skip to Main Content

Alstom 4. Prasideda tikros sumos

Toliau palengva skaitome Alsthom bylą. 2005-ieji. Elektrėnų taršos mažinimo darbai sklandžiai vyksta. Kruonis daug pluša, atsiskaitymai eina kaip iš pypkės, įmonė fiksuoja 6 mln. lt gryną pelną. 2006 m. kovo mėnesį reikia vėl atsiskaityti. Šį kartą reikia Uspaskichui atvežti 5 mln. litų. Pranciškus Jurgutis pinigus kaupė jau seniai, tačiau reikiamai dienai turi tik 4,35 mln. lt.

Beje, tikriausiai reikia paminėti ir kaip jis šiuos pinigus išsigrynindavo. Ogi pervesdavo arba „įmokėdavo grynais“ visokioms asociacijoms, reklamos agentūroms, kurios šiokią tokią dalį pasilikdavo sau. Pavyzdžiui, P.Jurgutis tardytojai pasakojo apie tokį sandorį: asociacijai „Your Sport“ pervedė 224 000 Lt, ši grynais perdavė direktoriui, o asociacijos direktorius pinigus pervedė asmeniškai P.Jurgučiui. Šis malonumas atsiėjo 50 000 Lt.

Pačias didžiausias pinigų sumas išsigrynindavo parduodami savo įmones ofšorams. Ten jau sumos virš milijono. Bet tiek to, grįžkime prie kyšininkavimo eigos.

Taigi Jurgutis išsitraukė lagaminą ir į jį prikrovė pilną banknotų po 500 lt. Susidarė, jo subjektyviu vertinimu, virš 10 kg. grynojo svorio. Ginkluotas vairuotojas, pajudėjo iš Klaipėdos, pranešė vienam bendradarbiui, dėl viso pikto, kur ir ko išvyko.

Nuvyko į Vilnių. Dabar skaitykite tikrai atydžiai. Uspaskichas Jurgutį sutiko Darbo partijos būstinėje. Šį kartą dėl trūkstamos sumos visiškai neskandalino. Atsidarė lagaminą ir persidėjo pinigus į dėžę, skirtą viskio kanistrui – 5 litrų buteliui. Netrukus Uspaskichas su savo didele dėže išskubėjo iš partijos būstinės, o Jurgučio pažįstamas iš Darbo partijos replikavo „matai koks gudrus, kaip gerai sugalvojo“. Reikai suprasti, kad jeigu būtų kas sustabdęs, Uspaskichas būtų didžiai nusistebėjęs dėl to ką dėžutėje nešasi. Taip kad pinigai alkoholio dėželėse savyje neša gilią mintį.

Dar po kiek laiko, 2006 m. gegužę, driokstelėjo DP juodosios bulaterijos byla, Uspasckichas su antrankiais, o po kelių mėnesių pabėga į Maskvą. P.Jurgutis apsidžiauga, kad daugiau kyšių jam nešti nereikės, bet kur tau: perduodamas nurodymas, kad likusią kyšio dalį, virš 2,5 mln. dalį, jis turi atvežti į Maskvą. Jurgutis kategoriškai atsisako, nes temptis tokius pinigus per sieną jam atrodo tikra savižudybė. Tada jį pasikviečia į Kėdainius, „Vikondos“ būstinę. Ten Jurgutis Uspaskicho atstovui paaiškina, kad kadangi Uspaskichas daugiau nebegali daryti įtakos procesams Lietuvoje, jis atsisako mokėti. Uspaskicho agentas pasiūlė dar gerai pagalvoti, tačiau išliko santūrus.

Dar po kiek laiko P.Jurgutis susitiko su J.Venskumi Vilniuje, šis atėjo su tos dienos „Lietuvos ryto“ numeriu. Ten straipsnis, kad P.Jurgutis įsivėlęs į pedofilijos skandalą Latvijoje. J.Venskus paaiškino, kad straipsnį užsakė R.Juozaitis (Lietuvos energija) dėl Uspaskichui nesumokėtos dalies.

Dar praleidau tokią „smulkmeną“. Pasirodo, Elektrėnų jėgainės istorijoje 15 mln. eurų – tai tik vien Uspaskichui. Kaip Jurgučiui paaiškino J.Venskus, dar savo dalį turi gauti ir ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas bei Elektrėnų jėgainės direktorius Pranas Dirgėla. Reikėjo kas mėnesį tiems ponams atrasti po 200 000 lt – čia kiekvienam po tiek. P.Jurgutis pasakoja, kad minėtus kyšius jis nešdavo J.Venskui ir, pasak bylos, galima suprasti, kad jie pasiekdavo adresatus, bent jau P.Dirgėlą.

Įdomi detalė: kyšininkai niekuomet neima atnešusiojo taros. Verčiau išimti, persidėti į savo maišelį, kad nepaliktų kokios blakės.

Greta rutuliojosi kita istorija, kuri įstūmė P.Jurgutį į bėdą. 2004 m. R.Juozaičiui talkininkaujant Alstom laimėjo laimėjo Kauno HES remonto darbus. Tik štai bėda – šį kartą subrangovai Kruonis kartu su valstybine įmone „Kauno energetikos remontas“. Jau nebenoriu jūsų apkrauti detalėmis, esmė ta, kad partnerių iš Kauno vadovas vadovas A.Navickas pasitaikė seno sukirpimo direktorius, kuris sutikdavo, kad kyšius duoti priklauso, tačiau viskas tuo ir baigdavosi – išsigindavo, kad jie yra valstybinė įmonė ir jiems išgryninti neišeina. Buvo pažadėjęs pervesti Kruoniui už nebūtus darbus, tačiau niekuomet savo pažado taip ir neįvykdė.

Iš viso už Kauno HES užsakymą abu subrangovai turėjo sumokėti 400 000 lt. kyšių. Kaip Jurgučiui sakė Juozaitis, pusė sumos jam, pusė Kauno HES direktoriui J.Bartlingui. Trumpai drūtai, Jurgutis savo dalį Juozaičiui per pora kartų sumokėjo, o kauniečių dalį mokėti atsisakė. Po to kelis kartus dar buvo susitikę su Juozaičiu, šis vis reikalaudavo pinigų, aiškindavo, kad priešingu atveju turės atsiskaityti iš savųjų. Tarėsi, kad tegu Kauno HES tuomet duoda fiktyvių užsakymų, tačiau nieko iš to neišėjo.

Pamažu P.Jurgutis prarado politikų pasitikėjimą. Sutriko mokėjimai iš Alstom, pasipylė pretenzijos, kad Kruonis prastai atliko darbus. Į įmonę atvyko Elektrėnų policija, apieškojo patalpas, nes kilo įtarimų, kad Kruonis dar ir nesumoka mokesčių.

Dar po kiek laiko P.Jurgutis pamėgino nunešti kyšį E.Gentvilui Klaipėdoje, kuris tuo metu tapo uosto direktoriumi. Tačiau liberalų politikas šį kartą parodė principingumą ir įdavė kyšininką policijai. Galop viskas sustojo ir jis bankrutavo. P.Jurgutis liko nemažai skolingas savo įmonei. Prieš pabaigą dar nuvyko į ūkio ministeriją, grąsino ministerijos sekretoriui, kad jeigu ir toliau taip, jis viską išklos STT. Taip galiausiai ir padarė. Tačiau kai STT bylą iš Vilniaus perdavė Klaipėdos skyriui, P.Jurgutis suprato, kad jis pasmerktas.

Visa tai toli gražu ne visa istorija. Kviečiu patiems paskaityti bylą. Kadangi joje tiek gausu detalių, skaitosi tarsi trileris apie karštus nusikaltimus aukštuose sluoksniuose. Kad dar labiau sudominčiau, pasakysiu, kad bylos 28 psl. perskaitysite kiek kainuoja ūkio ministro K.Daukščio parašas, kad į įmonės „Visagino statybininkas“ (Ignalinos uždarymo darbai) direktoriaus pavaduotojus galėtum paskirti savo žmogų. O jeigu norite sužinoti apie tuometinio finansų ministro A.Butkevičiaus finansinius reikalus toje istorijoje, tuomet jums į 30 psl.

Kadangi byla yra pdf failo, jį galima įkelti tik į FB grupes. Failą rasite grupėje Unfollow 15 min https://www.facebook.com/groups/264525214978494, paskelbiau rugpjūčio 6 d. smagaus skaitytmo ir kviečiu visus nuo šiol dalintis informacija apie tai kas kiek pas mus pavagia. Nebijokite. Viskas bus gerai.

Prokuratūros nutarimas nutraukti tyrimą dėl 15 mln. eurų kyšio:

 

Nuotr. P.Jurgutis pridavė visus kyšininkus, kuriems mokėjo kyšius, prokuratūrai, tačiau pastarajai tai nebuvo įdomu.

 

2015-01-08 LR STT Seriuous Fraud Office pareigūnai pateikė duomenis, kad Johanes Villi Venskus, Nicholas Reynold, „Alstom Power Limited“ pateikti kaltinimai tuo, jog Johanes, Villi Venskus ir Nicholas Reynold atstovaudami „Alstom Power Limited“ tarpusavyje ir kitais asmenimis, laikotarpiu nuo 2002-02-14 iki 2010- 03-31, neteisėtai susitarė duoti ar davė oficialiems ar neoficialiems AB „Lietuvos elektrinė“ atstovams dovanas ar kitokį atlygį – pinigus, užmaskuotus kaip oficialų atsiskaitymą už UAB „Vilmetrona“ suteiktas paslaugas pagal 2005-07-18 konsultavimo sutartį kaip paskatinimą ar apdovanojimą už veiksmus ar neveikimą rodant palankumą „Alstom“ įmonių grupei dėl „Nedidelės Nox emisijos degiklių“ sutarties tarp „Alstom Power Limited“ ir AB „Lietuvos elektrinė“ sudarymo ar jos vykdymo „Aplinkos ir susijusios techninio Lietuvos elektrinės atnaujinimo“ projekte.

Nurodoma, jog Seriuous Fraud Office vykdyto ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų leidžiančių pateikti kaltinimus Johanes Villi Venskus, Nicholas Reynold, „Alstom Power Limited“ dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų galimai padarytų Lietuvos Respublikos teritorijoje papirkinėjant AB „Lietuvos elektrinė“ atstovus, todėl ši baudžiamoji byla perduota į teismą (pastarieji vėliau buvo nuteisti kalėjimo bausmėmis – aut. Pastaba).

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2015-03-05 gautame pranešime Pranciškus Jurgutis nurodo, jog buvo įmonių grupės UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“, UAB „Klaipėdos hidrotechnika“, UAB „Klaipėdos keliai“, UAB „Lokys“. UAB „Pajūrio investicijų valdymo centras“ akcininkas, bendrovių valdybos pirmininkas.

Įmonių grupė specializavosi statybų sektoriuje vykdant darbus strateginiuose objektuose: Klaipėdos valstybinis 3 jūrų uostas, Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvos elektrinė, Kauno hidroelektrinė ir kt. 2004 m. įsigyta AB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ specializavosi energetinių objektų statyboje, atliko statybos rangos darbus Elektrėnų (dabartinė Lietuves elektrinė) bei Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje AB „Lietuvos energijos“ užsakymu.

Vieno iš dalykinių susitikimų su tuometiniu AB „Lietuvos energija“ generaliniu direktoriumi Rymantu Juozaičiu metu šis pranešė apie planuojamus didelės vertės užsakymus Lietuvos elektrinėje bei Kauno hidroelektrinėje ir galimybę, jeigu bus vykdomi šio ir kartu su šiuo veikiančių asmenų, kuriuos nurodys, reikalavimai, gauti P. Jurgučio atstovaujamai bendrovei UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ didelės vertės statybos subrangos darbų.

 

Rymantas Juozaitis nurodė šiais klausimais bendrauti su potencialiu projektų generaliniu rangovu Alstom Povver Sweden atstovu Lietuvoje Johanesu Vili Venskumi bei tuometiniu Ūkio ministru – Viktoru Uspaskich, nes šiame procese dalyvauti galėtų ir didelės vertės statybos subrangos darbus gautų tiktai mokėdamas kyšius, kurie priklausys nuo projekto sąmatos, Alstom Povver Sweden atstovui Johanesu Vili Venskui bei Ūkio ministrui Viktorui Uspaskich.

2005 m. pradžioje dalyvaujant Johanesui Vili Venskui susitikime Ūkio ministerijos patalpose dėl Elektrėnų elektrinės modernizavimo darbų Ūkio ministras Viktoras Uspaskich pareikalavo iš Johaneso Vili Venskaus 15 mln. eurų kyšio už palankių sprendimų priėmimą, o šis savo ruožtu provokavo P. Jurgutį duoti 8 mln. litų dalį kyšio ministrui. Dalis reikalaujamo ir išprovokuoto kyšio buvo perduota: 2005 m. pavasarį Molėtų rajone, AB „Lietuvos energijos“ priklausančiuose poilsio namuose „Dubingiai“, buvo perduota virš 500 tūkst. litų kyšis tuometiniam Ūkio ministrui – Viktorui Uspaskich, perduodant pinigus dalyvavo AB „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Rymantas Juozaitis; 2006 m. pavasarį, Vilniaus mieste, Aukštoji g. 3, darbo partijos būstinėje buvo perduota virš 4 mln. litų kyšis tuometiniam darbo partijos pirmininkui – Viktorui Uspaskich.

Pareiškime taip pat nurodoma, jog yra ir daugiau panašaus pobūdžio neteisėto piniginio atlygio reikalavimo ir provokavimo faktų, kuriuos ir juos vykdžiusius asmenis pareiškėjas atskleis parodymų metu, jeigu bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, o jis, jo šeimos nariai bei jų turtas bus apsaugoti nuo buvusio, dabar vykdomo ir galimo naujo baudžiamojo persekiojimo, bus peržiūrėtos, patikrintos ir detaliai išanalizuotos visos baudžiamosios bylos, kurios susijusios su juo, jo šeimos nariais, ir kurios yra susijusios būtent su organizuotu persekiojimu nevykdant neteisėtų reikalavimų ir provokacijų mokėti dideles pinigų sumas konkretiems asmenims.

Šis pranešimas teikiamas praėjusiam kuriam laikui, kadangi neįvykdžius reikalavimo ir provokacijos, iki galo neperdavus reikalaujamos likusios apie 3 mln. litų sumos, prieš jį, jo įmonių grupę bei šeimos narius buvo pradėtas sisteminis persekiojimas, pasitelkiant žiniasklaidos priemones, teisėtvarką, politikus, rinkoje esančius konkurentus. Per nedidelį laiko tarpą pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas, taikyti prievartiniai procesiniai apribojimai tiek jam asmeniškai, tiek šeimos nariams, tiek jų turtui, taip siekiant visiškai sužlugdyti ir net sunaikinti. Nesibaigiant šiam visuotinam persekiojimui, nebegalėdamas taikstytis su įsišaknijusia korupcija valstybėje, nusprendė aktyviai tam pasipriešinti ir informuoti apie aukščiausių pareigūnų/politikų korupcinius ryšius, aiškiai nusikalstamas veikas.

Pareiškime prašoma atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, nes buvo reikalaujama ir provokuojama mokėti pinigus, jį, jo šeimos narius bei jų turtą apsaugoti nuo buvusio, dabar vykdomo ir galimo naujo baudžiamojo persekiojimo, peržiūrėti, patikrinti ir detaliai išanalizuoti visas baudžiamąsias bylas, kurios susijusios su juo, jo šeimos nariais, ir kurios yra susijusios būtent su organizuotu persekiojimu nevykdant neteisėtų reikalavimų ir provokacijų mokėti dideles pinigų sumas konkretiems asmenims, bei šiuos procesus nutraukti.

 

2004 metais vyko renginys Elektrėnų elektrinėje, kurio metu „Alstom“ pristatė save, kaip įmonę, atliekamus darbus Europoje ir pasaulyje, taip pat Elektrėnų elektrinėje atliktus darbus.

Šiame renginyje dalyvavo ir tuometinis premjeras A.M. Brazauskas, ūkio ministras Petras Čėsna, Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas. Švedų įmonę atstovavo grupė užsieniečių, kurių tuo metu dar nepažinojo. Jam pačiam su A.M. Brazausku teko susitikti įvairių renginių, parodų metu, bendrauti kitais darbiniais klausimais, 2001 m. jis buvo paskirtas Latvijos garbės konsulu Klaipėdos krašte, tad teko prisistatyti Ūkio ministrui P.Čėsnai ir bendrauti dėl Būtingės terminalo reikalų. Renginys jam buvo aktualus, nes reikėjo užmegzti kontaktus ir surasti, kokia žymiai aktyvesne veikla jų privatizuota AB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ (KHES) galėtų užsiimti.

Iš švedų prisistatymo to renginio metu suprato, kad šie planuoja dirbti Lietuvoje energetikos srityje ir Elektrėnų elektrinėje, jis tai suvokė kaip galimybę jų privatizuotai įmonei KHES gauti užsakymų toje srityje.

2004 m. pavasario pabaigoje-vasaros pradžioje, neužilgo po pirmo jo pirmo pokalbio su R. Juozaičiu, jis nuvyko į AB „Lietuvos energija“ pastatą Žvejų gatvėje pas R. Juozaitį, kur pastarasis P. Jurgučio paklausinėjo apie jį, jo paties ir jo įmonių veiklą. Po to įvyko dar keletas susitikimų „Lietuvos energijos“ patalpose, P. Jurgučiui domintis, kokiuose projektuose galėtų dalyvauti, R. Juozaitis sakė, kad bus skelbiami konkursai, kuriuose galės dalyvauti, tačiau nieko konkretaus nežadėjo ir nekalbėjo, apie įmonės „Alstom“ numatomus vykdyti projektus jis nieko neminėjo. Po kurio laiko R. Juozaitis jo paklausė, ar jų įmonė 5 nenorėtų dalyvauti įgyvendinant įmonės „Alstom“ projektus Elektrėnų elektrinėje, susidomėjus pasakė, kad turėtų paskambinti ir susitikti su „Alstom“ atstovu Jahanesu Vili Venskumi, papasakojo apie šį ir perdavė kontaktinį numerį.

Artėjo 2004 m. rinkimai į Seimą, V.Uspaskicho Darbo partija jau veikė labai aktyviai, tikėjosi laimėti, todėl situacija po rinkimų galėjo keistis, nes „Alstom“ tuo metu nebuvo pasirašiusi sutarčių šio projekto įgyvendinimui. Tačiau, netgi nesant jokios konkrečios kalbos, J.V.Venskus leido suprasti, kad jeigu būtų kviečiami subrangovais, tektų už tai „atsilygint“, tačiau kam, kiek, kada ir kokiomis sumomis nepasakė.

Po to, kai nurodytomis aplinkybėmis susipažino su R.Juozaičiu, tiek su J.V.Venskumi, jie pradėjo gan dažnai trise susitikinėti Vokiečių gatvėje, 22, restorane „La Provence“ dalykinių pietų, susitikimų metu jie aptarinėdavo visokius galimus bendrus projektus energetikos srityje, tame tarpe, kur galėtų dalyvauti ir AB KHES. Tačiau šių susitikimų metu apie kyšių mokėjimą kokiems nors asmenims už galimybes dalyvauti tokiuose projektuose nebuvo kalbama. Į šiuos susitikimus R. Juozaitis atvažiuodavo automobiliu Chrysler 300 C, juodos spalvos, J.V.Venskus gyvendavo „Radison“ viešbutyje, todėl į restoraną ateidavo pėsčiomis, P. Jurgutį atveždavo jo vairuotojas Stasys Nausėda juodos spalvos automobiliu BMW 7, kuris, jei gerai atsimena, priklausė įmonei.

2004 metų rudenį, dar iki Seimo rinkimų jo senas pažįstamas Andrius Baranauskas, kuris jau buvo įstojęs į Darbo partiją, pasiūlė supažindinti jį su Viktoru Uspaskich. A.Baranauskas buvo svarbus Darbo partijos narys, jie tuo laiku aktyviai ruošėsi rinkimams į Seimą, buvo akivaizdu, kad šios partijos reitingai aukšti ir jie gali laimėti daug vietų į Seimą ir taps valdančiąja partija, V.Uspaskich ruošėsi tapti premjeru. Kadangi jis pats suprato, kad Darbo partija gali tapti valdančiąja partija, jis taip pat buvo suinteresuotas susipažinti su V.Uspaskichu, kad šiems valdant galėtų netrukdomas vystyti verslą.

2004 metų rudenį, jis su A.Baranausku nuvyko į Darbo partijos būstinę, kuri tuo laiku buvo prie Lukiškių kalėjimo, gatvės neprisimena, būstinė buvo pastato antrame aukšte. Jis su A.Baranausku užėjo į būstinėje esantį V.Uspaskicho atskirą kabinetą, A.Baranauskas jį pristatė, pasakė, kad P. Jurgutis gali paremti partiją. Kaip suprato, A.Baranauskas apie jį V.Uspaskich jau buvo sakęs dar prieš jiems ateinant. Pristatęs jį A.Baranauskas iš karto išėjo ir jį su V.Uspaskich paliko dviese, pokalbis iš karto prasidėjo nuo V.Uspaskich klausimo, kiek jis, jo įmonės galėtų paremti Darbo partiją oficialiai. Jis atsakė, kad apie 80.000 – 100.000 litų, tačiau V.Uspaskich pasakė, kad turi paremti 150.000 litų. Šitą pasakymą jis suprato kaip reikalavimą.

Kadangi suprato, kad Darbo partija tikrai gali laimėti rinkimus į Seimą ir bus valdančioji partija, jis su V.Uspaskich nurodyta piniginės paramos suma sutiko, nes turėjo kelias įmones, kurios galėjo skirti paramą neviršydamos įstatymu nustatytų 6 apribojimų (apie 36.000 Lt). Jam sutikus pinigais oficialiai paremti Darbo partiją, V.Uspaskich leido suprasti, kad jiems laimėjus rinkimus, jie neužmirš ir jo įmonių, sakydamas maždaug taip : „Jeigu tu paremsi, bet tavęs neužmiršim“.

Jų pirmas susitikimas truko apie 15 min. ir greit baigėsi. A.Baranauskas jo laukė būstinėje, išėjęs iš V.Uspaskich šiam pasakė, kad sutiko paremti Darbo partiją 150.000 Lt. Tada A.Baranauskas dar pasakė, kad savo pažadą išpildytų ir paremtų partiją, perspėdamas, kad V.Uspaskich kerštingas, nes jeigu neįvykdytų savo pažado turėtų problemų tiek A.Baranauskas, tiek jis pats. 2004 m. rudenį, dar iki Seimo rinkimų jo valdomos įmonės UAB „Klaipėdos hidrotechnika“, UAB „Klaipėdos keliai“, UAB KHES, UAB „Pajūrio investicinis centras“, UAB „Kabotažas“ parėmė Darbo partiją pervedant lėšas į Darbo partijos nurodytas sąskaitas. Iš šitų įmonių buvo pervesta po apytiksliai apie 36.000 litų, bendra suma buvo apie 150.000 litų. Praėjus mėnesiui po pinigų pervedimo A.Baranauskas jam pasakė, kad V.Uspaskich kelia triukšmą, kad jis nesuteikė Darbo partijai pažadėtos piniginės paramos. Tada jis pasiėmė iš įmonių pavedimų kopijas ir kartu su A.Baranausku nuvyko į tą pačią Darbo partijos būstinę prie Lukiškių kalėjimo, jis parodė V.Vonžutaitei pavedimų kopijas ir paaiškino, kad štai iš tų jo anksčiau paminėtų įmonių ir buvo jo suteikta piniginė parama Darbo partijai.

V.Vonžutaitei pasakius, kad tai ne jo, bet Antano Boso parama, paaiškino, kad tai jo įmonės.

Kaip minėjo, 2004 metų vasaros pabaigoje – rudens pradžioje, susipažino ir pradėjo bendrauti su „Alstom“ atstovu J.V.Venskumi dėl „Alstom“ vykdyto dūmų valymo nuo kietųjų dalelių ir nusierinimo projekto Elektrėnų elektrinėje.

Dar prieš pradedant rengti pasiūlymą J.V.Venskus jam atvirai pasakė, kad rengiant pasiūlymą reikia taikyti aukštus įkainius, nes dalį iš projektui skirtų pinigų reikės skirti Lietuvos aukštiems valdininkams atsilyginti, mokėti taip vadinamą „otkatą“, t.y. suprato sumokėti kyšius užtai, kad „Alstom“, kaip generaliniam rangovui.

Kažkuriuo metu J.V.Venskus sakė, kad nebijotų rašyti aukštų kainų, kad jis savo ruožtu užtikrins, kad tos kainos bus priimtinos „Alstom“ įmonei ir jie gaus tokiomis paaukštintomis kainomis tuos darbus atlikti.

V.Uspaskich tapo Ūkio ministru, R.Juozaitis pradėjo sakyti, kad jeigu „Alstom“ nori, kad projektas Elektrėnų elektrinėje būtų įgyvendintas, jame galėtų dalyvauti ir UAB KHES, reikės draugauti su V.Uspaskich, nes šis tą projektą gali sužlugdyti. Iš esmės tą patį pradėjo sakyti ir J.V.Venskus, todėl mano, kad buvo kalbėję su R. 7 Juozaičiu.

Vykstant šiems pokalbiams 2005 metų pradžioje, jei gerai prisimena, kovo pradžioje J.V.Venskus jam pasakė, kad kad R.Juozaitis jam pranešė, kad jie turi apsilankyti pas V.Uspaskich, kur jiems bus pasakyta, kiek jie turės atsilyginti V. Uspaskich už tai, kad „Alstom“ bendrovei, kaip generaliniam rangovui, ir tiek UAB KHES, kaip subrangovams, būtų leista dalyvauti įgyvendinant Elektrėnų elektrinės projekte.

Kaip jis suprato, J.V.Venskus iki to laiko su V.Uspaskich dar nebuvo bendravęs, nes klausinėjo, kaip čia reiks jiems eiti, kaip elgtis. Jis pasakė, kad jis gali eiti kartu, jeigu šis nori. Tuo pačiu jis (P. Jurgutis) klausė kam to reikia, nes viešojo pirkimo vokai jau buvo atplėšti, o „Alstom“ jau buvo pripažintas projekto laimėtoju. J.V.Venskus jam į tai atsakė, kad R. Juozaitis jam paaiškino, kad nesusimokėjus, gali būti kenkiama „Alstom“ įmonės dalyvavimui projekte, kad projektas gali būti sustabdytas ar pan., t.y. jeigu neatsilygins gali visko netekti. Matė, kad J.V.Venskus buvo R.Juozaičio įtikintas, kad mokėti tikrai reikės.

Greit po šio jo ir J.V.Venskaus pokalbio, J.V.Venskus jam pasakė, kad S.Mikelis yra jo žmonos pusbrolis, todėl jis paprašęs S.Mikelio nueiti pas V.Uspaskich ir išsiaiškinti, kiek reikėtų V.Uspaskich sumokėti už „Alstom“ dalyvavimą, todėl galbūt net nebereiks eiti patiems, tačiau po kiek laiko informavo, kad V.Uspaskich S. Mikeliui pasakė, kad turi ateiti asmeniškai pats J.V.Venskus, bei paprašė eiti kartu.

Neužilgo, 2005 metų kovo pirmoje pusėje, sutartu laiku (kiek atsimena po pietų) jis su J.V.Venskum nuvyko į Ūkio ministeriją, pakilo į ketvirtą aukštą, ten koridoriumi į kairę nuėjo į priimamojo kabinetą. Priimamajame nieko nebuvo, tad iškart užėjo į Ūkio ministro V.Uspaskich kabinetą. Kabinete V.Uspaskich buvo vienas. Pasisveikino, J.V.Venskus prisistatė kad yra „Alstom“ atstovas. Matė, kad V.Uspaskich žinojo, kokiu reikalu jie atėjo, nes šiam buvo pateikti su Elektrėnų elektrinės projektu susiję dokumentai (konkurso ir pan.).

V.Uspaskich be jokių didelių įžangų pasakė, kad žino reikalo esmę, ir kad „Alstom“ turi sumokėti 15.000.000 eurų (penkiolika milijonų eurų), būtent pabrėždamas, kad būtent eurų, o ne litų. Tuo pačiu pabrėžė, kad tie pinigai turi būti sumokėti būtent šiam asmeniškai už tai, kad nebūtų trukdoma „Alstom“ dalyvauti minėto projekto įgyvendinime.

Pasakyta suma jam, P. Jurgučiui, buvo labai netikėta, net neįsivaizdavo, kad gali būti reikalaujama sumokėti tokią sumą ir dar eurais. Matė, kad pasakyta suma buvo netikėta ir J.V.Venskui. Jis nusprendė išeiti ir atsisveikinęs toliau paliko kalbėtis su V.Uspaskich tik J.V.Venskų. J.V.Venskus taip pat greitai išėjo iš V.Uspaskich kabineto, gal po 5-10 min. Pamatė, kad J.V.Venskus išėjo labai pasimetęs, suprakaitavęs, kaip sakoma „iškritęs iš veido“, tad buvo akivaizdu, kad paprašyta suma ir jam buvo labai netikėta.

Jie žemyn nebesileido liftu, o ėjo laiptais. Jis klausė kaip dabar suprasti S.Mikelio pagalbą, jeigu buvo paprašyta tokios milžiniškos sumos, kaip dabar jie sugebės tokią sumą surinkti ir sumokėti, pradėjo priekaištauti, kad jie ėjo tiesiogiai, nes dabar nebeturi galimybių atsitraukti derėtis, kad galėjo veikti per kokius tarpininkus. Dar paklausė, ar J.V.Venskus apskritai gali prisiimti tokią atsakomybę, kaip tai suderins su „Alstom“ vadovybe, ar turi tokius įgaliojimus, sakė, kad galėjo iškart nesutikti, sakyti, kad jam reikia suderinti su „Alstom“ vadovybe. J.V.Venskus atsakė, kad su „Alstom“ susitvarkys ir pinigų gaus, ir kad dabar reikia svarstyti, kaip tuos pinigus sumokėti, kad reiks tą sumą pasidalinti ir savo dalį turės sumokėti ir dalyvaujantys subrangovai.

Kadangi KHES turėjo būti vienais pagrindinių subrangovų tame projekte, J.V.Venskus pasakė, kad jie turės sumokėti aštuonis milijonus litų. Jam paklausus, kaip greitai reiks šią sumą mokėti, kad bus sudėtinga tokią sumą surinkti, J.V.Venskus atsakė, kad padės, duos daugiau užsakymų.

KHES bankrotas būtų skausmingas ir jam asmeniškai, nes buvo savo turtu garantavęs už bankų bendrovei suteiktas paskolas, imtas veiklai vystyti. Be to, tikėjosi kad dalyvaudami tokio dydžio projekte gautų ir daug pajamų, pelno, galėtų eigoje šią kyšiui sumokėtą sumą, tad visa tai apsvarstęs sutiko su V.J.Venskumi, kad reikia V.Uspaskich reikalaujamą sumą mokėti, ir sutiko, kad KHES skirtų 8 mln. litų.

Taigi, V.Uspaskich, kaip supranta, kyšio reikalavo už tai, kad jis, kaip Ūkio ministras, nesiimtų jokių veiksmų, kad minėtas viešasis konkursas šio projekto įgyvendinimui būtų stabdomas, peržiūrimas, būtų atšaukti jo rezultatai.

Mano, kad V.Uspaskich reikalautą sumą – 15.000.000 eurų yra mokėję ir kiti subrangovai, kiti šio projekto dalyviai. Žino, kad yra mokėjęs UAB ISS prezidentas Juozas Vaščėga, kuris jiems bendraujant yra sakęs: „Tiek jiems sumokėjau grynų pinigų, o jie dar nepatenkinti“, iš ko suprato, kad J.V.Venskus iš šių irgi buvo pareikalavęs atitinkamos dalies pinigų.

V.Uspaskich nebuvo vienintelis valstybės tarnautojas, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai pareikalavo atlygio iš ,,Alstom“ ir UAB KHES.

Kitiems Lietuvos valstybes tarnautojams už dalyvavimą minėtame projekte kyšių nėra mokėjęs. Tačiau yra mokėjęs pačiam J.V.Venskui 4.000.000 litų (keturis milijonus litų), ši suma buvo perduota per ilgą laikotarpį įvairiomis sumomis. Kaip suprato, šis iš šių pinigų atsiskaitydavo su kitais valstybės tarnautojais, jam yra sakęs, kad reikėjo sumokėti Ūkio ministerijos sekretoriui Anicetui Ignotui, Elektrėnų elektrinės direktoriui Pranciškui Noreikai. Konkrečių pinigų perdavimo šiems asmenims aplinkybių jis nežino, tik iš J.V.Venskaus žodžių suprato, kad buvo mokama ir dėl to neabejoja. R.Juozaičiui už galimybę dalyvauti šiame projekte asmeniškai nėra mokėjęs, tačiau yra davęs kyšį už UAB KHES laimėtą konkursą darbams Kauno hidroelektrinėje.

Tęsdamas savo parodymus apie V.Uspaskich pareikalautą 15 mln. eurų kyšį nurodė, kad pirmoji dalis reikalauto kyšio – 940.000 litų – pastarajam buvo perduota Dubingiuose.

2005 m. gegužės mėnesį, eilinį kartą jam būnat pas R.Juozaitį „Lietuvos energija“ patalpose, šis palydėjo iš kabineto link išėjimo ir eidamas pasakė, kad V.Uspaskich jau jį spaudžia, kad būtų sumokėta dalis reikalauto kyšio, o būtent – 1.000.000 litų. Po šio pokalbio su R.Juozaičiu, jis susitiko su J.V.Venskumi, kuriam perdavė R.Juozaičio nurodymą sumokėti 1 mln. litų, pasakė, kad 1 mln. yra didelė suma, o jie dar net nėra pasirašę sutarčių dėl UAB KHES kaip subrangovo dalyvavimo tame projekte.

Maždaug vienos savaitės laikotarpiu paskambino R. Juozaitis, nuvykus pas šį pasakė, kad pinigus V. Uspaskich reikės atvežti kitą dieną, apie pietus į AB „Lietuvos energija“ poilsiavietę Dubingiuose, Molėtų rajone.

Vėliau jis suprato, kad J.V.Venskus sąmoningai vengė kartu su juo važiuoti, pasakydamas, kad jis užsiėmęs. Kai R. Juozaitis pasakė, kad kitą dieną reiks vežti V.Uspaskich į Dubingius pinigus, jis grįžo į namus Klaipėdos rajone, tuo metu namie seife turėjo 940 000 litų. Jis visada namuose stengdavosi laikyti nemažą pinigų sumą, kad esant reikalui galėtų atlikti vienus ar kitus mokėjimus. Šią sumą turėjo grynaisiais pinigais, po 500 litų kupiūromis. Apie namie laikomus pinigus žmonai nieko nepasakodavo, kad nesudarytų papildomų rūpesčių, nes jai būtų baisu būti vienai namuose, žinant, kad tokios pinigų sumos yra. Taip pat perspėjo savo vairuotoją Stasį Nausėdą, kad šis kitą dieną atvažiuotų apie 8 val. 30 min. ryte ir kad reiks važiuoti į Molėtus.

Taip pat pasakė, kad šis pasiimtų ginklą, nes reiks vežti pinigus. Pasakė, kad veš pinigus V.Uspaskich, nesakė, kokiam tikslui tie pinigai skirti, ar kad tie pinigai yra skirti kyšiui mokėti. Iš vakaro pasiruošė pinigus, minėtą 940.000 litų sumą sudėjo į žalios spalvos, kietesnio plastiko, vidutinio dydžio maišelį. Tą patį vakarą jis dar paskambino savo žmonos broliui Eugenijui Bartkui, kuris jo įmonėje „Klaipėdos hidrotechnika“ dirbo tiekimo skyriaus viršininku, ir paprašė, kad ryte prieš darbą užvažiuotų pas jį pakalbėti. Laukdamas, kol atvažiuos E.Bartkus iš seifo pasiėmė maišelį su pinigais ir ginklą SIG Sauer. E.Bartkui atvažiavus pasakė, kad netrukus išvažiuos į Dubingius Molėtų rajone, kad veš V.Uspaskich „otkatą“, apie 900.000 litų, kad šis žinotų, kur išvažiavo ir kokiu tikslu, jeigu jam kas nors išvažiavus atsitiktų.

Jis E.Bartkumi pasitikėjo, o veždamas tokią sumą pinigų bijojo, kad tie, kurie organizavo pinigų vežimą bei kurie gali žinoti, kad veža didelę sumą grynų pinigų nesugalvotų ko nors jam padaryti, ar pinigus atimti. E.Bartkui pasakė, kad jeigu kas atsitiktų, būtų žinoma, kur ir ko jis išvažiavo. Po šio jo pokalbio, E.Bartkus išvažiavo į darbą. Tarnybiniu automobiliu BMW 7 atvykus vairuotojui S.Nausėdai, paėmė maišelį su pinigais, ginklą ir išvažiavo. Jis, kaip visada, atsisėdo į galinę sėdynę, dešinėje keleivio pusėje.

Jų automobilis BMW 7 sustojo priekinėje aikštelėje, kairiame aikštelės krašte žiūrint link pagrindinio įėjimo, jis išlipo, o vairuotojas su pinigais liko automobilyje ir užsirakino. Jis nuėjo į poilsiavietės pastatą, ir per pagrindinį įėjimą nuėjo link registratūros. Jam įėjus pirmo aukšto vestibiulyje jo jau laukė V.Uspaskich ir R_Juozaitis. Tik jam atėjus R.Juozaitis pasakė: „Einam“ ir jie išėjo per tą patį išėjimą, pro kurį įėjo, į lauką ir pasukę dešiniau (į tą pačią pusę kur stovėjo jo automobilis) įėjo pro dar vieną įėjimą vėl į poilsiavietės pastatą, baseino, dušų zoną. Įėjus V.Uspaskich sunerimęs paklausė R. Juozaičio, kieno stovi tas automobilis BMW 7 su diplomatiniais numeriais. RJuozaitis jį nuramino, kad tai P. Jurgučio automobilis. Automobilis BMW 7, kuriuo atvažiavo, turėjo diplomatinius numerius, nes, jis buvo Latvijos garbės konsulas Klaipėdos krašte. Tada jis pasakė, kad atvežė 940.000 litų, kas sukėlė V.Uspaskich smarkų pasipiktinimą dėl to, kad atvežė ne vieną milijoną, kaip buvo reikalaujama. V.Uspaskich pakeltu tonu pasakė: „Juk tarėmės, kad milijoną“.

Jis atsiprašė, pasakė, kad šiam momentui negalėjo daugiau surinkti, kad atiduos vėliau. Tuo metu V.Uspaskich daugiau pretenzijų nebereiškė. Tada visi trys nuėjo prie jo automobilio, jis priėjo prie galinių durelių iš vairuotojo pusės, jas atidaręs paėmė nuo galinės sėdynės žalią maišelį su pinigais ir iškart perdavė V.Uspaskich, matant R. Juozaičiui, kuris stovėjo šalia. Paėmęs maišelį, V.Uspaskich jį pravėręs pasižiūrėjo, ar tikrai ten pinigai, ir nuėjęs link to automobilio, kuris stovėjo aikštelėje dešinėje pastato pusėje, padavė maišelį su pinigais asmeniui sėdinčiam vairuotojo vietoje ir automobilis tuo pačiu momentu išvažiavo. V.Uspaskich priėjęs prie jų pasakė, kad išsiuntė vairuotoją su pinigais į Vilnių. Visą tą laiką jo vairuotojas S.Nausėda sėdėjo jų automobilyje vairuotojo vietoje, ar žiūrėjo, kas vyksta šalia automobilio, negali tiksliai pasakyti. Išvažiavus V.Uspaskicho automobiliui, jie visi trys (jis, R. Juozaitis, V. Uspaskich) grįžo į poilsiavietės pastatą, kur antrame aukšte buvo padengtas stalas, vėliau paplaukiojo vandens motociklu, maudėsi baseine. Buvo gražus, šiltas, saulėtas oras, tai buvo, jei gerai prisimena, paskutinė 2005 metų gegužės mėnesio savaitė. Pasimaudę baseine, persirengė ir apsirengė viršutinius rūbus. Rengdamasis pastebėjo, kad jo rūbai yra sudėti ne taip, kaip paliko, toks įspūdis, kad kažkas juos galėjo apžiūrinėti.

Manytų, kad juos tikrino, norėdami įsitikinti, ar jis nėra atsinešęs kokios nors garsą, vaizdą fiksuojančios įrangos. R. Juozaitis tuo laiku pasiūlė jam su šeima atvykti į šią poilsiavietę artimiausiu metu pailsėti. Ir jis jo tuo pasiūlymu maždaug po dviejų savaičių pasinaudojo, t.y. jis su žmona, sūnumis ir dukra buvo atvykęs ir vieną savaitgalį 2005 m. birželio mėnesį poilsiavo toje Dubingių poilsiavietėje. Po maudynių baseine apsirengė ir greit išvažiavo į Vilnių, o V.Uspaskich ir R.Juozaitis liko poilsiavietėje. Per tą laiką, kol jis buvo poilsiavietėje, V.Uspaskich automobilis dar nebuvo grįžęs, kaip V.Uspaskich ir R.Juozaitis išvažiavo iš poilsiavietės, jis nežino. Išvažiavo iš poilsiavietės apie 16-17 val., jį vairuotojas nuvežė į Vilnių, prie viešbučio „Radison“, prie Rotušės, nes kaip sakė, J.V.Venskus jo buvo paprašęs, kad jis grįždamas užvažiuotų ir papasakotų jam apie savo vizitą į Dubingius.

Atvažiavęs į viešbutį, registracijoje pasakė, kad jis pas J.V.Venskų, tada viešbučio darbuotojai šį pakvietė. Kartu nuėjo į viešbučio barą, užkandę išėjo į lauką pasivaikščioti gretimomis gatvėmis. Jis papasakojo, kaip viskas vyko Dubingiuose, pasakė, kad nuvežė ne 1 mln., o tik 940.000 litų. J.V.Venskus dėl to sunerimo, ar nesukels tai kokios neigiamos V.Uspaskich reakcijos ir nebus dėl to kokių bėdų, bet jam paaiškinus, kad daugiau neturėjo, nepyko, dėl to nepriekaištavo. Atsiskaitęs J.V.Venskui apie pinigų perdavimą 11 V.Uspaskich, jis išvažiavo su vairuotoju namo į Klaipėdą, ir vėliau su J.Venskumi apie šį įvykį nebekalbėjo.

Toliau bendravo tiek su J.V.Venskumi, tiek su R.Juozaičiu, santykiai darėsi vis geresni, draugiškesni. Savo ruožtu tarp ,,Alstom“ ir UAB KHES, kaip subrangovų, dalyvavimo Elektrėnų projekte sąlygos.

Kai buvo pasirašyta pirmoji, 2006 m. kovo 21 d., sutartis dėl Kauno HES, iškart po to J.V.Venskus pasakė, kad jis užvažiuotų pas R Juozaitį. Jis vienas nuvažiavo į AB „Lietuvos energija“, pas R.Juozaitį, o kai R.Juozaitis jau jį palydėjo link išėjimo, pasakė, kad V.Uspaskich jau reikia nuvežti pagrindinę pinigų dalį – 5.000.000 litų (penkis milijonus litų), tačiau nepasakė, kur ir kada tiksliai, tik pasakė, kad tai turi aptarti ir suderinti su J.V.Venskumi.

Po pokalbio su R. Juozaičiu, susitiko su J.V.Venskumi viešbutyje „Radisson“, ir išėję į lauką šalia viešbučio pradėjo kalbėtis. Jis perdavė R.Juozaičio žodžius apie reikalavimą mokėti likusius pinigus. J.V.Venskus pasakė, kad žino, taip pat pasakė, kad šį kartą pinigus reikės nuvežti V.Uspaskich į Darbo partijos būstinę, kuri tuo laiku jau buvo adresu Ankštoji g. 3, Vilnius. Jis pasakė, kad maždaug tokią pinigų sumą eurais turi namuose Klaipėdoje.

Kadangi žinojo, kad V.Uspaskich reikės sumokėti reikalaujamą kyšį (8 mln. litų), jis, sumokėjęs pirmą dalį (940.000 litų) ėmė kaupti pinigus likusiai kyšio sumai ir kai 2006 m. kovo mėn. pabaigoje jam buvo perduotas reikalavimas mokėti 5 mln. litų, jis beveik tokią sumą jau buvo sukaupęs grynais ir turėjo namuose seife. Tam momentui seife buvo 4.350.000 litų. Pinigai irgi buvo stambiomis kupiūromis, po 500 litų, dauguma perrišti popierine juostele, taip, kaip jie išduodami bankuose.

Neužilgo (dviejų-trijų dienų laikotarpiu) J.V.Venskus jam paskambino ir pasakė, kad turi kitą dieną atvažiuoti į Vilnių. Jis suprato, kad turi vežti pinigus V.Uspaskich, pasakė, kad bus Vilniuje tarp 10 val. 30 min. ir 11 vai. 30 min. Po J.V.Venskaus skambučio pradėjo ruoštis į Vilnių. Jis vėl paskambino žmonos broliui Eugenijui Bartkui, kad šis kitą rytą vėl atvažiuotų pas jį į namus su savo žentu Zigmantu Jonušu.

Turėtą pinigų sumą (4.350.000 litų) sudėjo į juodą, odinį, platų lagaminą, pridėjo pilną lagaminą iki pat viršaus, taip pat pridėjo pinigų ir į išorinį lagamino skyrių. Visa pinigų suma į šį lagaminą vos sutilpo. Pridėtas pinigų lagaminas buvo pakankamai sunkus, mano, svėrė virš 10 kg. Apie 7 val. 30 min. pas jį į namus Klaipėdos rajone atvažiavo E.Bartkus su Z.Jonušu, jiems abiems paaiškino, kad turi nuvežti į Vilnių V.Uspaskich virš 4 mln. litų, tikslios sumos neįvardijo, pasakė tam, kad jeigu vežant pinigus kas nors atsitiktų, jeigu jis dingtų, kad būtų žinoma, kur jis išvažiavo ir kokiu tikslu.

Kadangi buvo vežama labai didelė pinigų suma, paprašė, kad kartu važiuotų ir Z.Jonušas, šiam davė dujinį pistoletą, nes šis kovinio ginklo neturėjo. Tačiau vėliau bendraujant dar iki vairuotojo atvažiavimo, vis dėlto nusprendė, kad geriau, kad Z.Jonušas nevažiuotų, nes nuvažiavus buvo neaišku, kiek užtruks, kada grįš, tad galiausiai visi kartu nusprendė, kad vyks tik jis su vairuotoju.

Tačiau, kadangi šis tą rytą buvo atvažiavęs ir dalyvavo jų pokalbyje, jam taip pat buvo žinoma, kad bus vežami pinigai V.Uspaskich į Vilnių. Apie 8 val. 10 min. į namo kiemą atvažiavo vairuotojas S.Nausėda, jis paprašė Z.Jonušo, kad nuneštų ir perduotų vairuotojui lagaminą su pinigais, kurį jis atnešė iš kambario, kuriame buvo seifas, į svetainę. Z.Jonušas nunešė lagaminą su pinigais į automobilį BMW 7, ir šį lagaminą padėjo ant grindų, už vairuotojo, prie galinės sėdynės.

Pravažiavus Kauną jam pradėjo darytis neramu, kad turi tokią sumą pinigų atiduoti, tad gimė mintis, kad gal gali imituoti apiplėšimą ir grįžti namo su pinigais. Privažiavus greitkelyje Kaunas-Vilnius posūkį „Trakai-Rykantai“ (iškart už geležinkelio viaduko) jis liepė vairuotojui pasukti į šalį Trakų kryptimi. Šiek tiek pavažiavus sustojo šio kelio kelkraštyje. Kai sustojo, jis vairuotojui S.Nausėdai papasakojo gimusią mintį imituoti apiplėšimą ir nebenuvežti V.Uspaskich pinigų. Vairuotojas to jo pasiūlymo nekomentavo, aišku, būtų daręs viską ką reikia, kaip jis būtų liepęs.

Bet besvarstant vis dėlto tos minties atsisakė, nes buvo rizika, kad galėtų paaiškėti, kad apiplėšimas imituotas, o net jeigu ir patikėtų, tai greičiausiai, jo nebūtų atleidę nuo kyšio mokėjimo, būtų vis tiek reikalavę sumokėti, arba būtų netekęs KHES numatomų darbų Elektrėnų elektrinėje.

Kai sustojo prie pastato, jis pasiėmė lagaminą su pinigais ir nuėjo į pastatą. Išlipo iš automobilio vienas, vairuotojas liko automobilyje. Ant pastato prie įėjimo buvo lentelė, kad šiame pastate yra Darbo partija, tikslaus užrašo neatsimena. Kiek atsimena, įėjo į pastatą ir pirmame aukšte pasuko į įėjimą, kairę pusę. Įėjus į būstinę pateko į sekretoriatą, kuriame buvo gal trys merginos, o gal ir daugiau. Viena jų tikrai buvo Vitalija Vonžutaitė, ją pažinojo.

Iškart pasirodė V.Uspaskich kartu dar vienu jam nepažįstamu vyriškiu. V.Uspaskich su juo pasisveikino ir pakvietė eiti kartu, o kartu su šiuo atėjęs vyriškis kartu su jais  nebegrįžo. Jis, nešdamas lagaminą su pinigais, kartu su V.Uspaskich nuėjo į patalpą, kuri pagal apstatymą buvo panaši į poilsio kambarį. Kabinete buvo, kiek pamena, du minkštasuoliai, spinta, staliukas. Pasakė, kad atvežė pinigus, pasakė tikslią sumą – 4.350.000 litų. Šį kartą V.Uspaskich, bent jau akivaizdžiai, nepasitenkinimo, kad atvežė ne visą sumą, nerodė, bet skubėdamas paėmė kambaryje buvusią didelę dėžę su, jam atrodo, apie 5 litrų viskio buteliu. Viskio butelį išėmė, pastatė ant žemės, o tada į pačią dėžę nuo viskio ėmė krauti pinigus iš jo atvežto lagamino. Viskio pavadinimo tiksliai neprisimena, bet tai galėjo būti airiško viskio „Jameson“ butelis ilgu kaklu, nes yra tokį matęs ne kartą kitose vietose.

V. Uspaskich išėmė visas kupiūras iš lagamino ir pridėjo pilną minėtą dėžę nuo viskio. Perdėjęs pinigus dėžę uždarė ir iš karto išnešė jam nieko nesakęs. V.Uspaskich grįžo po keleto minučių ir pasakė: „Išvežė“. Tačiau jis negali pasakyti, nei kas, nei kur, nei kokiu transportu išvežė, nes to nematė. Jam grįžus, prisėdo abu ant minkštasuolių prie staliuko, išgėrė kavos ir šiek tiek viskio. Tada šis davė suprasti, kad viskas gerai ir jis gali eiti, nes laukė užeiti dar daugiau žmonių. Jų tarpe pažįstamų nematė. Iš viso Darbo partijos būstinėje ir pas V.Uspaskich jis tada užtruko apie 30 min. Kai išėjo iš Darbo partijos būstinės, sėdo į automobilį ir vairuotojas S.Nausėda nuvežė jį į „Radisson“ viešbutį prie Rotušės, kur susitiko su J.V.Venskumi. Šį kartą jam atrodo bendravo viešbutyje, laiptinėje. J.V.Venskus jam pasakė, kad matė, kaip jis su vairuotoju atvažiavo prie Darbo partijos būstinės ir kaip jis su lagaminu nuėjo į pastatą. Po to pasakė, kad matė, kaip iš būstinės išėjo V.Uspaskich ir išnešė didelę dėžę viskio bei padėjo į šviesios spalvos automobilį. Jis tada pasakė, kad toje dėžėje ir buvo sudėti pinigai, į ką J.V.Venskus atsakė: „Matai, koks gudrus“, nes V. Venskus tuo metu nesuprato, kad V.Uspaskich taip išnešė pinigus.

Taigi, jis suprato, kad J.V.Venskus buvo netoliese, kai jis buvo atvažiavęs j Darbo partijos būstinę, nors jis pats asmeniškai jo ten nepastebėjo, nematė. Apie likusios pinigų dalies mokėjimą nieko nekalbėjo, nes buvo įprasta, kad nurodymas mokėti būdavo perduodamas per R.Juozaitį.

Pasikalbėjęs su J.V.Venskumi, jis su vairuotoju grįžo į Klaipėdą. Po to, kaip 2006 m. kovo pabaigoje V.Uspaskich buvo sumokėta 4.350.000 Lt suma, UAB KHES pasirašė antrą sutartį su „Alstom Power Sweden“… visi reikalai buvo sprendžiami greitai ir jiems palankiai, buvo pinigai tiek mokami avansu, tiek laiku atsiskaitoma už atliktus darbus. UAB KHES to paasėkoje atsigavo, sustiprėjo finansiškai, matė, kad dalyvavimas tame projekte bei kitoje veikloje kartu su „Alstom“ įmone bus labai naudingas jų bendrovei, jos darbuotojams. UAB KHES grynasis pelnas už 2006 metus buvo apie 6.000.000 litų, turėjo sumokėti valstybei didelius mokesčius, kuriuos sumokėjo.

2006 m gegužės mėnesį prasidėjo ikiteisminis tyrimas dėl Darbo partijos finansų, o V.Uspaskich pabėgo iš Lietuvos. Jis viduje apsidžiaugė bei pagalvojo, kad dabar gal nebereiks mokėti dar likusios kyšio dalies, kurią turėjo sumokėti V.Uspaskich, nes per du kartus (940.000 Lt ir 4.350.000 Lt) jam buvo sumokėjęs 5.290.000 litų, tad buvo likę iki 8 mln. litų mokėti dar 2.710.000 litų.

J.V.Venskus, nei R.Juozaitis į tai, kad V.Uspaskich pabėgo iš Lietuvos nieko nesakė ir nekomentavo. Tačiau 2006 metų vasarą (liepos ar rugpjūčio mėnesį) R.Juozaitis inicijavo jų susitikimą. Kur tiksliai susitiko, šiuo momentu nepamena, gal restorane „La Provence“ Vokiečių gatvėje, gal AB „Lietuvos energija“ patalpose.

Susitikus R.Juozaitis pasakė, kad buvo Maskvoje ir kad buvo susitikęs su V.Uspaskich, kuris liepęs,kad P. Jurgutis likusius pinigus grynais atvežtų V.Uspaskich į Maskvą. R.Juozaitis dar papasakojo, kad jam nepasisekė, nes Maskvoje buvo atsitiktinai susitikęs su R.Stoniu, tad bijo, kad neišlįstų i viešumą tai, kad jis buvo Maskvoje, o tai galėtų sugadinti santykius su A.M.Brazausku, su kuriuo gerai sutarė, taip pat galėtų pakenkti karjerai.

R.Juozaičio perduotą V.Uspaskich reikalavimą pristatyti likusią sumą pinigų grynais į Maskvą jis kategoriškai atsisakė vykdyti, pasakė, kad tikrai nerizikuos, nes gali sulaikyti muitinėje ir pinigus atimti, ir patį pasodinti i kalėjimą. Jis suprato, kad negalės visiškai išvengti reikalavimo mokėti likusius pinigus, tačiau reikalavimas vežti juos į Maskvą V.Uspaskich buvo susijęs su labai didele rizika, o legaliai to daryti negalėjo.

Maždaug po kokios savaitės, kai R. Juozaitis perdavė V.Uspaskich reikalavimą atvežti pinigus į Maskvą, R.Juozaitis pasikvietė jį į AB „Lietuvos energija“ ofisą Žvejų gatvėje. Kai nuvyko pas R.Juozaitį, šis vėl, kaip įprasta, palydėdamas jį link išėjimo pasakė, kad jis turi susisiekti su Juozu Gaidamavičiumi iš „Vikondos“.

Jeigu nenori vykti į Maskvą, tai turės atsiskaityti V.Uspaskich Kėdainiuose ir davė J.Gaidamavičiaus telefoną. Jis paskambino J.Gaidamavičiui, šis pasakė, kad jis užvažiuotų į Kėdainius. Kelių dienų laikotarpyje, apie vidurdienį, jį vairuotojas S.Nausėda nuvežė į Kėdainius. Ko važiuoja į Kėdainius vairuotojui neminėjo. Kėdainiuose susitiko su J.Gaidamavičiumi miesto centre, kavinėje, jos pavadinimo negalėtų pasakyti, šis pasakė, kad V.Uspaskich jį įpareigojo paimti iš jo likusią pinigų sumą ir perduoti V.Uspaskich.

Jis atsakė, kad pinigų nebemokės, nes ir taip jau sumokėjo pakankamai, o dabar šiam išvykus iš Lietuvos, nesant valdžioje, šis negali įtakoti jų veiklos, todėl nemato reikalo dar mokėti ir likusius pinigas. Jam atsisakius mokėti likusius pinigus, J.Gaidamavičius tiesiogiai jokių priekaištų neišsakė. Matėsi, kad šiam pavesta atsiimti pinigus, tad šis dar sakė jam dėl to pagalvoti, bet kažkokių grasinimų dėl to, kad nemoka pinigų neišsakė, pasakė, kad po kurio laiko dar jam paskambins. Dar po kurio laiko vėl jam paskambino, kad nori susitikti su juo Vilniuje, bet daugiau su juo neberodė jokio noro susitikti ir nesusitiko.

Nors atsisakė sumokėti likusią dalį pinigų V.Uspaskich, tačiau tuo laiku vis pastoviai ir toliau mokėdavo reikalaujamas įvairias pinigų sumas J.V.Venskui (kaip yra sakęs jam sumokėjo iš viso 4 mln. litų), kuris savo ruožtu sakė, kad mokąs kitiems.

Pirmasis signalas, kad situacija keičiasi buvo 2006 metų vasaros pabaigoje. Tuo laiku dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo išspausdintas neigiamas straipsnis apie jį, jo verslą ir šeimą. Kai grįžo iš atostogų, jį pas save pasikvietė J.V.Venskus į viešbutį „Radison“, pasitiko jau turėdamas rankose „Lietuvos ryto“ laikraštį su minėtu straipsniu, rodydamas straipsnį, pasakė: „Man tai brangiai kainavo. Ar žinai kas užsakovas ?“.

Jis atsakė, kad įtaria, kad tai susiję su tuo, kad jis atsisakė V.Uspaskich mokėti likusią jo reikalautą kyšio dalį. J.V.Venskus tą patvirtino ir pasakė, kad straipsnį inicijavo R.Juozaitis ir būtent dėl to, kad atsisakė mokėti minėtą likusią kyšio dalį V.Uspaskich.

J.V.Venskus pasakė, kad jam tai brangiai kainavo, nes jis turėjo važiuoti į Paryžių, į koncerną „Alstom“, pas koncerno prezidentą, kur turėjo jį apginti, įtikinti, kad jis ir jo įmonės gali toliau dalyvauti įgyvendinant Elektrėnų projektą… to, kad reikia mokėti V.Uspaskich, teks mokėti ir kitiems, o būtent pasakė, kad dabar reiks už pasirašytas sutartis  mokėti Ūkio ministerijos sekretoriui Anicetui Ignotui bei pačios Elektrėnų elektrinės generaliniam direktoriui Pranciškui Noreikai.

J.V.Venskus nurodė, kad šiems asmenims mokėti reiks nuolatos, kas mėnesį, viso projekto įgyvendinimo metu, maždaug po 200 000 litų kiekvienam, t.y. iš viso po 400 000 litų kas mėnesį. J.V.Venskus pasakė, kad jam pačiam mokėti nereiks, t.y. sau iš šių pinigų nieko neims, nes ir taip gerai iš to projekto uždirba.

Nors J.V.Venskus nurodė, kad reiks mokėti nurodytiems asmenims, tačiau pasakė, kad šiuos pinigus P. Jurgutis turės perduoti ne šiems asmenims tiesiogiai, bet pačiam J.V.Venskui. Su šiuo J.V.Venskaus reikalavimu sutiko.

Pirmąją sumą šešis šimtus tūkstančių litų J.V.Venskui, pagal nurodytą reikalavimą mokėti kyšius A.Ignotui ir P.Noreikai, jis nuvežė 2006 metų gegužės mėnesį, konkrečios dienos neprisimena, į „Radison“ viešbutį šalia Rotušės. .. Įėjus į kambarį, jis atidavė J.V. Venskui atvežtą pinigų sumą, o J.V.Venskus tuos pinigus susidėjo kažkur tai į kambaryje buvusią spintą. Didesnę nei reikalaujamą sumą (600000, o ne 400000 litų) atvežė todėl, kad tuo momentu tiesiog tokią pinigų sumą turėjo sukaupęs, tad turėdamas galimybę sumokėti daugiau ir norėdamas įsiteikti vežė didesnę sumą. Jis pasakė, kad reguliariai mokėti tokias sumas gali būti sudėtinga, tad gali būti šiokie tokie vėlavimai, ar neturės galimybės perduoti visos sumos, o į tai J.V.Venskus atsižvelgė supratingai, nereikšdamas dėl to, kokių nors priekaištų. Antrą kartą J.V.Venskui jo reikalaujamus pinigus perdavė 2006 m. birželio mėnesį, maždaug apie mėnesio vidurį. Pinigus atvežė į kavinę „Karčiama“ Elektrėnuose, Rungos gatvėje 10, kur su J.V.Venskum yra buvę, pietavę ir anksčiau, šis atvažiavo iš Elektrėnų elektrinės, kur tuo metu buvo. Jį į kavinę atvežė jo vairuotojas Stasys Nausėda, tačiau jis į kavinę nėjo, buvo automobilyje. Šį kartą jis atvežė du šimtus tūkstančių litų, 200 litų kupiūromis, banko suformuotomis pakuotėmis (4 pakuotės po 50000 litų). Pietaujant jis ten pat prie stalo perdavė J.V.Venskui minėtas keturias 200 litų vertės banknotų pakuotes po 50000 litų (viso 200000 litų), kurias šis įsidėjo į rankinę, panašią į tokią, kuri skirta nešiojamiems kompiuteriams. Perduodamas pasakė, kad likusią sumą (200000 litų) perduos vėliau, ir šiuos pinigus perdavė vėl toje pačioje kavinėje „Karčiama“ Elektrėnuose 2006 m. birželio pabaigoje. 2006 m. liepos viduryje (tikslaus laiko neprisimena) J.V.Venskui vėl perdavė dar vieną jo reikalaujamą sumą pinigų, vėl 200000 litų, taip pat po 200 litų vertės kupiūromis. Pinigus šį kartą 16 perdavė, važiuojant nuo Elektrėnų link Vilniaus maždaug 2 km šalia greitkelio Kaunas-Vilnius dešinėje pusėje esančios kavinės „Šaltinėlis“ terasoje. Šią susitikimo vietą buvo jau suderinę iš anksto, t.y. kai pinigus antrą kartą perdavė J.V.Venskui kavinėje „Karčiama“, sutarė, kad kitą kartą pinigus perduos būtent kavinėje „Šaltinėlis“. Jį į kavinę atvežė vairuotojas S.Nausėda, nes iš esmės jis pats asmeniškai nevairuodavo automobilio, J.V.Venskų taip pat atveždavo vairuotojas, tačiau vairuotojai perduodant pinigus J.V.Venskui niekada nedalyvaudavo. 2006 m. liepos pabaigoje iš esmės analogiškomis aplinkybėmis vėl minėtoje kavinėje „Šaltinėlis“ jis vėl perdavė 200000 litų. Taip pat sutarė, kad kitą kartą pinigus perduos vėl kitoje vietoje, nes nenorėjo, kad būtų susekti, tad keisdavo pinigų perdavimo vietą. J. V.Venskus pasakė, kad kitą kartą pinigus atvežtų į Lietuvos elektrinę Elektrėnuose…

pildoma

Facebook komentarai
Back To Top