skip to Main Content

• Kunigas Jordanas Kazlauskas: „Teisėsauga sukurpia bylas tam, kad neštume jiems kyšius“

• Aurimas Drižius

 

Jordanas Kazlauskas, lrytas.lt nuotr.

 

• 2011 m. „Lietuvos rytas“ paskelbė, kad Šakių rajono Barzdų ir Griškabūdžio parapijas aptarnaujančio kunigo 46 metų Jordano Kazlausko pečius „slegia įtarimai sunkiu nusikaltimu“. Kelis metus „dienraščių lyderis“ smulkiai aprašinėjo, kaip „kunigas įtariamas kartu su dviem bendrininkais išviliojęs daugiau nei 1 milijoną litų“. 

• „Lietuvos rytas“ smulkiai aprašė, kaip „..Dramatiška istorija netoli Kauno esančiame Poderiškių kaime (Ringaudų seniūnija) prasidėjo, kai mirus Jonui Mitkaus motinai iki tol kukliai gyvenęs kaimietis staiga tapo turtingu žemvaldžiu. Jis paveldėjo apie 13 hektarų pakaunėje esančios žemės ir 2,52 hektarus miško.

• Motinos palikimas J.Mitkui laimės neatnešė. Žmogus ypatingai kukliai gyveno savo trobelėje, nuolatos sulaukdavo neprašytų svečių. J.Mitkų žlugdė jo pomėgis alkoholiui. „Pradžioje jis žemę nuomojo žemės ūkio bendrovei, kol neatsirado pasiūlymų ją parduoti. Visi kaimiečiai žinojo, kad dėdė turi daugiausia žemės kaime, todėl ir gviešėsi jo turto, kuris daug kam labai rūpėjo. Žmogus buvo mušamas, terorizuojamas.“, – pasakojo jo dukterėčia R.Kaušienė.

• Velionio dukterėčia prisiminė, kad dėdė buvo praktikuojantis katalikas, neatitolęs nuo Bažnyčios, jaunystėje patarnaudavo mišiose. J.Mitkus su įtariamuoju tapusiu kunigu J.Kazlausku susipažino, kai šiam atsikėlus klebonauti į Tabariškes, klebonijoje rentė pirtį.

• „Aš net nežinojau, kokie santykiai jį sieja su tuo kunigu. Iki dėdės dingimo nenumaniau apie aferų mąstą. Man tai buvo naujiena, daug ką sužinojau vartydama bylą. Mane ištiko šokas, – lrytas.lt sakė R.Kaušienė. 

• Moteris sakė pas tėvo brolį užsukdavusi, kai į Tabariškes atvykdavo aplankyti artimųjų kapų. Pašnekovė pripažįsta, jog su išgerti mėgusiu dėde kartais būdavę sunku susikalbėti. Anot R.Kaušienės, prie „milijonieriumi“ kaime vadinto dėdės ėmė gretintis įvairaus plauko veikėjai. Jam dantis pasiūlė nemokamai taisyti odontologas, žinomo mediko, vienos Kauno poliklinikų vadovo sūnus. Kiek vėliau už gydymą medikas pareikalavo atlygio, kad J.Mitkus pusvelčiui, anot dukterėčios, už juokingai mažą kainą – 100 tūkst. litų parduotų savo žemes.

• Tuometis Tabariškių klebonas J.Kazlauskas pasirūpino gauti J.Mitkaus įgaliojimą ir 2005 metų rudenį bendrovei „E5 ir Ko“ pardavė kaimiečio žemę už 1 mln. 24 tūkst. litų. Bendrovės direktorius vėliau apklausiamas pripažino J.Mitkaus niekada nematęs, visus reikalus tvarkęs su jo atstovu, kunigu J.Kazlausku. Byloje esama duomenų, jog odontologas irgi neliko nuskriaustas, kaip kompensacija už žlugusią viltį gauti vertingas J.Mitkaus žemes ir „nemokamą“ dantų taisymą jam atseikėta apie 30 tūkst. litų.

• Pasak velionio dukterėčios, nei ji, nei jos dėdė apie tikrąją parduotos žemės kainą nieko nežinoję. Kunigas savo globotiniui pasakė, kad vertingas žemės plotas parduotas už pusę milijono litų, šiuos pinigus pervedė į jo sąskaitą.

• Netrukus alkoholiu piktnaudžiavusio vyro pinigai nukeliavo į statytos verslu užsiiminėjusio klebono pažįstamo sąskaitą. Svetimus pinigus dvasininkas paskolino verslininkui be J.Mitkaus sutikimo, pasakęs, kad jo banko sąskaitoje pinigus laikyti nėra saugu, nuvežė žmogų į banką, kur buvo padarytas pavedimas.

• Tyrimo metu išsiaiškinta, kad J.Mitkus tapo jo turto besigviešiančių tipų auka. Kalinauskų šeimos nariai žmogų įtikino, kad likti namuose jam nesaugu, pasiūlė pagloboti. Prieš tai buvo išdaužti J.Mitkaus bakūžės langai, dingo nuosavybės dokumentai.

• J.Mitkus kelias savaites beveik kaip įkaitas laikytas Vandžiogaloje, kol jį išlaisvino pasalą notaro biure surengę kriminalistai. Ten nuvežtas kaimietis nespėjo pasirašyti viso savo turto pardavimo sutarties, anot dukterėčios, jis įsivaizdavo parduodantis tik statų mišką.

• R.Kaušienė sakė tądien nuskubėjusi tiesiai į Kauno rajono policijos komisariatą, išsigandusį bei kalinimo išsekintą dėdę parsivežusi į savo namus Jonavoje. Likti gimtuosiuose Poderiškiuose, savo trobelėje aferistų persekiojamam vyrui nebuvo saugu.

• „Policijai pradėjus tyrimą dėl dėdės pagrobimo ir įkalinimo, pribloškė žinia, kad jo žemė parduota, o tai padarė jį globoti žadėjęs klebonas J.Kazlauskas. Man tai protu nesuvokiama, nes dėdė šventai tikėjo kunigu, negalėjo suvokti, kad jis jį gali apgauti“, – lrytas.lt pasakojo velionio dukterėčia.

• Po penkerių etų bylinėjimosi ir tąsimosi po teismus Kauno apygardos teismas pernai paskelbė nuosprendį : Jordanas Kazlauskas nekaltas.

• LL klausimai kunigui, kurio gyvenimą, kaip ir šimtų kitų žmonių, sugriovė mafijinė teisėsauga:

• – Kaip jaučiatės?

• – Kaip žydas prie vokiečio.

• – Nejaugi taip blogai – juk teismas jus išteisino, tai galite sakyti, kad teisingumas Lietuvoje yra?

• – Kad man liežuvis neapsiverčia taip sakyti. Ne, teisingumo Lietuvoje tikrai nėra. Policija sukurpia bylas, jas padaro tam, kad jiems reikėtų nešti pinigus, ir duokles mokėti. Paskui teisme padorus žmogus išteisina kitą padorų žmogų. tačiau tai ne teisingumas, tikrai ne.

• – Kiek metų jus tąsė ta mafijinė teisėsauga?

• – Lygiai penkis metus – nuo 2010 m. Prokurorė apskundė tą Kauno apygardos teismo nuosprendį, nors dabar teisme nedalyvauja nei ta pati vadinamoji „nukentėjusioji“, nei jos advokatas. Kaip aš suprantu, jie pretenzijų jau nebeturi. Apeliaciniame teisme ši byla dar neišnagrinėta, kovo 21 d. bus posėdis.

• – Tai nuosprendį apskundė ta pati prokurorė?

• – Taip, ta pati prokurorė, kuri savo kaltinime man prirašė daug neteisybės. Nežinau kaip pasakyti – sufabrikavusi tuos kaltinimus, prokurorė toliau juos palaiko, ir skundžia nuosprendį.

• – O kokie konkrečiai prokuratūros kaltinimai yra melagingi?

• – Tame kaltinamajame akte parašyta, kad aš pervedžiau Jono Mitkaus pinigus kitam žmogui. Nors byloje yra bako pavedimas, kurį pasirašo pats Jonas Mitkus. Nors tai oficialus banko dokumentas, tačiau prokurorė vis tiek rašo, kad aš pervedžiau pinigus. Kaip aš galėjau pervesti pinigus iš svetimo žmogaus sąskaitos? tai netiesa, falsifikacija ir klastojimas. nes byloje yra aiškus dokumentai, kas ir kam pervedė, tačiau prokurorė sako, kad aš pervedžiau. Aišku ir aš dalyvavau kaip J.Mitkaus įgaliotas atstovas, važiavome kartu į banką, tačiau tai nereiškia, kad aš pervedžiau. Prokurorė rašo, kad aš banke pildžiau pavedimo dokumentus, nors ir žino, kad tai daro banko darbuotojai – tai tikros nesąmonės. Todėl ir manau, kad tas kaltinimas man yra suklastotas.

• – Tačiau kaip pasikeitė jūsų gyvenimas po šios bylos? Ar jūs grįšite atgal į tarnystę?

• – Nu tai kad niekas nieko nesako, visi tyli, ir aš kaip zuikis krūmuose tupiu, žaizdas gydausi. Nežinau, savo valdžios nemačiau, nes jiems matyt ir taip galvą skauda nuo mano reikalų. O ir aš per prievartą nenoriu būti mielas. 

• – Tai neprašysite, kad priimtų atgal į kunigus?

• – tai prašysiuos, tačiau matyt, kad tik po Apeliacinio teismo sprendimo. dar šito sprendimo reikia sulaukti. Buvo pas mane atvažiavęs toks Rusijos vyskupas, pabuvo dvi savaites, klausė ką jie tau čia daro, tie velniai.

– Tačiau tai, kad jus išteisino, niekur spaudoje neskaičiau. Nors „Lietuvos rytas“ anksčiau pirmame puslapyje rašė, koks jus sukčius ir aferistas, tačiau apie išteisinimą nieko neparašė?

• – Niekas neparašė – tai kas čia parašys? Kai žmogų reikia mėšlais apmėtyti, tai visi puola, o kai ką nors gero pasakyti, ar atsiprašyti, tai tie veikėjai dingsta. Tokia politika, tokia Lietuva. Kaip sakoma, mėgstamiausias lietuvio valgis yra kitas lietuvis. Žmogų šmeižti, ėsti, atimti darbą ir gyvenimą – tai gali teisėsauga, tačiau tikrai ne atsiprašyti.

– ‘Lietuvos ryte“ skaičiau, kad jūs neva prakeikėte tas policijos tyrėjas, kurios jums bylą klastojo?

• – Kaip ten buvo – kai baigėsi policijos tyrimas, mes su advokatu nuėjome susipažinti. Tada tos policijos tyrėjos ir klausia – o ko jūs čia toks nepatenkintas ir nusiminęs? tai ir atsakiau, kad ko čia man būti patenkintu, kad jūs čia man bylą suklastojote? Ar aš turiu dėl to džiaugtis? Jos pradėjo man aiškinti, kad „mes čia dirbame, mūsų toks darbas“. tada ir pasakiau, kad už tokius darbus, kad jūs bylas klastojate nekaltiems žmonėms, tai ateina prakeikimas net iki ketvirtos kartos. Net Šv. rašte parašyta, kad prakeikimas ateina už neteisingą žmogaus apšmeižimą, už jo melagingas priesaikas ir liudijimus. Už tai ateina prakeikimas, taip pasakiau. Tada jos ėmė šaukti, kad aš jas neva prakeikiau. tada joms pasakiau, kad ne aš jus prakeikiu, tačiau savo neteisingais darbais jūs sau blogą darote.

• – Labai teisingai pasakėte, nors keista, kad jums dar vienos bylos už tą prakeikimą neiškėlė?

• – Aš jos (tyrėjoms Gecevičienei ir Snieguonienei) pasakiau, kad jos bylą suklastojo, o jos man pradėjo aiškinti, kaip jos gerai dirba. tada ir pasakiau, kad tai nėra geras darbas, o už tokius darbus ateina prakeikimas. Tos policininkės turi savo draugus žurnalistus, kuriems ką pasako, tą jie ir parašo. O su manimi nė vienas žurnalistas per visus tuos metus nekalbėjo, neklausė, kaip ten viskas buvo, ir kodėl. Išskyrus, žinoma, jus. Tačiau žurnalistai manęs nė karto nepaklausė, ką aš galvoju apie tą bylą.

– Kitaip sakant, policija taip iki galo ir neišsiaiškino, kas tą Joną Mitkų nužudė?

• – Tai neaišku. Vieni sako, kad jis pats į tą prūdą įkrito, kiti kitaip šneka. tačiau teisinėje terminologijoje yra toks terminas, kaip : kam tai naudinga? Po Jono Mitkaus mirties visą jo turtą paveldėjo jo dukterėčia. O kol jis buvo gyvas, J.Mitkus nieko nežadėjo duoti savo dukterėčiai, ir tai teisme paliudijo jo pusbroliai. O po Mitkaus mirties ji viską paveldėjo.  Tai kam naudinga Jono Mitkaus mirtis?

• – Tai papasakokite, kaip ten viskas vyko?

• – Gyvenau netoli Kauno, dirbau. Turėjau kaimyną, kuris pas mane kartais užeidavo, apie 60 metų amžiaus Joną Mitkų. Jis vienas gyvendavo, kartais užgerdavo, vėliau liaudavosi. Mes su juo susipažinome, ir jis pas mane ateidavo padaryti įvairius ūkinius darbus – tai daržus paravėt, tai malkas paskaldyti. Paskui statė pirtelę. Giminių jis neturėjo, nebuvo dar pensininkas, todėl sunkiai vertėsi. Todėl kartais jam duodavau pinigų, mokėdavau už darbą. Ir taip padėdavau ne vienam žmogui. Taip su tuo Jonu Mitkumi ir susidraugavome. Paskui paaiškėjo, kad jis turėjo daug žemės, nors gyveno vienkiemyje, iki kurio buvo sunku privažiuoti. Nors man tai nerūpėjo, tačiau jis ateidavo pas mane pasitarti dėl pensijos ar tos žemės. Kiek paprašydavo, tiek padėdavau. 2005 m. jis man papasakojo, kad turi draugą gydytoją, kuris jam dantis taisė. Vieną dieną jis atėjo pas mane ir sakė, kad tas gydytojas jį verčia rytoj važiuoti pas notarą, ir perrašyti jam tą žemės sklypą. J. Mitkus turėjo apie 14 hektarų žemės, tačiau ji dar buvo žemės ūkio paskirties. Tai jis atnešė man tos žemės dokumentus, prašydamas, kad aš juos paslėpčiau, nes tas gydytojas prašo ją perrašyti jam. Paklausiau, kaip to geradario pavardė, atsakė, kad Obelienis. Pasidomėjau, pasirodo, kad žulikas. Kaune veikė visa Obelienių šaika – pusbroliai sėdi kalėjime, o tėvas – Šilainių poliklinikos direktorius. Kaune rajone dar įkūrė narkomanų reabilitacijos  centras už ES pinigus. Tai aš ir sakau tam Jonui, kad gali būti blogai, nes tai žulikai. Tai tada tas Jonas Mitkus atnešė pas mane visus dokumentus ir pas mane apsigyveno, bijodamas, kad jį pagrobs, ir privers perrašyti turtą. Vieną dieną mes sėdime su Jonu kieme po egle, ir kalbamės, kai atvažiavo tas Obelieniukas su keliais draugais. Jie iš karto griebia tą Joną ir sako, kad jau buvo sutarta su notaru, kur tu dingai, turėjai man viską perrašyti. Pagrasino ir man, kad ir mane paleis į orą. Pasirodo, kad tas Obeleniukas yra dantų technikas Šilainių poliklinikoje – jis ir  man prigrasino, kad išlėksiu į orą. Tada Jonas Mitkus ir nusprendė, kad jam reikia kuo greičiau tas savo žemes parduoti, kol iš jo jėga neatėmė. Buvo susiradęs tokį žemės matininką, kuris pažadėjo padėti tas žemės parduoti. J. Mitkus jo prašė kuo greičiau tas žemes parduoti, kad tik neatitektų tiem Obeleniams, ir man parašė įgaliojimą, kad padėčiau tvarkyti tuos žemės reikalus. Sutarė parduoti tuos 12 hektarų už 750 tūkst. litų – surašėme preliminarią sutartį. Dar hektaras žemės su sodyba būtų likęs J.Mitkui. Tačiau vėliau pirkėjai nusprendė, kad kaina per didelė, ir sutartį atšaukė. Rado kitą pirkėją, pavarde Miškinis. Tada ir užsiminiau, kad reikia įspėti tuos Obelienius, kad atstotų, nereikalautų turto. Surengėme susitikimą, tas irgi buvo atvažiavęs – sutarėme, kad ir jam priklauso atlygis – 25 tūkst. litų –  už tai, kad Mitkų vežiojo į polikliniką. Tada J.Mitkus pasakė, kad jis nori hektarą žemės padovanoti ir man. Ta žemė buvo žemės ūkio paskirties, ir labai sunkiai pasiekiama. Tada pirkėjas ir pasiūlė, kad sutartyje nurodom  sumą – virš vieno milijono litų, o iš tikrųjų mes sumokėsime J.Mitkui 640 tūkst. litų pinigais, o likę pinigais bus panaudoti keliams nutiesti ir žemės sklypą sutvarkyti. Reikėjo padaryti daug darbo – atvesti dujas, nutiesti kelią, atidalinti žemės sklypą, nuvesti dujas ir elektrą. Jonas Mitkus su viskuo sutiko, pasirašėme sutartį pas notarą. Buvau ir aš, kaip jo įgaliotinis. Sutarėme, kad pinigai bus pervesti į mano specialiai atidarytą sąskaitą, su pirkėjais  nuvažiavome į banką, ir nuėmėm nuo sąskaitos 378 tūkst. litų, kurie buvo skirti žemės sklypui sutvarkyti. Tuos pinigus perdavėm tam matininkui, kuris turėjo tvarkyti žemės dokumentus. Nes tais laikais už žemės sklypo paskirties pakeitimą visiems reikėjo mokėti grynus pinigus. Viskas tuo ir pasibaigė – praėjo keli metai, toliau gyvename kartu su Jonu kaimynystėje. Tačiau 2009 m. rugpjūčio mėnesį aš išsikrausčiau iš tos vietos, ir Jonas Mitkus labai dėl to pergyveno. Po kiek laiko man paskambino kaimynai ir papasakojo, kad pas Mitkų yra kažkokie žmonės, kurie jo niekur neišleidžia. Nusiunčiau ten savo ūkvedį Karolį, kad pažiūrėtų, kas ten vyksta. Paskui paaiškėjo, kad tas Jonas Mitkus 2009 m. spalio mėnesį kažkur dingo – kelis kartus atvažiavau, tačiau jo sodyba užrakinta, ir nieko nėra. Pradėjau domėtis, gal kas nutiko, ir susiradau J.Mitkaus dukterėčią – žinojau, kad Jonavoje gyvena. Nuvažiavau į policiją, kad pranešti, tačiau man pasakė, kad dėl dingusio žmogaus gali kreiptis tik artimieji. Paskui paaiškėjo, kad Jonas Mitkus atsirado gruodžio 9 d. pas kažkokius žmones. Tada mane iškvietė policijos tyrėja Gecevičienė, sakydama, kad atvažiuočiau, nes Joną radome. Atvažiavau, sutikau tą Joną Mitkų policijoje, žiūriu, kad jis manęs jau beveik neatpažįsta. Jo dukterėčia išsivežė J.Mitkų pas save į Jonavą, nors jie ir nekaip sutarė. Po kelių mėnesių, kovo mėnesį J.Mitkus sužinojau, kad jis ten laikomas vos ne per prievartą, tačiau vėliau pabėga, ir grįžta namo. Po poros parų jau randamas negyvas, atseit nužudytas. Neva ėjęs per kaimą, įkritęs į tvenkinį, ir prieš tai gavęs per galvą. 2010 m. balandžio mėn. policija griebia mane, ir mano ūkvedį. Ūkvedys net kaltinamas tuo, kad jis neva nužudė J.Mitkų, jį  kelis mėnesius laikė kalėjime. J.Mitkaus dukterėčia po jo mirties tapo turto paveldėtoja, ir kreipėsi į policiją, kad neva mes apgaulės būdu užvaldėme jo turtą, pasisavinome, ir t.t. Prasideda tyrimas, kuris tęsiasi kelis metus. 

• – Kokias įrodymais remiasi prokuratūros kaltinimas jums?

• – Nėra jokio J.Mitkaus pareiškimas prieš mane, kad aš neva viliojau iš jo. Visą tą bylą sukurpė tokios policijos tyrėjos Gecevičienė su Snieguonienė. Aš manau, kad yra tokia žmonių kategorija, kuri mato, kur eina bylos, kuriose eina kalba apie pinigus, tai jos deda ten savo letenas ir daro tokius ėjimus, kad tu būtum priverstas joms nešti kyšius. 

• – Kitaip sakant, jos sukurpia tokias bylas, kuriose kaltinamieji yra priversti nešti kyšius, kad jų nebaustų?

• – NU taip, ir aš taip galvoju. 

• • – Dalis pinigų, kurie buvo gauti už Mitkaus žemę, buvo pervesti į jūsų sąskaitą, ir išgryninti tam, kad padalinti žemės sklypą, ir nutiesti komunikacijas?

• • Man kaltinimai buvo pateikti pagal devynis punktus.  Man atrodo, kad ir ta J.Mitkaus dukterėčia yra prokurorės ir policijos rankose. O tos dukterėčios advokatas yra Ruslanas Mazurov, buvęs prokuroras, kuris ir dirbo kartu su prokurore Poškiene. Tai ta pati publika, ir man atrodo, kad dabar jie melžia tą dukterėčią. Tačiau čia nieko negali įrodyti.

• J.Kazlauskas atsiuntė ir savo raštišką šios bylos komentarą:

• “ kai pradžioje kažką pasakiau apie negražius prokurorės veiksmus, ji pradėjo šaukti, kad tai šmeižtas, įžeidimas, dukart pareikalavo teismo tai užfiksuoti. Užtat paskui ir neskaičiau tų dabar mano laužtiniais skliaustais pažymėtų vietų, kad neapkaltintų manęs kokiu tai šmeižtu ir nepatrauktų į teismą. 

• • Dar atkreipiu Jūsų dėmesį į kelias detales:

• • 1/2009m. lapkričio mėn., kai aš pranešiau policijai apie J. Mitkaus dingimą iš namų, po dviejų dienų policija pradėjo sekti mane patį /tai matyti iš byloje esančio leidimo/ ir tie sekimai paskui tęsėsi ir tęsėsi.

• • 2/ Pranešus dukterėčiai apie Jono dingimą, ji man pasakė: aš turiu policijoj pažįstamų, susitvarkysiu.

• • 3/Suradus Joną, policija prieš jo norą atidavė jį gyventi pas dukterėčią į Jonavą, su kuria jis nebuvo geruose santykiuose.

• • 4/Iš Jonavos dukterėčia jo vieno niekur neišleisdavo, neleisdavo vienam su kitais bendrauti, stengėsi jį visur kontroliuoti /tai paliudija ir jos sugyventinio Kalvaičio parodymai/.

• • 5/ Jonui iš jų ištrūkus ir grįžus į savo namus Kauno raj. Poderiškių km, po poros parų jis buvo rastas negyvas /nužudytas?/. Joną nužudžius, dukterėčia tapo paveldėtoja. Jau Ciceronas I a. pr. Kr. suformavo teisinę prielaidą cui bono – kam tai naudinga? O policija ir prokurorė apkaltino buvusį mano ūkvedį Karolį, laikė suėmę du mėnesius be pagrindo; be abejo, rezgė planus apkaltint ir mane. Nors Jonas visada nemėgo dukterėčios, nieko jai nedavė ir neketino duoti, nors ji ne kartą prašė didelių sumų /liudijo pusbrolis Kairaitis, kaimynai/. Jie taip pat liudijo, kad jis nuolat kalbėjo, kad visą savo turtą palieka klebonui, t,y. man. Bet po jo mirties viską paveldėjo dukterėčia įstatymo keliu /testamento nebuvo/. Taigi, kam naudinga Jono žūtis?

• • 6/ Jono apklausose policijoje dalyvavo ir dukterėčia – suinteresuotas asmuo. Kokiomis teisėmis?

• • 7/ 2009 12 04 d., atradus Joną, mes su Karoliu sėdėjom policijoje už durų ir aiškiai girdėjom, kaip „garsioji“ tyrėja A. Gecevičienė šaukia ant Jono ir jį įtikinėja, kad klebonas iš jo išviliojo turtą-žemę, o Jonas vis tvirtina, kad padovanojo, o ji įtikinėja ir rėkia, kad išviliojo.

• • 8/Jonas niekad man jokių pretenzijų nereiškė. Ir nėra jokio jo rašyto pareiškimo ant manęs. Policija pati pradėjo tyrimą ir kaltinimus. Be abejo, nebe dukterėčios prašymo ir kad pakvipo pinigais.

• • 9/ Kai jau jis buvo prievarta pas dukterėčią Ritą Jonavoje, jis mane paprašė jį palaidoti. Pažadėjau, nors nusistebėjau tokiomis jo mintimis. Tą ir padariau 2010 balandžio pradžioje, atvažiavau, daviau 5 tūkst. litų dukterėčiai /nes ji prašė laidotuvėms/ ir palaidojau,- lydėjau į bažnyčią, sakiau pamokslą, į kapines. Dalyvavo daug žmonių, giminių, niekas man nepareiškė jokio priekaišto dėl kažkokio Jono apgavimo ar išviliojimo. Visi žinojo, kad mes draugai, kad jis mane mylėjo ir viską man duodavo ir viską ketino palikti. Paskui kai kurie jo giminės net stebėjosi, kad jis nebuvo parašęs man testamento. Kalbėjo su manim, sako, o mes manėm, kad jau seniai jis viską jums užrašęs.

• • 10/ Po Jono mirties, 2010 m. balandžio 19 d. policija padarė pas mane kratą, pareiškė įtarimus ir pradėjo bylą.

• • 11/ Tyrėjos A. Gecevičienė ir Snieganienė tyrimą vykdė tendencingai ieškojo prieš mane liudijančių žmonių /bet ir tų beveik nerado/, palankiai liudijančius žmones nuslėpė, neįtraukė į bylą. Paskui aš pats juos susiieškojau. Neapklausė kitų Jono giminų, kurie viską gerai žinojo. Laukiant vieno teismo posėdžio, prie manęs priėjo viena Jono giminė /nežinau jos vardo, Jonas sakydavo – pusseserė, ir sako: aš už jus vis meldžiuosi ir mišias užperku Gertrūdos bažnyčioj /Kaune/. O mes, giminės, turim įtarimą, kas galėjo Joną nužudyti /ir pasakė savo spėjimą/. Tai, sakau, eikit ir dabar teisme tai pasakykit. -Ką jūs, -sako, – mes patys bijom, kad už tai dar mūsų nenužudytų.

• • 12/ Viena, policijos surasta, ikiteisminiam tyrime nepalankiai mums liudijusi liudininkė teismo posėdžio metu atsisakė savo duotų nepalankių paliudijimų, teigdama, kad taip nesakiusi ir kad tai yra policijos suklastota.

• • 13/ Labai panašu, kad kiti įtariamieji davė geras dovanas tyrėjoms /nežinau, ar ir prokurorei?/ Galimai ir už tai jiems buvo nutrauktas tyrimas bei kaltinimai.

• • 14/ Remiantis faktais, teismo proceso metu  prokurorei R. Poškienei kelis kartus buvo pareikštas nušalinimas dėl neobjektyvumo, šališkumo, tendencingumo, nekompetentingumo, tačiau ji taip ir išliko, nors jos suinteresuotumas šioje byloje buvo aiškus daugumai bylos dalyvių.

• • 15/ Na, o „demokratijos garantas“ „nešališka“ spauda nei karto objektyviai neaprašė bylos esmės ir aplinkybių, visada smūgiavo į vienus vartus, kaip ne keista, atspindėdama prokurorės poziciją ir jai palankius momentus, o visa kitką iškraipydama ir meluodama. Kai kurių prokurorų ir žurnalistų simbiozė, korupcija? Panašu, atsimenant, kad daugelį metų nuosekliai ir vienkryptiškai buvo vykdomas puolimas ir šmeižimas.

• • Gerb. Redaktoriau,

• • Čia siunčiu Jums savo laiško ištrauką, rašytą 2015 11 23 vienam savo prieteliui, kurioje paaiškinu tą vadinamą prakeikimą, kaip buvo iš tikrųjų. Viską išpūtė arba policijos tyrėjos arba rašę žurnalistai. Iš tiesų, tai tiek policija, tiek žurnalistai stengėsi sukelti kuo didžiausią triukšmą, kad mane atstumtų visuomenė ir taip izoliuoti bei palaužti. Gerai žinau, kad policijos tyrėjos plačiai zondavo ar mane gins žmonės, kokią poziciją užims vyskupas ir kurija. Jos susikvietė ir žurnalistus, o prokurorė R. Poškienė, dar neužbaigus tyrimo, davė leidimą tyrėjai A. Gecevičienei kalbėti per televiziją apie mano nusikaltimus /jau neatsimenu, ar tada dar ir žmogžudystę bandė prikabint/, atsieit, kad informuot žmones ir apsaugot juos nuo tokių apgavimų. Taigi, jie kalbėjo ir darė ką norėjo, o man beliko tik sėdėt ir tylėt, nes nei vienas žurnalistas, dvasininkas, valstybės pareigūnas ar valstybinė įstaiga nepadėjo apsiginti nei nuo šmeižtų nei nuo puolimo. 

• • Laiško ištrauka:

• • „Ačiū Dievui, viskas po truputį. Po nuosprendžio paskelbimo kažko sukritau, dabar pradedu atsigauti. Iš kur ištraukei, kad aš ten kažką prakeikiau?… 2011 m. birželio mėn., kai policijos tyrėjos ir prokurorė jau baigė klastot bylą, ir ketino perduot teismui, buvau paskutinį kartą ten kažką pasirašyti. Na, matyt, mano fizionomija buvo ne kokia, nes ta viena tyrėja pradėjo šaipytis: -ko čia jūs toks nepatenkintas, mes padarėm gerą darbą ir pan.. Tada pasakiau: -Šv. Rašte /Sen. Test./ parašyta, kad už nekalto žmogaus melagingą apkaltinimą užsitraukiamas prakeikimas net iki ketvirtos kartos. Tada ta kūtvėla pradėjo šaukti: -mus prakeikė, mus prakeikė! O paskui jos savo sėbrams žurnalistams sakė ką norėjo ir tie rašė kaip norėjo. Taigi, aš jų neprakeikiau. Jos pačios save prakeikė savo darbais. Ir ne aš tą sakiau, – tą sako Šv. Raštas. O Šv. Raštas – Dievo žodis. Tai, jeigu Dievas savo žodžiu prakeikia tokius žmones, – kas aš toks, kad kažką tai kitko ginčyčiau ar teigčiau? Ogi juk esu Dievo tarnyboje, Jo žmogus. Jis privalo mane ginti tiek palaiminimais, tiek prakeikimais, – Jo valia.“

• • J. Kazlauskas

• • Pagarbiai, J. Kazlauskas

••

•   Kauno apygardos teismo teisėjo Virginijaus Kalkausko nuosprendyje rašoma : „Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo J. Kazlausko veikoje nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d., požymių…teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių nenuginčijamų įrodymų, kad J. Kazlausko veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d. LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. nurodyta, kad jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teismas priima išteisinamąjį nuosprendį.

Teismas nesutinka su kaltinime padaryta išvada, kad J. Kazlauskas apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t.y., kad pasinaudodamas savo, kaip dvasininko, pažinties metu įgytu J. Mitkaus pasitikėjimu, žadėdamas padėti parduoti 107 800 kv. m. J. Mitkui nuosavybės teise priklausančios žemės, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, kad toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės būdu, nuslėpdamas ir tokiu būdu suklaidindamas nukentėjusį J. Mitkų, jo pinigus panaudojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais tikslais.

Teismas konstatuoja, kad byloje neginčytinai nustatyta ir jokiais duomenimis nepaneigta, kad J. Kazlauskas susitarimo su J. Mitkumi metu buvo parapijos klebonas, turėjo sėkmingo dvasininko reputaciją, jo finansinė situacija buvo gera. Su J. Mitkumi jį siejo ilgalaikis bendravimas, todėl pastarajam buvo puikiai žinoma J. Kazlausko finansinė padėtis ir galimybės. Liudytojai I. Turčinskaitė, I. Slavinskienė, V. Valavičius, B. Ivanauskas, J.P. Kairaitis, B. Barzdys, P. Gavelis teisiamajame posėdyje parodė, kad J. Kazlauskas buvo parapijos klebonas, kuris rūpinosi J. Mitkumi, padėdavo jam įvairiuose reikaluose. Šios aplinkybės objektyviai buvo žinomos ir kitiems asmenims. Byloje nėra jokių įrodymų, kad J. Kazlauskas pasinaudodamas savo, kaip dvasininko, pažinties metu įgytu J. Mitkaus pasitikėjimu, tyčia sukūrė tokį įvaizdį, kad piktnaudžiauti pasitikėjimu ir apgaule užvaldyti J. Mitkaus pinigus. Nenustatyta, kad jis ėmėsi, kokių nors veiksmų, kad piktnaudžiaudamas pasitikėjimu įtikintų J. Mitkų perduoti jam savo pinigus. Byloje nėra jokių įrodymų, kad J. Kazlauskas būtų įtikinėjęs J. Mitkų perduoti jam savo pinigus, iš anksto žinodamas, jog jis jų negražins.

Teismas sprendžia, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kad J. Kazlauskas, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės būdu, iškraipydamas objektyvią tiesą, J. Mitkui melagingai pranešė, kad jam priklausantį žemės sklypą pardavė tik už 600 000 litų ir iš savo sąskaitos 543 514, 00 Lt pervedė į J. Mitkui priklausančią sąskaitą, o likusius 378 677, 00 Lt nuslėpdamas ir tokiu būdu suklaidindamas nukentėjusį J. Mitkų, išėmė grynais iš savo sąskaitos ir panaudojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais tikslais. Be to, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės būdu, J. Mitkui pranešęs, kad jo sąskaitoje laikyti pinigus nesaugu, pažadėjo juos pervesti į savo sąskaitą saugojimui, tačiau apgaule, pasinaudodamas J. Mitkaus pasitikėjimu, nieko jam nepaaiškindamas bei tyčia suklaidindamas, disponuodamas J. Mitkaus pinigais jis, be J. Mitkaus žinios, apgaule paskolino 450 000, 00 Lt R. Savickui. J. Mitkui pinigų negrąžino, o už 240 000, 00 litų savo vardu įformino dalį R. Savicko statomo kotedžo. 

…Prokurorės nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos faktais ar objektyviais duomenimis, kuriuos pagal BPK 20 str. 4 d. nuostatas būtų galima laikyti įrodymais, nes įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais….

Atkreiptinas dėmesys, kad mirusio nukentėjusio J. Mitkaus ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jokiu būdu neleidžia daryti išvados, kad jie yra nuoseklūs. Be to, BPK 276 str. 1 d. lp. ir 4 d. numato, kad nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui gali būti perskaitomi byloje esantiems parodymams patikrinti, t.y. tokie parodymai nėra laikomi savarankišku įrodymų šaltiniu ir vien jais grįsti kaltės negalima. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą, tačiau jokie kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai J. Kazlausko kaltės nepatvirtina. Pažymėtina, kad netgi jei nukentėjęs J. Mitkus savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus būtų patvirtinęs apklausiamas teisme, jo parodymai nebūtų pakankami išvadai dėl J. Kazlausko kaltės pagrįsti, kadangi kaip seka iš J. Mitkaus parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu (kuriais remiasi kaltinimas) Jie galėjo būti duoti nukentėjusiosios R. Kaušienės įtakoje.

Kadangi J. Kazlausko kaltė buvo grindžiama J. Mitkaus parodymais, kurie negali būti laikomi savarankišku įrodymų šaltiniu, nes teismui nėra galimybės jų patikrinti, o nukentėjusiosios R. Kaušienės parodymai kelia abejones dėl jos, kaip J. Mitkaus turto paveldėtojos, suinteresuotumo šioje byloje, konfliktiškų santykių su J. Kazlausku ir parodymuose pateiktų prielaidų, be to, šie parodymai vėlgi niekaip nepatvirtina J. Kazlausko kaltės. Kiti aukščiau išdėstyti liudytojų parodymai ir rašytinė bylos medžiaga, įskaitant ir specialisto išvadą, neįrodo, kad J. Kazlauskas padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.

Teismas sprendžia, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog J. Kazlauskas padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, juo labiau, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

•  

 

Facebook komentarai
Back To Top