Kuo elitiškos ir įslaptintos derybos dėl TTIP sutarties grasina demokratijai
Justina Poškevičiūtė
Po „Stop TTIP“ iniciatyva jau apie 3 mln. 300 tūkst. europiečių parašų. Parašus
nuspręsta rinkti toliau, pervadinus ją iš „Savarankiškai organizuojamos Europos
piliečių iniciatyvos“ į „Europinę iniciatyvą“.
Kartas nuo karto žiniasklaidoje minima Transatlantinės prekybos ir investicijų
partnerystės sutartis (ang. „Transatlantic trade and investment partnership“, TTIP) ne
tik skamba kaip sudėtingų derybų objektas; ji tokia ir yra. Vartotojų teisės, profesinių
sąjungų funkcionavimas, aplinkosaugos standartai, įvairių institucijų privatizavimas:
tarp Europos šalių ir JAV vykdomi derybų raundai apspręs daugybę šimtų milijonų
gyventojų kasdienybę paveiksiančių sferų. O pati TTIP prigimtis neramina dar ir dėl
vieno itin svarbaus aspekto – jos antidemokratiškumo.
Demokratiškumo stoka
Net nežinant TTIP pagrindinių sferų, aišku viena: šitokio masto sutartis yra didžiulis
iššūkis pačiam demokratinių režimų demokratiškumui. Pokalbiai, paveiksiantys
šimtus milijonų gyventojų kasdienybę, vykdomi už uždarų durų, be jokio svaresnio ar
įtakos sprendimams turėsiančio dialogo su tų vyriausybių piliečiais. Paprastas ir, deja,
retorinis klausimas: kaip atidžiai derybų metu klausomasi piliečių, namų ūkių,
vartotojų, profesinių sąjungų narių ar kitokiomis rolėmis apibūdintų rinkėjų?
Vienas argumentas, kurį kaip kontraargumentą galėtų naudoti TTIP šalininkai yra
elitizmo argumentas. „Paprasti žmonės“ nesupranta makro ir tarptautinės ekonomikos
aspektų, tad apspręsti svarbius reikalus geriau palikti ekspertams. Tiesos čia yra. Visų
pirma, idealiai (bet kokiu klausimu) informuotas rinkėjas ar pilietis neegzistuoja. Ir,
reikia pripažinti, daug TTIP sutarties tiesiogiai ir netiesiogiai ateityje paveikiamų
piliečių nesupranta daugybės TTIP aspektų. Jie nėra informuoti, tad negali priimti
informuoto spendimo, apie kurį jų niekas tad ir neklausia. Kyla klausimas: kokios
politikos yra griebiamasi norint informuoti žmones apie TTIP? Menkas piliečių
susidomėjimas tam tikra politika yra vienas reiškinys; informacijos stoka vienu ar
kitu klausimu ar jos menkas pasiekiamumas – kita ir bent dalinai politinė problema.
Elitizmas šiuo atveju gali vesti prie pavojingo verslo, ypač – didelių korporacijų,
interesų tapatinimo su piliečių interesais. Nedemonizuojant visų pelno siekiančių
organizacijų, svarbu nepamiršti, jog žadamas ekonomikos augimas nereiškia
ekonominio vystymosi, negarantuoja socialinės atskirties ar skurdo mažinimo,
didesnių infrastruktūros projektų, prieinamesnio švietimo ar sveikatos apsaugos. Visi
šie aspektai, net jei ir nesutinkame, kaip tiksliai jie turėtų būti gerinami, yra
neatsiejami gyventojų gerovės indikatoriai. Pasakymai, kaip „kas gerai rinkai, gerai ir
piliečiams“ atrodo logiški, tačiau ne visada pasitvirtina realybėje; ekonominis
augimas nėra nei vienodas visoms gyventojų grupėms, nei net būtinai teigiamas.
Piliečių balsai ir sprendimai
Žinoma, idealiai rinkėjų balsus į politiką paverčiančių režimų nėra, o referendumais
ar kitokiais būdais atsiklausti piliečių apie kiekvieną norimą priimti sprendimą taip
pat nėra realistiška. Visgi kalbant apie tokio masto sutartis, kaip TTIP, šie pasakymai
yra menki argumentai: jie nepateisina derybų slaptumo ir nekeičia jų
antidemokratiško pobūdžio.
Dažnai prieš pasaulines prekybos ar finansų organizacijas pasisakantys individai ar
organizacijos apšaukiamos progresą stabdančiomis, apie ekonomiką
neišmanančiomis grupėmis. Tačiau pasisakantys prieš TTIP turi svarių argumentų,
apie kuriuos šioms grupėms yra daug sunkiau informuoti pilietinę visuomenę, nei,
tarkime, žiniasklaidos korporacijoms, dažnai turinčioms savo ekonominius interesus.
Būtent šios nevyriausybinės organizacijos, neformalūs aktyvių piliečių kolektyvai,
pilietinės visuomenės organizacijos bei kitos struktūros dažniausiai pateikia svarbią
informaciją, kuri tampa esmine alternatyva korporacijų propaguojamoms idėjoms.
Priimti informuotą sprendimą ir jį paversti politiniu spaudimu savo demokratiškai
išrinktiems lyderiams TTIP sutarties atveju yra labai sunku, mat demokratiški kanalai
šiose derybose beveik visiškai uždaryti. Čia belieka peticijos, protestai, mitingai ir
kiti tikrose demokratijose nedraudžiami kanalai. Visgi nenaudoti šių kanalų ir palikti
TTIP politikams bei korporacijoms reikštų pasyviai atsisakyti savo, kaip
demokratiško režimo piliečių, balsų.
Europiečių peticiją prieš TTIP ir CETA galite pasirašyti čia: Europos piliečių
PETICIJA prieš TTIP ir CETA
Panašūs straipsniai
