skip to Main Content
KTU profesorius Algis Krupavičius: kas yra geras pilietis ir kokios savybės jam reikalingos?

Gero piliečio samprata iš pirmo žvilgsnio yra labai paprasta.  Geras pilietis yra tas, kuris tinkamai vykdo piliečio vaidmenį arba prievoles. Tačiau aprašyti gero piliečio vaidmenis gana sunku, nes jų gali būti daug ir įvairių. Nors geru piliečiu dažniausiai yra vadinamas tas, kuris sugeba kritiškai mąstyti, yra pilietiškai aktyvus, atsakingas bendruomenei, taip pat besielgia pagal teisingumo principus.

2014 – 2015 metų Tarptautinės  socialinio tyrimo programos pilietiškumo tyrime geram piliečiui buvo priskirtos 9 savybės: balsuoti rinkimuose, nebandyti išsisukti nuo mokesčių, paklusti įstatymams ir teisės aktams, stebėti valdžios veiksmus, dalyvauti socialinėse ar politinėse asociacijose, suprasti kitaip mąstančių žmonių argumentus, rinktis produktus dėl politinių, etinių priežasčių, padėti žmonėms Lietuvoje, kurie gyvena prasčiau, padėti žmonėms kitur pasaulyje.

Kokios iš minėtų gero piliečio savybių yra svarbiausios Lietuvoje? Nors Lietuvoje gana dažnai ir garsiai kalbama apie nemenką šešėlinės ekonomikos dalį, atlyginimus vokeliuose, bet tarp trijų svarbiausių gero piliečio savybių daugiausiai balų kaip svarbiausias bruožas – net 74,8 proc. po 6-7 balus, t.y. „labai svarbu” vertinimą gavo teiginys „niekada nebandyti išsisukti nuo mokesčių” (žr. 1 lentelė). Šį gero piliečio bruožą labiausiai parėmė pagal socialinį statusą vidurinei klasei priklausantys, taip pat vyresni nei 50-ies metų apklaustieji, taip pat centro kairės ir konservatyvių partijų šalininkai, bet kiek mažiau jis tiko liberalių partijų rėmėjams.

Antra savybė pagal svarbą, kuriai teko  72 proc. po 6-7 balus, yra nuostata, kad būtina „visada paklusti įstatymams ir teisės aktams”, nors tarp jauniausių respondentų  (18- 29 metų amžiaus) tokiam požiūriui atitinkamai pritarė kiek mažiau-  64 proc., bet tuo pat metu jį palaikė per 80 proc. aukštesnę nei vidutinę (bet ne aukščiausią) socialinę padėtį užimančių apklaustųjų. Visgi, panašu, kad Lietuvoje palaipsniui įsitvirtina nuostatos apie įstatymo viršenybę ir keičiasi požiūriai į valstybę, kurios pagrindas yra piliečiai, o jie jau kaip mokesčių mokėtojai kuria pačią valstybę.

1 lentelė. Yra skirtingų nuomonių, ką reiškia būti geru piliečiu. Jūsų supratimu skalėje nuo 1 iki 7, kur 1 – „visiškai nesvarbu“, o 7 – „labai svarbu“, kiek svarbu yra:

 

1-2 balai

3-5 balai

6-7 balai

Nežinau, sunku pasakyti

Visada balsuoti rinkimuose

6,4

18

71,3

4,3

Niekada nebandyti išsisukti nuo mokesčių

1,6

20,3

74,8

3,3

Visada paklusti įstatymams ir teisės aktams

1,6

22,7

72

3,7

Nuolat stebėti valdžios veiksmus

6,5

35

52,6

5,9

Aktyviai dalyvauti socialinėse ar politinėse asociacijose

19,9

39,5

29,8

10,8

Bandyti suprasti kitaip mąstančių žmonių argumentus

8,3

34,2

49,1

8,4

Rinktis produktus dėl politinių, etinių priežasčių

36,4

32,6

20,9

10,1

Padėti žmonėms Lietuvoje, kurie gyvena prasčiau už jus

5,2

29,9

60

4,9

Padėti žmonėms kitur pasaulyje, kurie gyvena prasčiau

22,6

37,6

32,6

7,2

Beje, abu aukščiausiai įvertinti gero piliečio bruožai, t.y. nebandyti išsisukti nuo mokesčių bei paklusti įstatymams ir teisės aktams, pasižymėjo aukšta teigiama tarpusavio koreliacija palyginus su visomis likusiomis savybėmis.

Trečiojoje gero piliečio savybių vietoje liko teiginys apie būtinumą „visada balsuoti rinkimuose” su 71,3 proc. po 6-7 balus. Šį bruožą kiek labiau vertino vyresni nei 50-ies metų apklaustieji palyginus su jaunesniais, taip pat aukštesnio išsilavinimo respondentai ir dešiniųjų konservatyvių partijų šalininkai, nors nuo jų ne daug atsiliko ir centro kairės partijų rėmėjai. Beje, 2004 metais atliktas analogiškas tarptautinis tyrimas rodė, kad dalyvavimas rinkimuose kaip gero piliečio bruožas buvo svarbesnis senosioms demokratijoms (pvz. Švedijoje beveik 82 proc. apklaustųjų vertino jį 6-7 balais, Kanadoje – 83,5 proc., Danijoje net 87,4 proc.) palyginus su Rytų ir Vidurio Europos šalimis (Čekijoje atitinkamai 37 proc., Slovėnijoje- 46,4 proc., Slovakijoje- 54,8 proc.). Procedūriniai demokratijos aspektai, panašu, apskritai yra kiek mažiau svarbūs Rytų ir Vidurio Europos visuomenėms.

O kokios savybės geram piliečiui nėra tiek svarbios? Daugiausiai žemiausių balų (po 1-2 balus) gavo teiginys apie boikotą – „rinktis produktus dėl politinių, etinių priežasčių” – net 36,4 proc. (nors 4 proc. teigė, kad tai yra darė pastaraisiais metais). Antroje vietoje nuo apačios liko nuostata, kad svarbu „padėti žmonėms kitur pasaulyje, kurie gyvena prasčiau” su 22,6 proc. po 1-2 balus. Šis atsakymų pasiskirstymas netiesiogiai paaiškina ir tas aistras visuomenėje dėl galimų pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos priėmimo. Solidarumas su kitų pasaulio visuomenių prasčiau gyvenančiais nėra svarbus gero piliečio bruožas Lietuvoje. Beje, tarp mažiausiai linkusių pritarti pagalbai prasčiau gyvenantiems kitų šalių žmonėms yra kiek daugiau jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių, kurie socializavosi vyraujant individualistinėms ir liberalioms vertybėms.  Antra priežastis yra tai, kad  net 91 proc. atsakiusiųjų mano, kad labai svarbu visiems piliečiams turėti tinkamą pragyvenimo lygį, bet kuris nėra pasiektas….Tad solidarumas dar turi palaukti. Tačiau ir labiau išsivysčiusiose Europos šalyse, kaip Švedijoje, Austrijoje, Norvegijoje ar Nyderlanduose 2004 metų tyrime tik apie 40 proc. respondentų buvo linkę padėti kitų šalių prasčiau gyvenantiems. Kita vertus, savo visuomenės viduje padėti prasčiau gyvenantiems ir jautrumas tokiems žmonėms yra gerokai stipriau išreikštas. Net 60 proc. apklaustųjų po 6-7 balus skyrė teiginiui: “padėti žmonėms Lietuvoje, kurie gyvena prasčiau už jus”.

Pilietiškumo tyrimas dar kartą patvirtino, kad Lietuvoje (ne)dalyvavimas socialinėse ar politinėse asociacijose ir toliau lieka rimta problema. Beveik penktadalis respondentų teigė, kad tokios asociacijos geram piliečiui nėra svarbios. Tik 2,1 proc. apklaustųjų priklausė ir aktyviai dalyvavo partijų veikloje, 6,8 proc. priklausė profsąjungai ar verslo asociacijai, kiek daugiau  jų aktyviai dalyvavo sporto – 10,8 ir 13,5 proc. religinių organizacijų veikloje. Pakantumas kitai nuomonei, t.y. „bandyti suprasti kitaip mąstančių žmonių argumentus” nėra Lietuvoje itin vertinamas gero piliečio bruožas. Deja. Po 6-7 balus jam skyrė 49,1 proc. apklaustųjų, nors kiek daugiau tarp jų buvo vyresnio amžiaus, taip pat žmonių su universitetiniu išsilavinimu. Tai nėra tiek mažai, bet ir nėra daug.

Kol kas nėra paskelbti 2014 – 2015 metų Tarptautinės  socialinio tyrimo programos pilietiškumo tyrimo rezultatai kitose šalyse, tad neįmanoma Lietuvos rezultatų palyginti su kitomis šalimis, bet pažvelgus į 2004 metų duomenis, panašu, kad Lietuva atsidurtų pagal daugelį gero piliečio vertinimų kažkur apie vidurį tarp Rytų ir Vidurio Europos šalių.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2015 m. kovo-balandžio mėn. KTU Viešosios politikos ir administravimo institutui vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: pilietiškumo, darbo ir socialinės gerovės vertinimai Lietuvoje“ (MIP-082/2014).

Prof. Algis Krupavičius yra Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto direktorius.

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: ŠARŪNAS BULOTA, KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

Facebook komentarai
Back To Top