skip to Main Content

Kuo elitiškos ir įslaptintos derybos dėl TTIP sutarties grasina demokratijai

 

Justina Poškevičiūtė

 

Po „Stop TTIP“ iniciatyva jau apie  3 mln. 300 tūkst. europiečių parašų. Parašus 

 

nuspręsta rinkti toliau, pervadinus ją iš „Savarankiškai organizuojamos Europos 

 

piliečių iniciatyvos“ į „Europinę iniciatyvą“.

 

Kartas nuo karto žiniasklaidoje minima Transatlantinės prekybos ir investicijų 

 

partnerystės sutartis (ang. „Transatlantic trade and investment partnership“, TTIP) ne 

 

tik skamba kaip sudėtingų derybų objektas; ji tokia ir yra. Vartotojų teisės, profesinių 

 

sąjungų funkcionavimas, aplinkosaugos standartai, įvairių institucijų privatizavimas: 

 

tarp Europos šalių ir JAV vykdomi derybų raundai apspręs daugybę šimtų milijonų 

 

gyventojų kasdienybę paveiksiančių sferų. O pati TTIP prigimtis neramina dar ir dėl 

 

vieno itin svarbaus aspekto – jos antidemokratiškumo.

 

Demokratiškumo stoka

 

Net nežinant TTIP pagrindinių sferų, aišku viena: šitokio masto sutartis yra didžiulis 

 

iššūkis pačiam demokratinių režimų demokratiškumui. Pokalbiai, paveiksiantys 

 

šimtus milijonų gyventojų kasdienybę, vykdomi už uždarų durų, be jokio svaresnio ar 

 

įtakos sprendimams turėsiančio dialogo su tų vyriausybių piliečiais. Paprastas ir, deja, 

 

retorinis klausimas: kaip atidžiai derybų metu klausomasi piliečių, namų ūkių, 

 

vartotojų, profesinių sąjungų narių ar kitokiomis rolėmis apibūdintų rinkėjų?

 

Vienas argumentas, kurį kaip kontraargumentą galėtų naudoti TTIP šalininkai yra 

 

elitizmo argumentas. „Paprasti žmonės“ nesupranta makro ir tarptautinės ekonomikos 

 

aspektų, tad apspręsti svarbius reikalus geriau palikti ekspertams. Tiesos čia yra. Visų 

 

pirma, idealiai (bet kokiu klausimu) informuotas rinkėjas ar pilietis neegzistuoja. Ir, 

 

reikia pripažinti, daug TTIP sutarties tiesiogiai ir netiesiogiai ateityje paveikiamų 

 

piliečių nesupranta daugybės TTIP aspektų. Jie nėra informuoti, tad negali priimti 

 

informuoto spendimo, apie kurį jų niekas tad ir neklausia. Kyla klausimas: kokios 

 

politikos yra griebiamasi norint informuoti žmones apie TTIP? Menkas piliečių 

 

susidomėjimas tam tikra politika yra vienas reiškinys; informacijos stoka vienu ar 

 

kitu klausimu ar jos menkas pasiekiamumas – kita ir bent dalinai politinė problema.

 

Elitizmas šiuo atveju gali vesti prie pavojingo verslo, ypač – didelių korporacijų, 

 

interesų tapatinimo su piliečių interesais. Nedemonizuojant visų pelno siekiančių 

 

organizacijų, svarbu nepamiršti, jog žadamas ekonomikos augimas nereiškia 

 

ekonominio vystymosi, negarantuoja socialinės atskirties ar skurdo mažinimo, 

 

didesnių infrastruktūros projektų, prieinamesnio švietimo ar sveikatos apsaugos. Visi 

 

šie aspektai, net jei ir nesutinkame, kaip tiksliai jie turėtų būti gerinami, yra 

 

neatsiejami gyventojų gerovės indikatoriai. Pasakymai, kaip „kas gerai rinkai, gerai ir 

 

piliečiams“ atrodo logiški, tačiau ne visada pasitvirtina realybėje; ekonominis 

 

augimas nėra nei vienodas visoms gyventojų grupėms, nei net būtinai teigiamas.

 

Piliečių balsai ir sprendimai

 

Žinoma, idealiai rinkėjų balsus į politiką paverčiančių režimų nėra, o referendumais 

 

ar kitokiais būdais atsiklausti piliečių apie kiekvieną norimą priimti sprendimą taip 

 

pat nėra realistiška. Visgi kalbant apie tokio masto sutartis, kaip TTIP, šie pasakymai 

 

yra menki argumentai: jie nepateisina derybų slaptumo ir nekeičia jų 

 

antidemokratiško pobūdžio.

 

Dažnai prieš pasaulines prekybos ar finansų organizacijas pasisakantys individai ar 

 

organizacijos apšaukiamos progresą stabdančiomis, apie ekonomiką 

 

neišmanančiomis grupėmis. Tačiau pasisakantys prieš TTIP turi svarių argumentų, 

 

apie kuriuos šioms grupėms yra daug sunkiau informuoti pilietinę visuomenę, nei, 

 

tarkime, žiniasklaidos korporacijoms, dažnai turinčioms savo ekonominius interesus.  

 

Būtent šios nevyriausybinės organizacijos, neformalūs aktyvių piliečių kolektyvai, 

 

pilietinės visuomenės organizacijos bei kitos struktūros dažniausiai pateikia svarbią 

 

informaciją, kuri tampa esmine alternatyva korporacijų propaguojamoms idėjoms.

 

Priimti informuotą sprendimą ir jį paversti politiniu spaudimu savo demokratiškai 

 

išrinktiems lyderiams TTIP sutarties atveju yra labai sunku, mat demokratiški kanalai 

 

šiose derybose beveik visiškai uždaryti. Čia belieka peticijos, protestai, mitingai ir 

 

kiti tikrose demokratijose nedraudžiami kanalai. Visgi nenaudoti šių kanalų ir palikti 

 

TTIP politikams bei korporacijoms reikštų pasyviai atsisakyti savo, kaip 

 

demokratiško režimo piliečių, balsų.

 

Europiečių peticiją prieš TTIP ir CETA galite pasirašyti čia: Europos piliečių 

 

PETICIJA prieš TTIP ir CETA

Facebook komentarai
Back To Top