skip to Main Content

KAIP GYVENSIME TOLIAU, PRIKLAUSYS NUO  MŪSŲ SĄMONINGUMO LYGIO

KJL gydytojas kardiologas, KU profesorius Algimantas KIRKUTIS

 

Žvelgiant į Lietuvos ateitį vis aktualesnis tampa hamletiškas klausimas: būti sveiku ar visą gyvenimą gydytis?

Paradoksas tame, kad į šį klausimą teisingai atsakyti gali tik sveikas, adekvačiai mąstantis žmogus, nes sergantį reikia ne klausinėti, bet efektyviai gydyti. Įtakojama farmacinių kompanijų, siekiančių korupcijos pagalba padidinti savo pelnus, Lietuvos valdžia, iš anksto žinodama sergančiųjų atsakymą, šį klausimą užduoda išimtinai  ligoniams.  Noras už valstybines lėšas gydytis ir gydyti yra naudingas biudžetinių resursų skirstytojams. Todėl sukaupta sveikų žmonių darbu valstybinių išteklių dalis, kuri yra skirta sveikatos apsaugai,  beveik visa panaudojama ligų gydymui, o ne sveikai gyvensenai.

Klaipėdos  universitete, nuo pirmųjų Sveikatos mokslų fakulteto egzistavimo dienų, į  šią opią problemą žiūrima kiek kitaip. Čia minėtas klausimas užduodamas ne ligoniams, bet  sveikatos mokslus studijuojantiems studentams, kuriems atsakymą, pasiremiant VYDŪNO sveikos gyvensenos koncepcija, padeda surasti dėstytojai ir mokslininkai. Juk savaime suprantama, kuo ilgiau ir daugiau žmonių išliks sveiki, tuo mažiau juos reikės gydyti, ir tuo efektyviau bus galima panaudoti valstybinius išteklius, kuriant  LR Prezidento pažadėtąją „gerovės valstybę“.

Žvelgiant  plačiau į naujausius Jungtinių Tautų (JTO) ir Pasaulio sveikatos  (PSO) organizacijų dokumentus, nesunku pastebėti, kad Lietuvos valdantieji neleistinai atsilieka nuo lemiančių šiuolaikinio pasaulio raidą svarbiausių organizacijų direktyvų bei nuo Europos Sąjungos Komisijos priimtų  „žaliojo“  tvaraus  šalių narių vystymosi kurso sprendimų.

 

Štai, pavyzdžiui, pateiksiu keletą jų. Vertindama atliktą Europos aplinkos būklės analizę  ir  ES raidos perspektyvas, Europos aplinkos agentūrą (European environment  Agency (EEA) http://eea.eu.int  2020 metais pareiškė:Europa turi rasti būdu, kaip  pertvarkyti pagrindines visuomenines sistemas, kurios turi įtakos žmonių sveikatai, nulemia neigiamą poveikį aplinkai bei klimatui ir, iš naujo įvertinanti ne tik technologijas ir gamybos procesus, bet ir vartojimo modelius (čia turima galvoje ir sveikatos paslaugų) bei gyvenimo būdą. Todėl, siekiant užtikrinti reikalingus sisteminius pokyčius, reikės  nedelsiant imtis bendrų veiksmų įvairiose politikos srityse, įtraukiant visas visuomenes grupes“.

  Dar 2016 metais, gruodžio 7-8 d. Paryžiuje vykusioje  konferencijoje PSO Europos regiono direktorė dr. Z. Jakab kalbėjo: „Norint pasiekti JTO darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslus ir įgyvendinti Europos sveikatos politikos sistemą „Sveikata 2020“, reikia iš esmės transformuojanti sveikatos, švietimo ir socialinio sektorių partnerystę“. Turėdama omenyje galimas problemas, iškylančias centriniame lygmenyje  dėl žinybinių interesų susikirtimo,  dr. Z. Jakab pasiūlė – „regioninę platformą, kaip efektyvią galimybę suburiant šiuos partnerius, norint veiksmingiau realizuoti jau turimus Jungtinių Tautų šeimos ir Jungtinių Tautų koalicijų mechanizmus, kaip teigiamus žingsnius link stipresnio tarpsektorinio ir tarpžinybinio bendradarbiavimo“. Dr. Z. Jakab pabrėžė, kad nacionalinių plėtros planų dėmesys turėtų būti nukreipiamas nuo tarpinių ekonominių rodiklių  į  galutinius – piliečių sveikatos ir gerovės užtikrinimą. https://www.euro.who.int/en/media-centre/events/events/2016/12/paris-high-level-conference/news/news/2016/12/day-2-new-european-platform-for-partnerships-across-sectors,-united-nations-agencies-and-civil-society.

Elementari logika bei profesinė patirtis mums  kužda konstruktyvų sprendimą: sudėtingos klinikinės patologijos diagnostika ir gydymas turėtų būti centralizuojamas Lietuvoje trijų universitetų klinikose, kur yra koncentruojami medicininiai resursai, o visuomenės sveikatos tausojimo ir stiprinimo paslaugos decentralizuojamos. Būtina suteikti kuo daugiau išteklių ir savarankiškumo sprendžiant visuomenės sveikatos klausimus savivaldoms. Juk kas geriau gali suvokti regiono specifiką, sukoncentruoti žinias apie čia gyvenančių žmonių sveikatos problemas bei efektyviau panaudoti turimus resursus efektyviam tarpsektoriniam ir tarpžinybiniam bendradarbiavimui, sprendžiant visuomenės sveikatos problemas, jeigu ne patys regionuose gyvenantys žmones?..

Dabar pažiūrėkime, kokią situaciją turime mūsų šalyje. Lietuvos žmonių sveikatos rodikliai yra vieni prasčiausių visoje Europos Sąjungoje.  Pagal galimų išvengti mirčių skaičių  EUROSTAT Lietuvai suteikia paskutinę arba prieš paskutinę vietą. Jeigu norite dar tiksliau, pažiūrėkite į savo ir artimųjų ligos istorijas ir pilnus vaistų stalčius namuose. Jau vien ko vertas 2021.02.08 publikuotas  LRT atliktas tyrimas: „Kauno medicinos imperija: interesai, pinigai, įtaka. https://www.lrt.lt/naujienos/lrt-tyrimai/5/1338684/lrt-tyrimas-kauno-medicinos-imperija-interesai-pinigai-itaka. Apie jokį tarpsektorinį ir tarpžinybinį bendradarbiavimą, siekiant pagerinti žmonių sveikatos būklę, čia apskritai nekalbama. Kalbama apie neribotą sveikatos apsaugos galių ir valstybinio biudžeto  lėšų koncentravimą vienose rankose. Keistai atrodo LSMU metinės apyvartos sugretintas su antro miesto pagal dydį  mūsų šalyje, Kauno metinėmis pajamomis.  Dar keisčiau, kai Kaune lokalizuotas ir jau pajungęs visas Kauno ligonines LSMU valdo ne tik Pakaunės kurortuose esančias, bet ir Druskininkuose ir net Palangoje įkurtas gydymo įstaigas. Dviejų šimtų kilometrų atstumas netrukdo LSMU  Neuromokslų institutui, šiuo metu vykdančiam mokslo programą „Nervų sistemos ligų tyrimai bei klinikinių sprendimų tobulinimas“, vadovauti Palangoje esančiai klinikai. Neuromokslų institutas pagal savo kompetenciją dalyvauja LSMU ligoninės Kauno klinikų Retų neurochirurginių ligų centro veikloje ir kartu su LSMUL KK Neurochirurgijos klinika referentinių tinklų suaugusių žmonių retų galvos smegenų navikų programos veikloje.  Be to, vadovaujant sveikatos apsaugos eksministrui  Aurelijui Verygai (psichiatras pagal įgytą specialybę), šiam  LSMU institutui planuotas Neuromokslų psichofiziologinių tyrimų centras, kuriam buvo numatyta dar 3,8 mln. eurų finansavimas. Sveiku protu sunku suprasti, kam universitetui, užvaldžiusiam visas Kaune esančias klinikas ir Pakaunės kurortus, vykdančiam tokius sudėtingus projektus, reikia gabenti ligonius ir personalą už dviejų šimtų kilometrų į Palangą?!.. Juk pajūrio kurortas skiriamas sveikatos tausojimo ir stiprinimo veikloms, bet ne sudėtingos smegenų patologijos gydymui. Ar nebūtų racionaliau šioje bazėje įsteigti KU Sveikatos mokslų fakulteto su Holistinės sveikatos priežiūros centrą ir Sveiko gyvenimo būdo mokykla?

Kaip suderinti dabartinio LVŽS šešėlinės vyriausybės sveikatos apsaugos ministro ir buvusio keturis metus oficialaus SAM dokumentuotą patarimą Finansų ministerijai – nefinansuoti iš DNR lėšų, LR Vyriausybės sprendimu ir jo paties įsakymų parengtos vieninteliame šalyje regioniniame Klaipėdos universitete valstybinio  plano priemonę 8.6.1 – „Sudaryti darbo grupę ir sukurti bei diegti Klaipėdos regione bandomąjį modelį, skirtą mokslinei ir švietėjiškai veiklai skatinti, psichikos sveikatai stiprinti, psichologinei gerovei kurti, fiziniam aktyvumui ir sveikai bei subalansuotai mitybai skatinti, saugiai, ekologiškai aplinkai kurti bei palaikyti“?!.. Juolab, kad būtent į tai atkreipia valstybių vadovų dėmesį JTO, PSO ir ES Komisijos dokumentai.

Pabaigai pateiksiu solidžiame moksliniame  žurnale Stanfordo socialinių inovacijų apžvalga“ publikuotame straipsnyje „Sveikatos priežiūrai reikalingas visuomenės gydymas“ statistiką iliustruojančią  veiksnius, kurie įtakoja mūsų sveikatos būklę: 40% žmonių sveikata priklauso nuo socialinių-ekonominių faktorių; 30% nuo  gyvenimo būdo;  20% nuo sveikatos apsaugos paslaugų prieinamumo ir 10% nuo gyvenamosios aplinkos.

https://ssir.org/articles/entry/the_community_cure_for_health_care. Taigi, jei norime išlikti sveiki ir linkime sveikatos savo artimiesiems, pirmiausia turime patys keistis, t. y. keisti savo pasenusias pažiūras.  Esu tvirtai įsitikinęs, tik mūsų rankose yra reikalingi sprendimai, įgalinantys valdžioje esančius politikus atidžiau įsiklausyti į Lietuvos gyventojų sveikatos apsaugos problemas ir kur kas plačiau bei atsakingiau pažvelgti į mūsų visų ateitį.

 

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));