skip to Main Content

 

 

 

2015 m. Laisvės premiją Seimui bus siūloma skirti Vytautui Landsbergiui

2015 m. lapkričio 13 d. pranešimas VIR

 

 

 

Lapkričio 12 d. Laisvės premijų komisija, atsižvelgdama į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus, nusprendė siūlyti Seimui 2015 m. Laisvės premiją skirti Vytautui Landsbergiui – pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos vadovui, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui.

 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos laisvės premijos įstatymu, 2011 m. rugsėjo 15 d. įsteigta Laisvės premija. Ja siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

 

Premija Seimo nutarimu paskiriama iki gruodžio 23 dienos.

 

Laisvės premija kiekvienais metais įteikiama Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją. Pirmoji Laisvės premija 2011 m. skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji – 2012 m. skirta Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji – 2013 m. skirta kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui, ketvirtoji – 2014 m. skirta Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.

 

Daugiau informacijos teikia Laisvės premijų komisijos pirmininkė, Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė (tel. 239 6651)

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: NERIJUS VĖTA, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

Ištrauka iš Juozo Ivanausko knygos „Landsbergizmas“:

 V. Landsbergio ir A. Kubiliaus
NUSIKALTIMAI
ŠOKIRUOJA IKI ŠIOL

 

Aurimas DRIŽIUS

 
 

„Dabar ateina D.Grybauskaitė, ir nieko neliks po senovei, o A.Kubilius nėra senovė“, – europarlamentaras V.Landsbergis bandė pažvelgti į netolimą ateitį, guosdamas save ir A.Kubilių, kad jie abu nėra senovė, o šviežiena. Mano nuomone, A.Kubilius ir V.Landsbergis yra vieno nusikaltimo bendrininkai, todėl jie turi gelbėti vienas kitą bet kokiomis sąlygomis, nes įkliuvus vienam, ir kitam reikėtų keliauti į cypę. Matyt, todėl premjeras A.Kubilius iki šiol tikina visuomenę, kad Vyriausybė neleis „Mažeikių naftos“ parduoti Rusijos bendrovei „Lukoil“.  Kaip žinia, „PKN Orlen“ už „Mažeikių naftos“ akcijas sumokėjo beveik 7 mlrd. Litų. Gaila, tačiau didžioji šių pinigų dalis atiteko ne Lietuvos valstybei, bet buvusiai įmonės savininkei, Rusijos įmonei ‚Jukos“. Už 53,7 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų „PKN Orlen“ 2006 m. pabaigoje sumokėjo 3 882 766 160 litų. Ir tik už likusias valstybei 30,66 proc. naftos koncerno akcijų Lietuvos valstybei atiteko 851,829 mln. JAV dolerių (apie 2,20 mlrd. Lt). Likusius valstybei 10 proc. akcijų lenkai nusipirko neseniai už daugiau nei 700 mln. dolerių.

 

139
 
 
 
 
 
Vytautas Landsbergis ir Andrius Kubilius

 

Kitaip tariant, „Mažeikių naftos“ rinkos vertė yra maždaug 7 mlrd. Litų, todėl labai lengvai galima paskaičiuoti, kokią žalą Lietuvos Respublikai padarė V.Landsbergis ir A.Kubilius, 1999 m. svetimomis rankomis perdavę „Mažeikių naftos“ kontrolę JAV kompanijai „Williams“. Kadangi šiai įmonei buvo dovanotas kontrolinis „Mažeikių naftos“ akcijų paketas, tai galima sakyti, kad V.Landsbergio ir A.Kubiliaus padaryta žala Lietuvos Respublikai siekia apie 3,5 mlrd. litų.

 

Kai kurie „Laisvo laikraščio“ skaitytojai tuo netiki, ir sako, kad minėti valstybės pareigūnai yra nieko dėti, ir kad laikraštis juos nuolat šmeižia. Tokiems skaitytojams galima pacituoti Generalinės prokuratūros kaltinimą buvusiems A.Kubiliaus vyriausybės ministrams Sigitui Kakčiui, Antanui Bartuliui bei Rimantui Didžiokui, kuriems buvo suteikta „garbė“ pasirašyti sutartis su „Williams“, ir kurias jie net neskaitę pasirašė. S.Kaktys buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministru ir žinodamas, kad

 

140

 

1998 m. kovo mėn. 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijoje “Dėl tiesioginių derybų investuojant į energetikos objektus“ pritarus tiesioginėms deryboms su JAV korporacija “Williams“ nurodyta, kad AB „Mažeikių nafta“ ir jos kapitalo valdymo klausimai turi būti sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, pasirašė Investicijų, Akcininkų bei Bendrųjų terminų ir aiškinimo sutartis, taip pat Paskolos bei Garantijos sutartis.
„Tokiu būdu S.Kaktys, piktnaudžiaudamas jam suteiktais įgaliojimais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu neteisėtai pasirašė Investicijų sutartį, kurios 2.4 paragrafe numatyta, kad AB „Mažeikių nafta“ privalo pasirašyti su „Williams International Company“ jo neteisėtai parafuotą Valdymo sutartį, kurios:

– 10.2 paragrafe neteisėtai įtvirtino valstybės konstituciniam principui prieštaraujančią nuostatą, kad UAB „Williams Lietuva“, Williams Servines, nuolatinis valdymo personalas ir bet kuris asmuo, paskirtas pagal sutartį, neatsakys už jokius nuostolius nepaisant taikytinos teisės ar teisingumo principų;

– 10.3 (a) ir (b) paragrafuose neteisėtai numatė vienintelį AB „Mažeikių nafta“ teisių gynybos būdą – generalinio direktoriaus, vyr.finansininko atšaukimą bei reikalavimą atšaukti Nuolatinio valdymo personalo narius ar kitus asmenis, paskirtus specialistais, konsultantais ar patarėjais;

11.2 paragrafe numatytais įsipareigojimais neteisėtai atleido AB „Mažeikių nafta“ valdymo personalo narius bei kitus asmenis, paskirtus specialistais, konsultantais ar patarėjais nuo atsakomybės ir bet kokių reikalavimų dėl visų nuostolių, atsiradusių vykdant įsipareigojimus pagal sutartį“.

 

141

 

Kitaip sakant, S.Kaktys pasirašė sutartį, kuria „Williams“ direktorius, valdančius „Mažeikių naftą“,iš anksto atleido nuo atsakomybės už „jokius padarytus nuostolius nepaisant teisės ar teisingumo principų“. Dar klausimas, ar S.Kaktys skaitė tą, ką jam pakišo pasirašyti V.Landsbergis, tačiau nekelia abejonių, kad visą sutarties tekstą puikiai žinojo ir dabartinis premjeras A.Kubilius, kuris iki „Mažeikių naftos“ privatizavimo buvo derybų su „Williams“ priežiūros grupės vadovas, bei tuometinis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, nes sutarties sąlygos ne kartą buvo svarstomos Valstybės gynimo taryboje. Tam, kad visuomenė nesužinotų apie tokius sutarčių punktus, jos buvo įslaptintos ir buvo paviešintos tik 2003 m.

G.Balčiūnas: „V.Landsbergis prievartavo pasirašyti šią sutartį“. Duodamas parodymus prokurorams, tuometinis Teisingumo ministras Gintaras Balčiūnas nurodė, kad ketvirtadienį (1999 m. spalio mėn. 14 d.) apie 18 val. į Teisingumo ministeriją buvo atneštos sutartys su „Williams International Company“, kurioms įvertinti buvo sudaryta darbo grupė (neoficialiai), nes reikėjo skubiai atlikti šių sutarčių įvertinimą. Minėta grupė dirbo per naktį ir savo išvadas surašė penktadienį apie pietus. Minėtose išvadose buvo pateikta daug problemų, kurios buvo sutartyse, nurodyta daug vietų, kurios aiškiai prieštaravo įstatymams. Šias išvadas G.Balčiūnas pateikė ministrui pirmininkui R.Paksui, dalyvaujant E.Maldeikiui ir J.Lionginui, kurie pareiškė, kad už tas sutartis jie nebalsuos. G.Balčiūnas taip pat paaiškino pasakęs „už“ sutartis nebalsuosiąs. Grįžtant iš Vyriausybės jam paskambino Seimo pirmininkas V.Landsbergis, kuris jam „atskaitė moralą“ teigdamas, kad jie specialiai vilkina derybas duodami tokias išvadas, nes tie dalykai,

 

142

 

Buvęs Teisingumo ministras Gintaras Balčiūnas, pasirašytą sutartį su „Williams International Company“, ko gero, norėtų užmiršti lyg košmarišką sapną…   Gintaras Balčiūnas

 
 

kai, kurie nurodyti Teisingumo ministerijos išvadose, jau seniai yra pataisyti sutarčių projektuose. Tuomet V.Landsbergis suorganizavo, kad į Teisingumo ministeriją atvyktų „Williams International Company“ derybų grupė, pateikusi kitą sutarčių projektą. Ministerijoje vėl su ta pačia darbo grupe buvo dirbama analizuojant sutarčių tekstus ir paaiškėjo, kad iš tiesų daugelis dalykų buvo pataisyti, nors ministerija vis tiek pareiškė tam tikrų pastabų. Kitą dieną (šeštadienį) įvyko dar vienas susitikimas su „Williams“ atstovais ir sutartyse buvo padaryti tam tikri pakeitimai, derinant juos su Lietuvos įstatymais. Tuomet Teisingumo ministerija parengė naują išvadą, kuri buvo pateikta Vyriausybės posėdžiui. Suderintus sutarčių tekstus iš Teisingumo ministerijos paėmė „Williams“ derybininkai ir juos nuvežė Seimo pirmininkui V.Landsbergiui, iš kurio sekmadienį paėmė jis (G.Balčiūnas) norėdamas jas atiduoti R.Paksui ar E.Maldeikiui ratifikuoti, bet kadangi jų nerado sutarčių projektus nuvežęs į R.Pakso namus Šilo gatvėje, kur jas palikęs R.Pakso žmonai. 1999 m. spalio mėn. 19 d. Vyriausybės posėdžio metu buvo priimtas nutarimas Nr. 1154, tačiau jis balsuodamas susilaikė, nes manė, kad sutartys

 

143

 

yra ekonomiškai nenaudingos, bet jis negalėjo balsuoti prieš Vakarų investuotoją, prieš žadamą AB „Mažeikių nafta“ modernizaciją. Vyriausybės posėdyje tikrai buvo pateikta pažyma apie sutartyse numatomus įsipareigojimus, taip pat buvo pateikti dokumentai (tarp jų – ir slapti), kuriuose buvo išdėstyti argumentai už sutartis su „Williams International Company“. Patys sutarčių tekstai į posėdį nebuvo pristatyti dėl didelės jų apimties, todėl nutarimu Nr. 1154 buvo pritarta tik esminėms sutarčių nuostatoms. Visą laiką buvo kalbama apie visas AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo sutartis, niekada niekur nebuvo išskiriami kokia nors atskira sutartis ar jos priedai, t.y. nebuvo kalbama apie tai, kad galima parafuoti vieną sutartį, bet negalima parafuoti kitos sutarties ar priedų. Todėl nutarimas Nr. 1154, nurodant tik 4 sutarčių projektus, G.Balčiūno nuomone, buvo techniškai blogai suformuluotas, nes tuometinė politinė valia buvo aiški: Vyriausybė privalo pasirašyti šias sutartis ir vėliau šioms sutartims buvo pritarta įtraukiant reikiamus skaičius į valstybės biudžetą. Po E.Maldeikio atsistatydinimo buvo sudaryta nauja darbo grupė, kuriai vadovavo S.Kaktys, kuri baigė derinti sutarčių su „Williams“ projektus.
Buvęs ūkio ministras E.Maldeikis paliudijo, kad derybų su „Williams“ metu nei viena, nei kita derybų pusė nesutiko eiti į kompromisus, tarp derybininkų kilo įtampa. „Tuomet “Williams“ atstovai kreipėsi paramos į JAV ambasadorių Lietuvoje, prezidentūrą bei Konservatorių partijos vadovybę Seime, – pasakojo E.Maldeikis. – Prezidentas V.Adamkus inicijavo pasitarimą pas save ir tuomet sutarta, kad visa raštiška derybų informacija bus perduodama ir aukščiausiajai politinei valdžiai: Prezidentui, Seimo pirmininkui. Taip derybų procesas buvo pradėtas kontroliuoti

 

144

 

Mažeikių nafta

 

aukščiausiųjų šalies politikų, kurie turėjo visą informaciją bei sutarčių projektus. Premjero prašymu buvo sušaukta Valstybės gynybos taryba, kuri pritarė sutarčių pasirašymui „Williams“ siūlomomis sąlygomis, neatsižvelgiant į Vyriausybės poziciją. 1999 m. spalio mėn. 15 d. įvyko pasitarimas pas premjerą R.Paksą, kur dalyvavo ministras J.Lionginas, ministras G.Balčiūnas, kuris pateikė Teisingumo ministerijos išvadas dėl sutarčių, kad jos prieštarauja įstatymams. Tačiau po susitikimo su R.Meidžorsu ir Seimo pirmininku, šeštadienį Teisingumo ministerija jau pateikė kitą išvadą kad iš esmės sutartys neprieštarauja Lietuvos įstatymams“.
Buvęs premjeras R.Paksas paliudijo, kad peržiūrėję „Williams“ sutartis jie pastebėjo, kad jose įtvirtinta daug Lietuvai nenaudingų dalykų. Apie pastebėtas abejones jis pranešė Seimo pirmininkui V.Landsbergiui ir Prezidentui V.Adamkui. Kadangi sutarčių projektuose, kurias pateikė „Williams“, išdėstytos sąlygos jų netenkino, buvo sudaryta

 

145

 

darbo grupė, kuriai vadovavo E.Maldeikis, įtraukiant į ją įvairių ministerijų atstovus. Po jo (R.Pakso) pokalbio su Prezidentu buvo sušauktas Valstybės gynybos tarybos posėdis, kurio metu buvo pasisakyta už sutarčių pasirašymą Bumgarnerio pasiūlytomis sąlygomis. Tai rodo, kad tuo metu buvusi politinė valia yra tokia, kad sutartys bus pasirašytos, nors Lietuvos derybininkams atrodė, kad sutartys prieštarauja įstatymams, Konstitucijai, dėl ko sutarčių taip pat negalima pasirašyti. Kadangi darbo grupėje buvęs S. Spėčius nuolat reiškė savo teisines abejones dėl sutarčių, todėl nutarta jas perduoti Teisingumo ministerijai teisiniam įvertinimui. Teisingumo ministerija pateikė išvadą, kad sutarčių tekstai prieštarauja Vyriausybės nutarimams, įstatymams bei kai kuriais atvejais – Konstitucijai. Šias išvadas jis gavo iš Teisingumo ministro G.Balčiūno, tačiau greit po

 

Temidė

 

146

 

to jam buvo įteiktos jau kitos išvados, kad sutartys neprieštarauja nei Konstitucijai, nei įstatymams. Šios išvados jam buvo pateiktos šeštadienį. 1999 m. spalio mėn. 18 d. įvyko Vyriausybės narių pasitarimas sutarčių klausimais. Šio pasitarimo metu buvo išklausyta kiekvieno ministro nuomonė. Prieš sutartis buvo jis, E.Maldeikis, J.Lionginas, taip pat D.Lygis. Kiti ministrai buvo už šias sutartis ir kaip galima greitesnį jų pasirašymą. Kitą dieną įvyko Vyriausybės posėdis, kuriame buvo svarstomas pritarimo sutartims klausimas. Ministrams buvo išdalinta konfidenciali informacija apie neigiamas sutarties pasekmes.

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

147
Facebook komentarai
Back To Top