skip to Main Content

Laimonas JAKAS: Nemotyvuotas karys už brangios technikos vairo
Lietuvos kariuomenės vado gerb. J. V. Žuko pasisakymas trumpai: Lietuvos kariuomenės biudžetas auga. Lietuvos kariuomenė pereina į kitą lygį. Lietuvos kariuomenės gynybos koncepcija atnaujinama. Lietuvos kariuomenės vizija atnaujinama. Lietuvos kariuomenę pasiekė taikliųjų šaulių ginklai FnScar. Lietuvos kariuomenę papildė GROM oro gynybos sistemos. Plečiamos kareivinės, valgyklos, karių laisvalaikio, sporto zonos, mokymo vietos, įvairūs treniruokliai ir t.t., ir pan.

Bet ar yra teisingai keliami klausimai akcentuojant techniką – bet ne žmogų, pinigus – bet ne viešųjų pirkimų skaidrumą, visuomeninių atstovų paramą – bet ne nereagavimą į jų išsakomas pastabas? Pacituosiu eilinio kario nuomonę apie šiuos J. V. Žuko teiginius:

„Kodėl mūsų gerb. Kariuomenės vadas niekada, niekur neužsimena apie karių atlyginimus, jų didinimus, kad, gavus didesnį finansavimą, bent dalis jo, bus skiriama atlyginimų kėlimui, įvairioms socialinėms garantijoms gerinti? Kodėl jis viešai giriasi gerėjančia situacija kariuomenėje, kai ji, anaiptol, ritasi žemyn, nes nėra rūpinamasi žmonėmis – kariais. Tai karių motyvacijos tikrai nekelia. Jei Vadas nori ar planuoja lygiuotis į Vakarų valstybes, gal pirmiausia pradeda nuo karių. Gal pirmiausiai reikėtų pasivyti Estiją su karių atlyginimais?”

(Pasiūlius išdėstyti šią nuomonę ir vadui, karys tik atsakė: „Nesu tas žmogus, į kurį jis kreips dėmesį”. Pasisakymas atsiųstas laišku „Karių teisių gynimo centro“ vadovui Laimonui Jakui, kario tapatybė žinoma, tačiau dėl jo apsaugos, kad nebūtų siekiama susidoroti su juo, ji neatskleidžiama).

Karys turi tapti prioritetu

Gaila, kad šiandien gerb. J.V. Žukas vis dar nesupranta, kur jam ir kitiems vadams reikia pasitemti – gal po 25 metų atėjo laikas nustoti “kataloguose” ieškoti “naujų žaisliukų” ir atsigręžti į patį karį? Juk vienas iš esminių stiprios kariuomenės elementų – kario motyvacija, jo vidinė savijauta, kuri veda į pasiaukojimą arba, kaip dabar dažnai nutinka, į atsargą.

Bet, įvertinus pastarųjų metų tendencijas ir pusės metų patirtį sprendžiant su šauktiniais/savanoriais susijusias problemas, ši situacija nesikeičia eilę metų ir tos pačios profesinės karo tarnybos (toliau – PKT) karių problemos nėra sprendžiamos.

Jei tikrai kariuomenės vadovybė norėtų matyti mūsų kariuomenę aukštesniame lygyje, pirmiausia skirtų dėmesį į įvykius, kurie menkina kariuomenės įvaizdį, kurį sudaro ne naujos JEVELIN, GROM, FnScar, PzH2000, RBS-70 sistemos ar BOXER, bet pats elgesys su (tikrosios karo tarnybos (toliau – TKT) kariais, socialinių garantijų užtikrinimas, tinkama medicininė priežiūra, atsargos karių efektyvi integracija į visuomenę, pagarbus ir teisėtas elgesys su atsargos kariais, kurie atidavė savo metus sukurti dabartinę kariuomenę, ir kurie šiuo metu yra metami į gatvę, palikti be priežiūros, be orios pensijos, medicininės priežiūros, priversti, pavyzdžiui, dirbti vilkikų ar autobusų vairuotojais tam, kad galėtų pragyventi.

Pasitemti reikia pradėti nuo savęs ir rodyti pavyzdį – būtent to pritrūko iš paties LK vado, todėl tikriausiai pritrūko ir iš likusios vadovybės. 2015 metais dirbant centre sprendžiant karių teisių pažeidimus Lietuvoje buvo pastebėta tokia tendencija, kad apskritai gerb. J.V. Žukas vangiai reaguoja į visuomenės veikėjų siekį gerinti kario tarnybą, jis net nenusiteikęs išklausyti pasiūlymų – nulinė reakcija į viešai iškeltas Lietuvos kariuomenėje egzistuojančias problemas spaudoje. Todėl asmeniškai nesuprantu, kokiems visuomenės veikėjams LK vadas J.V. Žukas dėkojo? Galima tik paspėlioti – gal Ginklų pardavėjų asociacijos prezidentui, kadangi buvo atlikti stambūs ginkluotės pirkimai?

Lietuvos kariuomenės vadas VIETOJ TO, kad:

(1) pateiktų siūlymus KAM gražinti atsargos kariams nukirstas kario pensijų dalis, dėl kurių grąžinimo iki šiol nėra aišku,
(2) nutrauktų kariuomenės kūrėjų išmetimą iš tarnybinių butų (labai tikėtina ir gerb. J. V. Žuko buvusių tarnybos draugų ar net buvusių vadų),
(3) teiktų siūlymą padidinti žemiausios grandies karių atlyginimus,
(4) prižiūrėtų, kad nebūtų pažeidžiamos kario žmogaus teisės kareivinėse;
(5) užtikrintų pilnavertę ekipuotę ir tinkamus aukšto pravažumo sunkvežimius ir autobusus KASP karių gabenimui iš dalinių į Poligonus ir Poligonuose, o ne pirktų brangius BOXER ir ginkluotę,
(6) įnicijuotų KASOKTĮ įstatymo pakeitimą dėl analogiškų garantijų ir medicininės priežiūros skyrimo ir iki 2014 metų karo veiksmuose sužalotiems su negalia kariams.

ĖMĖSI:

(1)renovuoti valgyklas, laisvalaikio ir sporto zonos, kai tuo tarpu karių kario pensijos negrąžintos iki šiol, o KASP kariai neturi elementarios ekipuotės;
(2)pirkti įrangos kone už daugiau nei 0,5 mlrd. eurų kai tuo tarpu kariuomenės rezerve esantys karininkai yra išmesti ir kai kurie dar iki šiol kone grūste grūdami VĮ „Turto banko“ ir KAM sudarytų aktų pagrindu į gatvę iš kadaise pačios KAM pažadėtų ir iki gyvenimo pabaigos paskirtų tarnybinių butų,

BE TO:

(3)PKT karių algų nepadidino,
(4)nukirpo asignavimus savivaldybėms karių socialinių garantijų užtikrinimui;
(5)krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) savanorius paliko be pilnavertės ekipuotės, ginkluotės ir sumažintomis pratybomis kai tuo tarpu neaišku, kur yra dedamas vos ne dvigubai didesnis biudžetas ir lėšos yra nukreipiamos per neaiškius viešuosius pirkimus;
(6)kariai, kurie buvo sužeisti iki 2014 metų, palikti be didesnių socialinių garantijų, kadangi jie ir toliau liko priklausomi nuo KAM karo medicinos tarnybos medikų nuotaikų, požiūrio, nuomonės, malonės;
(7)PKT kariai ir toliau ieško būdų kaip nutraukti sutartis su KAM, o tai reiškia, kad LK vadas ir KAM vis dar iki šiol nesupranta problemos ir neieško būdų, kaip tuos karius motyvuoti ir juos išlaikyti tarnyboje.

Lietuvos kariuomenė yra nedidelė. Ji niekada nebus didelė, bet ji gali būti efektyvi. Šiandien Lietuvos karių vardą su pagarba mini aukščiausių lygių NATO ir kitų valstybių karininkai. Tokios pačios pagarbos jie verti ir savo namuose. Labai svarbu, kad būtų sukurta gera atmosfera, palankios tarnybos sąlygos, kuriose kariai jaustųsi kaip komanda, kurioje nė vienas karys nebus paliktas vienui vienas.

Motyvuotas karys yra geriau

Man, kaip centro vadovui ir kaip LR piliečiui, žymiai geriau yra motyvuotas karys, nei brangi technika, kurios nėra kam valdyti. Kaip matyti iš viešų pranešimų ir pasisakymų spaudoje, LK vadui gerb. J.V. Žukui ir KAM ministrui gerb. J. Olekui geriau vis dėl to yra brangi technika.

Kyla klausimas, ką gali viena technika be aukštos motyvacijos ir gero parengimo kario už jos vairo ar ant brangaus ginklo nuleistuko paspaudimo laikantį nemotyvuoto ar nusivylusio vadų požiūriu kario piršto?

Eilinis, brangiai Lietuvai kainavęs metalo laužas, jeigu ir toliau KAM ministras ir LK vadas nesiims gerinti karių socialines garantijas, medicininę priežiūrą, kelti motyvaciją, didinti pasitikėjimą kariuomene ne vien tik brangiais, ir, kaip atrodo politikams, svarbiais pirkiniais, į kurią norėtų patekti daugelis Lietuvos piliečių ir dabar tarnaujančių šauktinių – savanorių, bet patrauklia, daug ko išmokančia ir motyvaciją keliančia institucija.

Reikia būti teisingiems Kariuomenės vadui ir KAM ministrui bei neklaidinti nei manęs, nei visuomenės – šiandien turime aiškią situaciją: dešimtys laisvų etatų į PKT, tačiau norinčių nedaug, nesukomplektuoti daliniai, šauktinių savanorių antrame kvietime yra vos keli šimtai, nenutrūkstamas PKT karių noras palikti kariuomenę, nuolatiniai PKT karių ginčai dėl kariuomenėje atliktų kursų kompensavimo, metami į gatvę kariai, kariai persekiojami KAM ir LK teisininkų, tinkamai mediciniškai neprižiūrimi kariai, kurie tarnyboje ilgainiui praranda sveikatą, ir nepilnai aprūpintos KASP pajėgos.

Karys, kuris nesitaiksto su tokiu vadų požiūriu į karių aprūpinimą, yra labiau motyvuotas nei tylintis apie tai ir leidžiantis nykti Lietuvos kariuomenei iš vidaus. Europoje yra priimta teisė kariams turėti profesinę sąjungą tam, kad būtų apgintos jų socialinės garantijos, todėl šioje situacijoje Lietuvos kariuomenės vadams gavus priekaištų dėl neįvykdytų pareigų reiktų pripažinti tas problemas ir jas spręsti, bet nebėgti nuo jų ir slėptis.

KASP – aktyviojo rezervo pagrindas

Savo kalboje Lietuvos kariuomenės vadas J. V. Žukas apie KASP užsiminė tik vienoje vietoje vienu sakinio dalimi „<…> taip pat ir karius savanorius“. KASP šiandien sudaro apie 50 proc. visos Lietuvos kariuomenės pajėgumo. Todėl norime visuomenei aiškiai priminti, kad:
KASP kariai šiandien važiuoja su savo asmeniniais automobiliais, nes nėra autobusų ar sunkvežimių, kuriais būtų galima transportuoti KASP karius į pratybas;
buvo pažadėti nauji automatiniai ginklai G-36, tačiau iki šiol KASP mokymuose ir šaudymuose AK-4, 2015-2016 metų taktika yra paremta mūšio mieste principais, kuriame reikia mobiliai taktikai skirtų ginklų;
nesukomplektuota kario ekipuotė ir uniforma – pratybos KASP kariai neturi elementarių dalių kaip antai šalmų, antkelių, taktinių pirštinių.
Reikia sutikti, kad toks požiūris į KASP yra geras pavyzdys apie Lietuvos kariuomenės vado netinkamą pareigų atlikimą, kadangi individuali kario ekipuotė yra labai svarbi kario išgyvenimui ir apsaugai mūšio lauke.

Ar rezervistas panorės grįžti?

Lietuvos parengtą rezervą sudaro visi profesinėje karo tarnyboje tarnavę į atsargą išėję kariai iki 55 (60) metų amžiaus. Esant mobilizacijai šie atsargoje esantys gali būti pašaukti tarnybon. Tačiau yra keli dalykui, kuriuos vis dėlto praleido kariuomenės vadas savo kalboje. Pirmiausia, šiandien parengti rezervistai yra „apiplėšti“, nes jų pensijos yra negražintos, metami į gatvę, kadangi pasikeitė politinė valia dėl tarnybinių butų, išleidus į atsargą kiekvienas parengtas PKT karys yra „prievartaujamas“ susimokėti už kursus, į kuriuos siuntė vadovybė.

Darosi nejauku, kaip iš tiesų mūsų kariuomenės vadas ir jo žinioje štabų viršininkai kuria mūsų rezervą palydėdami mūsų karius į tą patį rezervą per „spaudimą“, „šantažą“ ir pažeminimą. Jei jau karys pats užsimokėjo už kario parengimą, kuriame turėjo dalyvauti privalomai pagal tarnybos statuto reikalavimus, tada jis įgyja ir laisvę spręsti, kur tas žinias panaudoti. Tad po tokių išleistuvių į parengtą rezervą dažnas pagalvos, ar sugrįžti, ar vis dėlto ieškoti priežasčių negrįžti. Natūralu – kuris iš mūsų norėtų grįžti ten, iš kur tiesiogine žodžio prasme išujo, pažemino.
***
Gerb. LK vadas J. V. Žukas turėtų sau atsakyti, kas Jam yra geriau: vadovauti technikai su nemotyvuotais kariais už jos vairo, ar visgi vadovauti motyvuotai kariuomenei su truputėliu mažiau potencialaus brangaus metalo laužo?

Eilinio kario laiškas tik parodė, kad kariuomenės vadas užsiima iš dalies politikavimu, kai tuo tarpu turėtų rūpintis, kaip tinkamai atlikti savo pareigą – rūpintis karių gerove, koviniu pasirengimu. Mano vertinimu, vadovybė visiškai nesiaiškina arba nenori aiškintis tikrosios padėties daliniuose, kuriuose vyksta nuolatiniai neteisėti veiksmai, nukreipti prieš karius. Dėl šių priežasčių po pirmojo 2015 metų šaukimo, tikiu, kad po pradinės karo tarnybos panorės likti vos keliolika procentų karių (net ir gerb. R. Ušackas laidos metu patvirtino, kad nesiruošia likti kariuomenėje po savanorio tarnybos ir tapti PKT kariu), o tai, mano vertinimu, yra ir bus ypač rimtas signalas. Ateitis parodys, bet ar KAM mums tai viešai pasakys.

Kaip jaustumėtės dirbdami darbą, kuriame iš Jūsų būtų reikalaujama paaukoti gyvybę, bet yra didelė tikimybė, kad jos netekus, į Jūsų auką bus nusispjauta aukščiausiu lygmeniu – Jūsų šeimos nariai teismuose turės aiškintis, kad Jūsų auka buvo kažko verta.

Lietuvos kariuomenės lygis jokiais būdais negali būti pervertinamas vien technikos užsipirkimo prasme, kadangi kariuomenės pasirengimą ir jos kokybę reikia pradėti kelti ne naujais brangiais pirkiniais – žaislais, o karių morale, motyvacija, socialinėmis garantijomis, oria pensija, kurie skatins tikrosios karo tarnybos karių norą pasiaukoti vardan Tėvynės, žinant, kad jų šeimoms neteks teisme KAM teisininkams įrodinėti, kad jų sutuoktiniai ar vaikai ne veltui žuvo Tėvynės labui.

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: VIEŠŲJŲ RYŠIŲ TARNYBA , LIETUVOS LAISVĖS SĄJUNGA (LIBERALAI)

Facebook komentarai
Back To Top