vaikščiodavusi su sauskelnėmis. Tyrėjai tas kalbas turėtų patikslinti. Tai šios mergaitės motiną, kuri esą šiuos dalykus leisdavusi, net pristatydavusi skriaudikams dukrą, nušovė kol kas nežinomas asmuo.

Mažoji – tai seniau paimta iš motinos dabar ieškomo įtariamojo Drąsiaus Kedžio dukra, kuri liudijo apie velionį teisėją Joną Furmanavičių ir galimuose pedofilijos nusikaltimuose dalyvavusius dar du asmenis. Psichiatrinė ekspertizė patvirtino vaiko parodymų tikrumą. Ilgiau nei savaitę mergaitė buvo įkurdinta Vaiko raidos centre ir neatiduodama artimiesiems, o nūnai gyvena pas globėją tetą. Ar nebus dedama pastangų ją iš ten atimti – pamatysime. Jau norima iš Neringos Venckienės atimti teisėjos imunitetą. Kam jis kliudo? Iškėlus arba išprovokavus naują – šmeižimo bylą – sumažėtų liudytojų svarbiausioje byloje.

Kol kas esama panašumo į pastangas žlugdyti pedofilijos bylą. Ši kaip tik taip ir atrodo iki J.Furmanavičiaus bei Violetos Naruševičienės nužudymų, kuriuos tirti imtasi gana triukšmingai ir beveik skelbiant D.Kedį tai padarius, o pedofilija vėl tarsi pastūmėta į pašalį. Niekas nežino, dar nenustatyta, ar tikrai D.Kedys šaudė ir šaudė vienas, ar jis pats tebėra gyvas, o gal seniai pakastas juo tik pasinaudojus, kad neprabiltų du nežinia kieno nužudytieji. Vieną žmogų nušovė kaip tik tą dieną, kai jis turėjo duoti parodymus. Atsitiktinumas ar informacijos nutekėjimas? Šių aukų kūnų tyrimas, kaip dabar aiškėja, atliktas netinkamai, galbūt vėl ką nors slepiant. (Tokią turime nuo pat pradžių klastojamą Vytauto Pociūno žūties bylą.)

Po J.Furmanavičiaus mirties savotiški tyrėjai visą savaitę nesusiruošė apžiūrėti jo buto. Abi informacijos iš spaudos, bet juk tikrintinos, jei rimtai tiriama. Nežinia, ar tyrėjai tikrino žinią apie galimas J.Furmanavičiaus ir jo draugų atostogų keliones į Tailandą – žinomą homoseksualaus bei pedofilinio „turizmo“ rojų. Sakoma, tai tik apkalbos, o pats J.Furmanavičius neigęs, kad išvis ten buvęs. Ligi šūvių tik D.Kedys mėgino tirti šią papildomą aplinkybę arba galimybę. Vis dėlto, nustačius žuvusiųjų galimą vaidmenį vietinėje pedofilijos velniavoje, aiškėtų ir daugiau galimų žudymo motyvų, ne tik nuogas tėvo kerštas. Tam reikia realiai tirti pedofilijos bylą. Iš pradžių dažniau skambėjo postringavimai tik apie jos ankstesnį nepateisinamą vilkinimą, galbūt tyčinį, na, ir aptarinėta žmogžudžio arba žmogžudžių paieška. Tačiau tai kitos dvi bylos (tyčinis vilkinimas taip pat būtų nusikaltimas), dar viešai brandinama trečia prieš N.Venckienę, o kur mažamečių mergaičių skriauda, jų byla? Jos nieko nenušaus, tad gal neverta skubėti?

Kita vertus, jeigu įtariamųjų pedofilija nebeliks – o trečiojo, kažkokio Aido, kažin ar ieškota, – tai šią bylą nutraukti kliudys nebent pačių nukentėjusiųjų parodymai. Specialistai pasakytų – kiek metų reikia dar pavilkinti, kad pakartotinai klausinėjami vaikai imtų painiotis. Be to, jie patys turi išlikti ir fiziškai, ir nesugriautos psichikos, o atsitinka visaip. Štai apie vieną mergaitę, vyresniąją, nedaug buvo kalbama, net tyrėjai jos medicininio patikrinimo bei psichologinės ekspertizės nepageidavo, o dabar visai tylu. Klasės auklėtoja spalio viduryje nieko nežinojo apie savo auklėtinę, namuose buvo tamsu. Kur ji? Ar ji bet kada pasiekiama, jeigu teismui reikės?

Seimo komisija tyrė ir nustatė, kad Kauno teisėsauga dirbo nepateisinamai atsainiai ne tik mažosios nukentėjusiosios atžvilgiu. Informacija apie kitos mergaitės galimą tvirkinimą buvo gauta šių metų kovo 6 dieną, o jos motina apklausta tik po 40 (!) dienų, pati mergaitė – dar po savaitės. Iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto atlikto tyrimo išvados: „Tačiau nei mergaitės suvokimo psichologinis tyrimas, nei jos kūno tyrimas apylinkės prokuratūroje iš viso nebuvo paskirtas.“ Be komentarų.

O dabar? Prokurorų požiūris suprantamas: mažiau mergaičių – mažiau problemų. Todėl apie antrąją – visiška tyla. Netiriamas galimas nusikaltimas – matyt, ne nusikaltimas todėl, kad netiriamas. Ir neužlipsi ant jokio susidirbusio bičiulio. Bet daugelis pasakytų, kad pats toks požiūris – jau nusikaltimas.

Jei tyrėjai patikimi, tegul bent nurodo žiną, kur antroji mergaitė. Ponia Rimantė Šalaševičiūtė žino, ir to turi pakakti. Kaip ir dar apie pusantro šimto vaikų globos įstaigose; tyrė ir žino, kad buvo skriaudžiami. Galbūt mergaitė saugi. Jeigu nesaugi arba dingo, tai reikia dar vieno tyrimo. Aišku, pirmiausiai reikia, kad būtų Generalinė prokuratūra. Kaip rašo išvadose Seimo komitetas, Generalinės prokuratūros oficialioje informacijoje dėl šių bylų nesama jokių (!) duomenų apie tai, kas kur blogai atliko tyrimą, kas dėl to kaltas, nors būtent „Kauno miesto apylinkės prokuratūra akivaizdžiai vilkino ikiteisminį tyrimą“. Nusikalstamai vilkino ar neįvertino pavojaus, pristigo laiko?

Gali rastis nūnai ir noro numesti didesnę kaltę Kaunui, kai kontroliuojančiame ir prižiūrinčiame Vilniuje – ne geriau. Kylant aukštyn pagal Seimo komiteto išvadas, ir viršesnėje Kauno apygardos prokuratūroje, ir pačioje Generalinėje prokuratūroje vis konstatuojamas grandžių „neveikimas“. Skamba panašiai į sabotažą arba nenorą eiti savo pareigų. Dar viena galimybė – sisteminis atsakomybės pakrikimas Generalinėje prokuratūroje. Pakanka vien palyginti neregėtą šios įstaigos aktyvumą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl susapnuotos dr. Jono Basanavičiaus „nužudymo“ bylos, protu nesuvokiamą padėtį dėl sesers aferų suvaržyto vadovo ir visoje vertikalėje pasikartojantį pasyvumą ypatingais vaikų seksualinio išnaudojimo atvejais.

Vytautas Landsbergis

Baudžiamosios bylos medžiaga aiškiai patvirtino, kad byloje dalyvaujantis prokuroras D. Jakutis Jungtinėms Amerikos Valstijoms išsiuntė 39 kaltinimus, iš kurių 35 JAV sutikimo vykdyti baudžiamąjį persekiojimą Neringos Venckienės atveju nedavė. Be to, prokuroras nuslėpė nuo JAV video įrašą, melavo, kad aš sužalojau M. Gušauską, nors turėjo specialisto išvadą, kad M. Gušauskas buvo sužalotas 4 dienos iki įvykio, teismas šio prokuroro nenušalino, nors visa bylos medžiaga ir jo surašyti melagingi duomenys kaltinamajame akte, kad aš spardžiau L. Stankūnaitę, užrakinau ir barikadavau namo duris ir kita, patvirtino jo šališkumą, tačiau teismas jo nenušalino, o daugeliu atvejų perrašė iš kaltinamojo akto melagingus duomenis į nuosprendį.

Prokuroro Dariaus Jakučio video slėpimas, melavimas kaltinamajame akte, tiek baigiamųjų kalbų metu… Nieko nėra baisiau kaip galimai korumpuotas, meluojantis teisininkas. Jakučio cinizmas ir dėl mano tarptautinių procedūrų, dėl viešumo.
Iš tiesų matydama D. Jakučio prokuratūros persekiojimą mano atžvilgiu, aš buvau priversta išvykti iš Lietuvos. Manau, niekas geriau nepatvirtina prokuroro D. Jakučio nepagrįstos kūrybos kaip JAV atsakymas, kad dėl 35 nusikalstamų veikų Neringa Venckienė neišduodama.
Prokuroras D. Jakutis rengė spaudos konferencijas ir melavo jų metu apie kaltinimų skaičių.
Prokuroro D. Jakučio kūryba atsispindėjo 200 lapų, kurių JAV negalėjo suprasti. JAV atsiuntė prokuratūrai raštą klausiant kokius konkrečius nusikaltimus padarė N. Venckienė, tačiau taip D. Jakutis ir antrą kartą nesugebėjo JAV paaiškinti. Dėl 35 D. Jakučio sukurtų nusikaltimų buvo nuspręsta neišduoti. Likę 4, dėl kurių aš esu teisiama, taip pat yra dėl didelių D. Jakučio pastangų nuslėpti 2012 m. gegužės 17 d. įrašus. Jungtinėms Amerikos Valstijoms nebuvo pateikti video įrašai, kurie aiškiai patvirtina, kad neteisėtą jėgą prieš vaiką naudojo l. Stankūnaitė, o kiti asmenys jai sudarė sąlygas tą jėgą naudoti. Visi išvedžiojimai, kad L. Stankūnaitė atėjo ir pasiėmė vaiką, yra melagingi ir nepagrįsti. Vaikas buvo paimtas jėga, prieš jo valią. Visas šias aplinkybes D. Jakutis melagingai aprašė ekstradicijos prašyme, iš esmės suklastojęs dokumentus ir apgaule iš JAV gavęs sutikimą mane išduoti. Tik per klaidą D. Jakutis atidavė video įrašus į mano rankas. D. Jakutis kartu su buvusiu Generaliniu prokuroru E. Pašiliu ir vėl viešai melavo, kad būtent mano paviešintą video įrašą dėl Vaicekauskienės ir su ja atėjusių policininkų sudaryti sąlygas L. Stankūnaitei naudoti jėgą prieš vaiką visi seniai matė ir išanalizavo. Toks cinizmas, meluojant viešai žiniasklaidai ir visuomenei, patvirtina, kad D. Jakutis neturi jokio ryšio nei su morale, nei su teisingumu. Dar kartą pabrėžiu, kad minėtas video įrašas buvo nuslėptas nuo Seimo du kartus: tiek naikinant mano kaip teisėjos neliečiamybę, tiek naikinant mano kaip Seimo narės neliečiamybę. Video įrašas buvo nuslėptas ir nuo JAV, jo nepateikiant su ekstradicijos prašymu, bet įžūliai meluojant, kad prokuratūra turi video įrašus, kurie patvirtina Venckienės daromus nusikaltimus.

Redakcijos komentaras : primename, kad Vytautas Landsbergis dar 2012 m. siūlė Neringai Venckienei vadovauti Tėvynės sąjungai ir vesti šią partiją į Seimo rinkimus. Tačiau pastaroji mandagiai atsisakė ir sukūrė „Drąsos kelią“. Matyt, būtent todėl Graliavos pedofilijos byla ir baigėsi taip, kaip baigėsi

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));