skip to Main Content

L.Donskio mirtis apnuogino emigracijos į Anapilį mastus

Anapilin išėjo vienas šviesiausių mūsų protų – Leonidas Donskis. Ūminė širdies liga jį pasivijo ir į Anapilį pakvietė ruošiantis Pasaulinės širdies dienos minėjimui, beveik jos išvakarėse. Sunkiai suvokiama ir neviltį kelianti netektis – Lietuva prarado dar vieną šviesų žmogų. Deja, ne vienintelį, dar sunkiai susitaikome su aa. Bronislovo Lubio, Gintaro Ruplėno, Juliaus Veselkos bei kitų mirtimis, kurias sukėlė širdies ir kraujotakos ligos.

 

Vien baisėtis, gedėti ir aikčioti iš netikėtumo išgirdus liūdnas žinias, deja, nepakanka.

 

L.Donskio išėjimas – tai dar viena kraupi iliustracija tendencijos, kurią jau ilgus metus stebime Lietuvoje, – širdies ligos pasiglemžia vis jaunesnius žmones. Neužtenka gūžčioti pečiais girdint akis badančią statistiką. Tokia realybė. Ir ji negailestinga. Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje tebėra pagrindinė šalies gyventojų mirties priežastis. Jos pasiglemžia daugiau gyvybių bei karas keliuose, alkoholio vartojimas ar emigracija.

 

Kuomet politinė visuomenė aikčioja dėl emigracijos apimčių, kalba apie išvažiuojančią Lietuvą, kuria planus, kaip išsaugoti žmones, mūsų piliečiai tiesiog… miršta. Paprasti žmonės miršta tyliai, o garsūs – garsiai. Deja, net 52 proc. visų mirčių yra nuo širdies ir kraujagyslių ligų, kasmet netenkame tiek žmonių, kiek gyvena visame Plungės mieste – virš 22 000. Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų išlieka mūsų didžiausias išūkis.

 

Prieš metus pateiktoje Europos kardiologų draugijos epidemiologinėje apžvalgoje taip pat atrodome sudėtingai  – Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų miršta beveik dvigubai (56 proc.) daugiau gyventojų negu vidutiniškai ES šalyse senbuvėse – Lietuvos vyrų ir moterų standartizuoti mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

 

L. Donskiui šį pavasarį sukako vos 54 metai. Tai yra vidurio amžius vyro, kuris dar gali gyventi, kurti, džiaugtis gyvenimu mažiausiai dešimt – dvidešimt metų. Negailestinga statistika rodo, kad Vakaruose vidutinė vyrų gyvenimo trukmė yra 77,8 metų, o Lietuvos, labai panaši, kaip Rusijos, – 68,5 metų. Ko ne dešimties metų skirtumas…

 

Pagaliau turime suvokti, kad kasdien labai svarbus tradicinių ŠKL rizikos veiksnių korekcija, turime apie juos žinoti, įvertinti ir imtis labai konkrečių veiksmų, kad Lietuvos žmonės… gyventų. Deja, tai nebylūs rizikos veiksniai. Turime siekti, kad kuo daugiau žinotų apie širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją, aktyviai dalyvautų prevencijos programose, bet ir mūsų visuomenės aktyvesnio įsitraukimo į  savo sveikatos savistebėseną. Nebūkime abejingi. Medikų pareiga ne tik padėti ištikus ligai, bet ir šviesti bei skatinti žmones pasirūpinti savo sveikata, keisti gyvenimo būdą, nenumoti ranka į sveikatos būklę. Ir kur kas geriau nei lankstinukai, laikraštukai ar straipsniai internete tai gali padaryti gyvas žmogus, kuriam patikime savo sveikatą.

 

Tad jei kokiai sričiai Lietuvoje ir reikia naujos, tikros ir veiksmingos strategijos – tai širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos, prevencijos. Tam, kad emigravusių Anapilin būtų mažiau.

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: DŽERALDAS KAUNECKAS, UAB „IDEA PRIMA“

Facebook komentarai
Back To Top