skip to Main Content

Rimtiems rinkimams rimtos parafrazės.. 

 

Į antro turo Prezidento rinkimus pagal Nineviečių pavyzdį

Susiklosčius tokiai padėčiai, kai televizijos laidoje buvo parodyta virš tūkstančio nepatenkintų rinkimais, ir patenkintųjų tik dešimtys, o rinkimai vyko Gerojo Ganytojo sekmadienį, manau, buvo gera proga paprašyti Šventos Dvasios apšvietimo protui ir elgsenai, kad nesuklysti. Bet, kaip buvo kalbama per televiziją netekus vieno garsaus aktoriaus (nuoširdi užuojauta jo šeimai ir jį pamilusiems žiūrovams) ir artisto, kad prie jo, laisvos Lietuvos rodomų „žinių“ jau užaugo nauja karta. Keista, kad nauja karta auga su sudarkyta kalba, patyčiomis, be loginio mąstymo, ką pripažino ir Švietimo ministras, kad tik pusė mokinių įsisavina mokymo užduotis.

Dabar beliko rinktis iš dviejų kandidatų, bet kurį? Abu panašūs  pagal  rinkėjų skaičių. Rinkiminės kompanijos metu nebuvo išgirsta iš kandidatų, kad jie nuims  75 m. KGB nusikaltėlių slaptumus ir su tiesa ateis į  Lietuvos  vadovavimą.

Nuo jų priklausys Lietuvos likimas, ar mes dar gyvensime „neišminuotoje“ nuo  KGB Lietuvoje. Tad ką darė Biblinės Ninivės (dabartinio Mosulo – Iranas) gyventojai, kada jiems buvo išpranašauta grėsmė. Turėdami supratingą karalių, paklaususį Jonos pranašavimų, kad, jeigu Ninivės gyventojai neatsivers į doros kelią, Ninivė bus sunaikinta. O to meto Ninivė buvo labai didelis miestas. Karalius išleido tokį potvarkį apie atgailos pasninką, kad net uždraudė ir gyvuliams ėsti, o pats karalius parodė didelės atgailos pavyzdį atsisėsdamas į karštus pelenus. VISI gyventojai nuo mažo iki didelio paskelbė sau pasninką, kad protas geriau veiktų. Ninivė išliko nesunaikinta ir išliko iki mūsų dienų, bet pavadinta jau arabiškai Mosulu – „jungiantis taškas mieste“, iš kurio dabar bėga krikščionys į Europą dėl musulmonų žudynių. (Kaip greitai Mosulas – Ninivė pamiršo pranašo Jonos perspėjimą.) Vertingos Biblinės Ninivės bibliotekos vagiamos ir vertybės pardavinėjamos.

Pasigedau bažnyčioje paprastai sekmadieniui tikintiesiems skirtos visuotinės  vyskupo maldos, o tuo labiau, kaip Gerojo Ganytojo sekmadienį, neraginančio vyskupo žodžio savo tikintiesiems, kad išsirinktų gerą „ganytoją“, manau  ne partijos ( partietis vykdo  savo  partijos  nurodymus…)  ar užsienio samdinį Lietuvai…

Visai kitaip į savo ganomuosius žiūrėjo amžinybėn iškeliavę vyskupai.