skip to Main Content

Kunciagalio detektyvas: ar galėjo berniuko kūnas įveikti Miežiškių užtvanką?

Kristina Sulikienė

Keletą mėnesių visi žinojome tą istoriją, kaip išbėgęs pas tėtį į kiemą vaikas dingo be žinios Kunciagalio kaime. Kaip gausios pajėgos savanorių ieškojo, kaiop vėliau kažkas nutekino kažkokį vaizdo įrašą, kuris neva turėjo įrodyti žiaurų mamos elgesį su vaiku, todėl visuomenė turėtų pateisinti, net jeigu vaikas būtų buvęs pagrobtas.

Kad istorija režisuojama – plika akimi matosi. Jeigu istorija būna surežisuota, ir padarytas nusikaltimas, Lietuvos nusikaltėliai palieka labai didelių nelaimingo atsitikimo imitavimo klaidų.

Iš to galima suvokti, jog aplinkybės ne tokios, kokias mums pateikia policija ir jokių faktų niekada netikrinanti žiniasklaida.

Pirmiausia puoliau tikrinti Nevėžio upės vagos, o kai nesu vietinė tame krašte, pirma susimaišiau, nes ir nuojauta man kužda, jog istorija – surežisuota. Vėliau perpatikrinau, viskas gerai – vaikas atseit plaukė pasroviui. Šiek tiek nusiminiau, nes nuojauta tokiose bylose neapgavo niekada – mano pačios brolio  mirtis režisuota per tokią istoriją, ten nevykusiai prirašyta, jog Romoje tekanti upė kurios greitis 2,2 km/h, plukdė kūną be sustojimo ne daugiau 10 valandų, o nuo Romos centro iki Ostijos yra lygiai 22 km. Todėl visokias tokias išgalvotas istorijas visada tikrinu. Jeigu būčiau patikėjusi Roimos istorija, reikėtų tikėti, jog kūnas plaukė tuo pačiu kaip upė greičiu, niekur neužkliūdamas – o taip su lavonais nebūna niekada…

O dabar atsiloškite, vienoje rankoje laikydami verbą, kitoje margutį. Gal šį kartą ir nepadaryta klaida dėl srovės – pavyzdžiui, Karolio Kergės kūnas Altajuje rastas net 30 km prieš srovę ir netgi kitoje upės pusėje, o tilto toje vietoje nėra – tačiau įvykio režisieriai pamiršo vieną svarbų faktą – Miežiškiuose yra užtvanka. Šitoje vietoje stop. Sustokime, ir pagalvokime – ar galėjo kūnelis, kad ir koks mažiukas laisvai praplaukti per užtvanką, per kurią nepraplaukia vanduo – nes elementariai, užtvanka laiko vandens lygį pakeltu, yra šliuzai, ten tokia sudėtinga sistema, ir vietos ten mažai, nes netgi vandens lygis kontroliuojamas.

Darbinė nuojauta ir atsiranda dėl geografinių žinių, nes kažkaip iš vaikystės atsimenu, kad Miežiškiai turi užtvanką. Tai kriminaliniame tyrime vadinamasis „negatyvusis bylos faktorius“ – kokios aplinkybės byloje rodo, jog įvykis ne taip pateikiamas, kaip įvyko? Miežiškių užtvanka istoriškai susiformavo kaip malūno užtvanka, todėl ten turi būti išlikusi velenų sistema, o 2 metų vaiko kūnelį tie velenai būtų sutraiškę, ir pati užtvanka būtų nustojusi dirbti. Tačiau to neįvyko. Kodėl? 

Atpažinimas irgi vykdytas beveik telefonu ir telepatija – nes neįtikėtina, jog įmanoma čia pat prie upės atlikti DNR tyrimą, kaip to reikalauja dar 1999 metais generalinio prokuroro patvirtintos taisyklės dėl neatpažintų lavonų atpažinimo, o Interpolo taisyklės visus skenduolius priskiria prie neatpažintų ir senų lavonų. Pirma policija su Miežiškių seniūnu patvirtino – o kas beliko tėvams? Tokie atvejai – klasikiniai. Karolio Kergės tėvai nuskristi į Altajų nuskrido – o DNR tyrimo ėmė ir atsisakė. Taip niekas nesužinojo, Kergės ten kūnas ar tarkime, Kubyškino, kuris kūno radimo vietoje įkrito į vandenį ir buvo labai panašus į lietuvį. 

Nors tėvai irgi atpažino, o kaip tu neatpažinsi, kad visa spauda dar net neatlikus jokio atpažinimo, apie tai pranešė – tačiau tikro lavono atpažinimo nevyko. Radus neatpažintą lavoną, turi būti imamas kaulų mėginys ir nustatomas amžius. Kai kuriuose kriminaliniuose tyrimuoise yra pasitaikę, jog klaida buvo 25 metai. Todėl iš pažiūros teigti, kad čia būtent tas kūnas, neatlikus nei vieno ekspertinio veiksmo – nėra profesionalu. Be to, tai veda į raganų medžioklę, tėvų kaltinimą – nors nėra žinoma iki galo (neatliktos ekspertizės), ar čia tikrai tas kūnas. Vien sakyti, jog drabužiai parodė – ir tarybų sąjungos laikais, ir dabar, būna ir vienodų drabužių…Ypač tam tikro amžiaus vaikų.

Labai gaila, kad policija dirba panašiai kaip Italijos policija, kurią apkvailino Romoje Lietuvos ambasadoje rezidavęs ministras patarėjęs Viktoras Dagilis, kuris telefonu „atpažino“ mano brolio Romualdo Apanavičiaus kūną, kuris, jeigu tikėčiau „Roma today“ lavono fotografija (kad čia esą rastas mano brolis, nes kažkas telefonu atpažino), pabuvęs 10 valandų vandenyje, susitraukė net 30 cm. 

Kaip vyksta paieška, kai ieškomas „ne policijos“ žmogus – žinau. Brolio paieškos byla – tuščia, o lavoną „atpažino“… telefonu. Apgailėtinas Kriminalinės policijos biuras, prisipirkęs per Ievutės reformą naujų mašinų, ir ta suma viršijo metinį LK biudžetą. Jeigu Panevėžio rajone šiame tyrime nesugebama atlikti tyrimo veiksmų, o kliaujamasi legendomis, kad jeigu dingo vaikas, tai būtinai bet koks vaiko lavonas čia būtinai šito vaiko (ta pati legenda panaudota ir „atpažįstant“ Romualdą Apanavičių, nors ten greičiausiai įkritęs žvejas italas…), tada finansavimo, viršijančio LK metinį biudžetą tokiais policijai tikrai nereikia. Gal nebent kokių konsulantų iš būrimo salonų,- o ir tie turbūt tiksliau pasakytų, kas ir kaip…Bent jau būrimo „srity“ jie profesionalai, o štai policija – mėgėjai. 

 

Facebook komentarai
Back To Top