skip to Main Content

 

 

Žurnalistų etikos inspektoriui

Teisininkė Kristina Sulikienė

Editos Strazdauskienės pareiškimas prasilenkia su realybe

2017 06 14, Juodojo kaspino dieną (buvo 1941 06 14 mirtin išvežtas mano senelio brolis Juozas Apanavičius, sušaudytas Rešiotų lageryje) turiu atsirašinėti į šiuolaikinių Judų ir k***bistų rašliavas. Ką padarysi.

Su Editos Strazdauskienės pareiškimu, neva „Laisvas laikraštis“ ir visi jo rašytojai, pažeidinėja jos mirusios dukros teises, netgi jeigu perspausdina Policijos  departamento pranešimus ar kitose spaudos priemonės esančią informaciją, kategoriškai nesutinku. Pats pareiškimo tonas yra pašaipus, neetiškas, ir neadekvatus gedinčios motinos pozicijai – greičiausiai Policijos departamento rašytas, o motinos tik pasirašytas.

Juk Pievutės atminimo paniekinimui priskiriami mano sakiniai, kur aš klausiu, kodėl Policijos departamentas naudojo šitokius pajėgumus – netgi iš oro ieškojo? Ir šitoje vietoje atseit matyti veikla „mirusiosios dukros paniekinimas“. Neįsivaizduoju, kokią sąmonės būklę reikia pasiekti, kad Policijos departamento kritikoje, kad pereikvojo resursus, ir iššvaistė gyventojų pinigus (o mokesčius moku pati, nes turiu savo verslą, todėl ypatingai piktinuosi kiekvienu papildomu tūkstančio švaistymu), yra kažkur paslėptas neva dukros negerbimas.

O dar tas įsivaizdavimas, jog „net jeigu parašė kaip klausimą, tai vis tiek traktuotina kaip teiginys“ – bet kuris pabaigęs vidurinę mokyklą asmuo pasakys, jog šitame sakinyje yra logikos klaida. Nes klausiamasis sakinys ir skiriasi nuo teiginio, nes klausimu nieko nėra teigiama, yra klausiama. O į klausimą galima iš viso neatsakyti – kaip, beje, pasirinkta šioje konkrečioje byloje.

Nors Strazdauskienė geriau žino žiniasklaidos taisykles, negu aš, tačiau turiu paaiškinti, jai, gedinčiai motinai – jeigu institucija neatsako į nei vieną klausimą, yra nerašyta taisyklė, ir joks teismas nenuteis – rašyti tada spaudos priemonė gali ką tik nori,- nes institucija, nieko neatsakydama, atsisakė nuo teisės paaiškinti – todėl paleido Džiną iš butelio. 

Aš kaip dora rašytoja, užsiklausiau iš karto – kokiai tarnybai priklauso dingusi (tuo metu dar nebuvo mirusi) Ievutė, kad jos bylą tiria Generalinė prokuratūra, ir nurodžiau į instrukcijas – kad tik VSD agentų, KAM‘o karininkų bylos tiriamos GP.

Man buvo atsakyta, jog nebus atsakyta.

Strazdauskienė neteisi, kai man priskiria medalius, ir mane vadina „viešosios informacijos rengėja“.

Su „Laisvu laikraščiu“, tiksliau jo redaktoriumi turiu sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo visuose teismuose, ir visose institucijose. Ginu jį cenzūros bylose. Nors Strazdauskienė tyčiojasi ir aiškina, jog redakcija neturi teisininkų, neseniai laimėjome cenzūros  – nuotraukos draudimo – byloje Lietuvos Aukščiausiąjį teismą. Jo pirmininkas Norkus, analizuodamas mano surašytą apeliacinį skundą, šioje byloje, pažymėjo: „ Apeliacinės instancijos teismo sprendimas tenkinti apeliacinį skundą yra pagrįstas, ir jo naikinti kasacine tvarka nėra jokio pagrindo“. Todėl kai Strazdauskienė šaiposi, ir vadina mane menama teisininke, aš tuo metu mąstau apie šmeižto bylą. Ir man visiškai nesvarbu, kad ji labai gedinti, nors iš jos pagiežingo rašto, nelabai ir matosi tas gedulas. Veikiau kerštas ir begalinio šmeižto troškimas. 

Jau daugelį metu Aurimą Drižių ginu nuo Alvydo Sadecko, ir būtent cenzūros bylose, o tose visose bylose figūruoja Kiesaus dingimas ir nužudymas.

Nors Strazdauskienė tariasi geriau žinanti gaujų metodus, ir geriau susigaudo apie tai, kas įvyko jos dukrai, aš tik jai galiu paoponuoti, jog su jos dukros istorija nėra viskas taip aišku ir paprasta.

Nors Strazdauskienė šaiposi, ir aiškina, jog „visi kiti teiginiai visiškai nesusiję su mano dukra“, paaiškinsiu, jog gaujų ir spec. tarnybų metodai nėra aiškūs policijai, labiau jie gali būti aiškus laisviesiems rašytojams, laisviesiems teisininkams.

Daugelį metų rašiau apie Henriko Daktaro bylą ir jo šeimą, ir nei vienas jų iki galo neatsiskleidė – bendraujant betarpiškai, tačiau tenka skaityti kliedesingas nesąmones, kad policija „įėjo į gaujos vidų, ir viską žino“. Ten būnant viduje ir bendraujant betarpiškai, neišeina visko matyti dėl labai didelės konspiracijos. Todėl Strazdauskienė neteisi, kai teigia, jog viską žinoti gali tik policija – gaujos policija iš viso nepasitiki, ir jai informacijos neteikia. Veikiau teikia žurnalistams, teisininkams, atsitiktiniams žmonėms. Todėl ir suabejojau „čigonų gauja“. Nes tokios gyvenime nebuvau girdėjusi.

Esu etnologė, be to, kad teisininkė, ir mano tėvas vienas garsiausių pasaulio etnologų. Nuo vaikystės buvau mokama, jog prie Panevėžio (o Kėdainiai irgi ten pat) gyvenantys čigonai sėslūs, jie užsiima verslais. Pati vaikystėje mačiau sėslių čigonų šeimą Panevėžio turguje, mano tėvas labai draugiškai su jais bendravo. Nuo 1988 m. todėl pasitikiu čigonais, jų nebijau, ir ž-žinau, kad jie yra sėslūs, žmonių nežudo, ir iš savo kiemo nevagia. Strazdauskienės ir Pernavo tikėjimas, kad čigonai žudo žmones, ir dar arabų kraštų metodais – kapodami kastuvėliais kūnus – kertasi su mano šeimos auklėjimu, mano moksliniais tyrimais. Bendrauju su garsia čigonų tyrinėtoja Fiokla Kiure, ji parašė man vieną poleminį straipsnį apie tai, kaip marginalizuojami čigonai. Manau, Ievutės žudikų ieškojimas čigonų, o ypač sėsliųjų tarpe yra rasizmas, ir skatina tautinę neapykantą, ir nėra niekuo pagrįstas, nes  mašinoje nerasti jokie kraujo pėdsakai, jokių DNBR dalelių. Tyrinėjau ne vieną paslaptingą bylą, nes nors Strazdauskienei atrodo, jog privatūs teisininkai neturi teisės teisininkais vadintis, ji yra neteisi. Ir žinau, kad nužudymui reikalinga kraujo pėdsakai, įrodymai, o ne įtariamojo prisipažinimas, ypač kai įtariamasis laisvai vaikšto po miestą, nuėjęs į Darbo biržą.

 

Visi laikraščiai pačią pirmą dieną kėlė labai daug įvairių versijų, ir buvo parašyta, jog kažkas matė policijos pareigūnais persirengusius asmenis. Nors Strazdauskienė geriau žino apie visas gaujas ir nusikaltimus, tačiau norėčiau priminti, kad Šarūną Volosevičių – kurį ji savo pareiškime numarino, ir vadina nužudytu – pagrobė banditai, persirengę policininkais. Viena pirmųjų iškėliau versiją, kad Ievutę pagrobė gauja – todėl visą savaitę pradedant kovo 11 ir baigiant 16 –  galimai Strazdauskienė ant manęs užsakė siaubingą puolimą per visas žiniasklaidos priemones. O jeigu ne ji, gal ji gali paaiškinti, kas ėmė atstovauti jos vardu, ir varyti šmeižtą ant manęs – ir kad aš apsimetu dėstytoja, ir kad aš nieko nebaigusi, nors atsisakiau gintis disertaciją, ir panašūs skiedalai ir nesąmonės.

Maniau Strazdauskienei jau to užsakomojo šmeižto ant manęs bus gana ir ji pasitenkinusi, nurims. Deja, klydau.

Strazdauskienė irgi tarsi geriau susigaudo apie operatyvinius mašinų numerius, iš kurių, kurie buvo prieš josios Ievutės dingimą visi alei vieno nutekinti lryto interneto puslapyje, ir tyčiojasi, jog „kodėl rašoma apie FBI, GRU, CRU, tai visiškai nesusiję su mano dukra“. Ten buvo šaipomasi, kodėl policija operatyvinius numerius išsiima su raidėmis „CRU“. Kad kiekvienas galėtų atpažinti?

Tai jūsų dukra visiškai nesusijusi su tuo, kur papuolė, o operatyvinis raizgalynas vyko ir vyksta, moterys buvo žudomos ir sekamos. Jeigu nesuprato Strazdauskienė, kas rašoma, reikėjo perskaityti dar kartą.

Mano pačios sesuo nužudyta – Strazdauskienė to nesuvokia, nors straipsnis buvo ne apie josios Ievutę, o apie mano sesutę Virgutę.

Strazdauskienei negaila nei Virgutės, nei be žinios dingusio mano brolio, nei bagažinėje į Prancūziją ištarabadytos mano dukterėčios Deimilės Rimantės, dėl kurios pražilo net mano 25  metų vyras. Nes dingusi yra nėra jokios žinios jau 5 metus. Teik, kad mums su vyru pavyko sustabdyti jos paskelbimą beglobe. Prieš tai aišku operatyviniam būriui nusiaubus namus, siekiant išnešti mūsų paruoštą ieškinį į Prancūzijos teismą. Bet mes jį buvome atsispausdinę, todėl nepaisant, kad operbūrys išnešė visą medžiagą, mes išsiuntėme ieškinį, ir išgelbėjome vaiką nuo įvaikinimo. Bet Strazdauskienei rūpi tik Ievutė, kodėl aš klausiau, kokią prekę ji vežė? O klausiau todėl kad to paties klausė ir buvęs STT darbuotojas, 15 minučių portale. 

Ji apsimeta, jog nesupranta, jog žmonės Lietuvoje persekiojami, jog nesugeba apsiginti nuo gaujų.

Jai atrodo, jog toks neadekvatumas, kai niekam nežinomos merginos ieško iš oro – o tuo pačiu metu tautininkų Jonavos skyriaus vado Valiūno nužudyto niekas neieško – čia neva normalu, nes josios Ievutė turėjo matote „gimstančią šeimą“ (prokuroro Urbelio fantazija), o Valiūnas tik tikrą žmoną ir tikrą vaiką, ir tikrą svainį – tautininką. Jų nei vieno negaila. Strazdauskienė nepaaiškina ir neprideda Ievutės CV – kuo ji buvo taip nusipelniusi valstybei.

Aš esu bent žinoma – bet kai Strazdauskienė ar josios giminė ant manęs galimai užsakė šmeižtą, ir jis buvo pilamas visą savaitę su beprotiška žinute „dėstytoja nepagerbė Ievutės“ – tarsi ji būtų buvusi mano studentė – tai Strazdauskienė nesusimąstė, jog tai buvo didžiulis rezonansas, ir aš gavau bent šimto grasinimų mane nužudyti. Strazdauskienei to neužteko, todėl ji dar kreipėsi į prokuratūrą, ir dar tuo pačiu į Žurnalistikos etikos inspektorių, kuris pagal instrukciją, privalo atsisakyti tirti tą patį skundą, kai dėl to paties yra kreiptasi į prokuratūrą.

Juk policija jau viską ištyrusi – susiskaičiavusi visus straipsnius, net apie mafijozą Želvį jeigu rašau, negaliu niekur minėti Ievutės, kuri neaišku kas tokia – kiek klausiau net ir VSD- neatsakė, slepia. Tačiau Strazdauskienė nesuvokia, jog negalima uždrausti konkrečiai spaudos priemonei rašyti, net jeigu čia jos vaikelis, kuris jai atrodo labai garsus – išgarsėjo tuo, kad kaip skelbia Pernavas, ją pagrobė gauja ir nužudė. Vienintelis įvykis, kuriuo garsi dukrelė.

Dėl išsigalvojimų, panašių į kliedesius, jog iš Ievutės labai daug uždirbu.

Ievutė niekam neįdomi, mūsų žmonėms kurie skaito įdomiausia- kodėl policija nesugeba ištirti, pakelia tokius pajėgumus, kad dėl Ievutės iššvaistė kelis šimtus tūkstančių eurų – nors žinojo iš anksto, kad ją užkasė čigonai.  

Mano straipsniai apie Ievutę jokių skaitomumų nesurinko, nors Strazdauskienė mano kitaip.

Aš rašau nuo 2013 metų LL įdomiomis temomis, daugiausiai skaitomumo surenka straipsniai apie Garliavos diedukus Kedžius, tada apie garsiausią anūkėlį Gabrielių.

Dar daug žmonių skaito apie Henriką Daktarą.

Kovo mėnesį skaitomiausia ir einamiausia istorija buvo apie Editą Gvozdevę, ir Daktarų giminę. Iš kur Strazdauskienė traukia, kad Ievutės nužudymas yra toks įdomus, kad dėl jos mūsų laikraštį skaito – nesuprantu, nepateikia jokių įrodymų.

Be to, savo neetiškame pareiškime tyčiojasi iš redakcijos teisininkų, vadina juos menamais, mano straipsnius menkina, iš jų tyčiojasi, o nežinia ką baigusių tyrinėtojų nuopelnus, kai jie aiškino, jog 6 romai pagrobė Ievutę, įdėję ją į bagažinę (gerai, kad teisėjui užteko proto suvokti, jog 6 netelpa mašinoje) – aukština.

Esu baigusi ne tik vientisąsias teisės studijas (tai bakalauras su magistru, ir todėl Strazdauskienė jeigu dar šmeiš, atsakys baudžiamąja tvarka, jeigu naudos terminus „tariami, menami teisininkai“, kas kaip supratau adresuojama ir man), bet ir bakalauro ir magistro kitokias, humanitarinių mokslų, esu pabaigusi doktorantūrą. Pagrindinė mano veikla – teisinė veikla, ji registruota VMI, nuo 2013 12 05.

Esu teisininkė profesionalė, o jeigu Strazdauskienė nori šmeižti mane, galėtų susilaikyti nuo šių veiksmų, nes gali atsakyti baudžiamąja tvarka. Vaiko atminimo gynimas priemonėmis, kurios prasilenkia su įstatymo reikalavimais, irgi gali būti įvertinta atitinkama tvarka.

Taip pat man nepatinka teisininkės Guobienės šmeižimas, kai Strazdauskienė ją vadina „menama teisininke“, nes teisininkė Guobienė įsijungė aiškinti Ievutės istoriją po to, kai visą savaitę Strazdauskienė ar jos giminė organizavo šmeižto ir persekiojimo kampaniją prieš mane (neprieštaraudama šiai kampanijai Strazdauskienė pritarė ir džiaugėsi) per visas įmanomas spaudos priemones, ir niekada neatsiprašė, kai buvau šmeižiama, mano FB nuotraukos buvo pavogtos, tiražuojamos per televizorių, buvo abejojama mano reputacija, mano profesine veikla. Buvo rodomos nuotraukos, kur aš keliolika kg stambesnė, siekiant formuotį įvaizdį, kad esu negraži. Tačiau aš esu liekna ir graži, ir šitas Strazdauskienės aplinkos puolimas nesugebėjo pasiekti tikslų, nes tai neatitiko tikrovės, buvo šmeižtas ir kliedesiai.

Nepaisant to, ir Strazdauskienei nepavyko sugadinti man gyvenimo, gavau dar daugiau klientų. Mano didžiam nustebimui, kovo mėnesį iš teisinės veiklos, vykstant tokiam baisiam puolimui, uždirbau arti 1000 eurų.

Tačiau Strazdauskienė net nesuvokia, jog aš nedirbu „Laisvame laikraštyje“, nesu žurnalistė. Esu teisininkė profesionalė. PO šito baisaus Strazdauskienės organizuoto puolimo, į mane kreipėsi nauji klientai, kurie suprato, jog esu puolama dėl kompetencijos. Suveikė puolimas atvirkščiai – manimi imta dar labiau pasitikėti.

Mano rašymo- analitinės sritys:

1. Visuomenės saugumas

2. Gaujos ir teisėsaugos savivalė

3. Teismų supuvimas ir klastojimas bylų

4. Žmonių prekyba, ginklų prekyba (apie narkotikus rašo Veberis, stebi Panevėžyje teismą.)

5. Krašto apsauga, šios sistemos savivaliavimai, ir nusikaltimai.

Kaip matyti, Strazdauskienė nesuvokia, jog kiekvienas analitikas turi savo sritis, o jeigu jos mylimiausia dukrelė pateko į gaujų ir mafijos gniaužtus, tai ir papuolė į mano akiratį, tiesa, po organizuoto baisaus puolimo, aš turėjau neberašyti apie Plungės garsenybę, nes ji paaiškėjo, Lietuvoje buvo padaryta garsesnė už Seimo narius – nors jos vienintelis nuopelnas, kad ją nužudė: daugiau jokių faktų nesužinojau, kad ir kiek užklausimų rašiau.

Į klausimą, ar ji susijusi su Klaipėdos kriminalistu Ramūnu Strazdausku – nei viena iš institucijų neatsakė. Bijau net klausti, kodėl mirė Klaipėdos prokuroras Jasevičius – nes bandoma įpiršti, jog 35  metų vyras mirė „savaime“. Su niekuo kad nesusiję. Bet juk dirbo su Strazdausku Ramūnu. Ėmė iš jo sekimo medžiagą. 

Strazdauskienės reikalavimai išimti visus straipsnius – ypač apie kraupiai nužudytą mano sesę Virgutę, kurios bylą kriminalistai su prokuratūra nutraukė gal 5 kartus – yra neteisėtas reikalavimas. Naudojamasi galimai neadekvačia, nebesuvokiančia realybės motina, vedama keršto troškimo.

Kadangi kovo 11-16 dienos šmeižtas, puolimas nepavyko – puolama toliau.

Skundžiasi gedinti motina, jog „Laisvo laikraščio“ dėka įvairios versijos pasklido po internetą, tačiau turbūt gedinti motina net nematė, jog Latvijos spauda kėlė savarankišką versiją, jog Ievutę pagrobė Tauragės mafija, o aš ant tokios versijos net neužsikabinau, nes tuo metu nieko apie tokią mafiją nežinojau. O šiuo metu jau žinau, kad tai viena galingiausių Lietuvos mafijų. Kadangi moku ne tik latviškai, bet ir lenkiškai, mačiau, jog ir Lenkijos spauda rašė kiekvieną šios bylos žingsnį, ir taip pat kėlė savo versijas.

  Nors Ievutės mamytė nesuvokia, jog ne tik jos vienos dukrelė nužudyta, ji matau, įsivaizduoja, jog tik jai skauda, o visiems kitiems, kurių artimųjų nužudymo bylų vadinamoji teisėsauga netyrė – neskauda, tai iš tokių gedinčių artimųjų Strazdauskienė gali tyčiotis, pasirašinėdama ant policijos pakišamų pareiškimų, nes tikrai netikiu, kad gedinti motina sėdėjo prie interneto ir gūglino internetą. Taip pat nesuvokiama, kodėl ji kabinėjasi prie manęs, nors apie prekę, persirengimą policininkais, bei nesąmoningas schemas, kad Pievutė važiavo per valandą 165 km/ greičiu, spausdino 15 minučių, delfi, lrytas.

Esu vairuotoja jau 19 metų, ir manęs neįtikina tokios pasakos, kad įmanoma skrieti žiemos metu autostrada ir būti nepastebėtam radarų. Kad galėjo būti vežama prekė, alfa. Lt portale kalbėjo buvęs STT darbuotojas, keli bylą tiriantys pareigūnai.

Su sveiku protu nesusipykęs pilietis ne tik turi teisę, bet ir privalo kelt versijas, nes PD skleidžiamos pasakėčios visuomenei jau atsibodo.

Strazdauskienė net nesuvokia, kas dedasi policijoje, teismuose, kokiu būdu klastojamos bylos. Mano brolio Romualdo dingimo byloje nėra nei vieno duomens, nei viena užduotis neišpildyta, o dingo žmogus, o ne višta. Tačiau Strazdauskienei ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje žinomo kalbininko dingimas neatrodo tokia svarbi byla, kaip niekam nežinomos – tik jai pačiai – Ievutės, vien dėl to, kad Pernavui pasirodė labai didelis šansas pasireikšti, pašmeižti Lietuvą, ir mane.

Daugiau ką pridurti negaliu. Jeigu Strazdauskienė mane toliau persekios, šmeiš, vadins „menama teisininke“, mąstau kreiptis privataus kaltinimo tvarka, taip pat dar kartą į VSD, kur važiavau su vyru po Strazdauskienės vykdytos ir PD šmeižto kampanijos per visas TV ir spaudos priemones, kur buvo kliedima jog, aš dėstytoja, kitą dieną buvo kliedint paneiginėjama, o kai Drižius, Guobienė, Palevičius, Veberis, ir kiti mane gindami nukėlė dėmesį nuo manęs ant savęs, pasiaukojo, tada Strazdauskienei negerai, tada reikia išimti visus straipsnius. Labai daug reikalauja niekam nežinomos mergaitės mama. 

Policijos departamentas atsisakė atsakyti net kam priklausė tariamai Ievutės mašina. Mama rašo, jog ji viską žino, visas aplinkybes, žino kaip ir dėl nužudyta jos dukra.

Man yra labai keista, nes ikiteisminis tyrimas ne tik kad nebaigtas, bet net nepradėtas.

Yra tiriama pagal legendą, pagal kažkieno prisipažinimus.

Bet nėra net pateikta, kokia mirties priežastis, kiek smūgių, nėra aišku, koks motyvas, ir kodėl anksčiau nebuvo tiriami automobilių vogimai, ir kuo čia tokia išskirtinė Ievutės byla.

Visi šitie klausimai buvo keliami straipsniuose, juos kelia keli šimtai tūkstančių žmonių. Spaudos priemonė yra skirta informuoti visuomenę. Privačiam teisininkui – galimybė pateikti savo analitines įžvalgas. 

Ievutės bylos rezonansiškumas sukeltas be pagrindo, nes ji nedirbo VSD, ir nebuvo policijos agentė, nevyko į jokią užduoti, bei nebuvo visuomenei žinoma. Policija pati susikėlė rezonansą, po to prisipirko naujų automobilių, bandė įsiūlyti ir visuotinį sekimą, manipuliuojant šia byla,

Nepavyko išaiškinti nei kitų paslaptingų dingimų, nei kokiu būdu išvešėjo romai, jeigu tai tiesa, jog jie turi savarankišką mafijinę struktūrą, kaip teigia Pernavas.

Visiškai neturiu noro nei mąstyti, nei rašyti apie jūsų Ievutę, Jos nepažinojau, dažytų blondinių nemėgstu, nes esu vyriško tipo moteris, be to, ne lezbietiškos pakraipos. Esu tvirto sudėjimo, tarnavau karinėse pajėgose, mane persekiojo įvairūs automobiliai, yra net žuvusių agentų, kai kurie yra policijos viršininkų giminės. Strazdauskienė jeigu įsivaizduoja, jog ji geriau žino, kad su jos Ievute nevyko kažkas panašaus, kas vykę su manimi ar Guobiene – tai ji labai klysta, arba nenori matyti realybės.

Tik palyginus su Guobiene, Drižiumi ar manimi – Ievutė buvo niekam nežinoma.

Todėl klausimas, kodėl ją sekė, pagrobė ir nužudė – lieka neatsakytas. Gal Strazdauskienė pagaliau, kaip teigė buvęs generalinis prokuroras, Artūras Paulauskas, prabiltų ir papasakotų apie savo artimąją aplinką – su kuo iš tos aplinkos čia susiję.

O gal ir Artūrą Paulauską Strazdauskienė jau padavė į prokuratūrą, žurnalistų etiką ir į kokį Vatikano konkordatą – nes šventieji neliečiami?

Tiesa, ir vėl paklausiau, ir  vėl bus traktuojama kaip teiginys. Siaubas, kaip kliudo mano išsilavinimas,  juk lietuvių kalbos turėjau kiaurą 10, ir dar garsiausia anūkėlį egzaminui ruošiau. Ir gavo jis 9.

O čia pasirodo Strazdauskienė žino, jog klausimas yra tas pats kaip teiginys. Blogai būti tiek išsilavinuaism, neišsilavinusiam lengviau – jam klausimas yra tas pats kas teiginys, ir jis žino, jog jo mirusi dukra yra garsi. Ir prieš vėją nepapūsi, būtumėte saugesni, jeigu nerašytumėte, kaip teisėsauga išaugino gaujas.

Bet gerbiama gedinti mama – teisėsaugos gaujos jau išpjovė pusę mano šeimos. Neužtildysite. Aš tikrai iškasiu iš po žemių savo brolį, ar iš jūrų dugno – kad ir kur jie jį nukišo, ir kad ir kiek nukentėjusiųjų mobilizuotų persekioti mane. O jūs Strazdauskienė, galėtumėte stoti į nukentėjusiųjų, o ne žudikų pusę.

Kodėl jūs manote, jog jūsų dukrą nužudė čigonai, ne kriminalistų torpedos?

Mindaugas Žalimas aiškiai teismuose pasakė „aš pats ėmiau bijoti, nes girdėjau, kad kriminalistai patys ten Kedį…“

Žalimą beje iš Plungės, išsaugojo tik žurnalistai ir sąžiningi kriminalistai, patys persekiojami kriminalinio ar kriminalistinio pasaulio torpedų.

O jeigu jums čia yra naujiena – gal paskaitykite ramiai kokį vieną kitą LL straipsnį, o ne tik antraštes, ar suprogramuotas citatas.

Remiantis išdėstytu, pareiškimą atmesti, nes nesusijęs su tuo, apie ką rašoma.

Pareiškimas pilnas įžeidinėjimų, aš profesionali teisininkė, menkinama, vadinama „menama teisininke“, šaipomasi iš mano teisinio – analitinio darbo, prikuriamos fantazijos, jog aš esu žurnalistė, ir dargi uždirbu iš rašymo.

O tarsi aš turėčiau akcijų, dargi rašoma, jog uždirbu iš laikraščių parduodamumo, skaitomumo. Visiškos nesąmonės. Valstybės institucija neturi teisės stimuliuoti kliedinčiųjų fantazijų. Būna, nuo netekties skausmo pradeda atrodyti visiškai kitaip realybė, bet nueiti taip toli ir rašyti visuotinai žinomą neteisybę gali tik labai piktas žmogus.

Strazdauskienės nepažįstu.

Be to, Ievutės dingimas ir rašymas apie jį niekaip neįsipaišo į straipsnį „mirusiojo negerbimas“, nes pati mama žadėjo išpirkti dukrą, ir minėjo, kad ji yra gyva.

Nors Ievutė tapo svarbesnė už palaimintąjį Teofilijų Matulionį, kuris mano galva tikrai garsesnis už Ievutę, vien dėl to, kad jį nužudė KGB, o ne čigonai – tačiau primenu tarnybai, kas darėsi prieš 6 metus, kai tarnybą tiesiog dusino vienos neadekvačios motinos, kuria manipuliavo šitas pats kriminalinės tarnybos biuras, skundais. Tos tarnybos vadovė juk gavo ketvirtos stadijos vėžį, nes pervargo gindama neadekvačiąją nuo žurnalistų, štampuodama jiems tūkstantines baudas. 

Tada gi pirmą kartą ir ėmiau atstovauti laikraščiams, ir su trenksmu prieš tarnybą su „Karštu komentaru“ laimėjome iki pat LVAT.

Kad ir čia nebūtų taip pat, nes dėl savo reputacijos kovosiu. Nes Ievutė niekam nebuvo žinoma, o aš esu žinoma, turiu savo profesinę reputaciją, esu šiokia tokia gaujų žinovė, policijos torpedų, smogikų tyrinėtoja – kad ir kiek Strazdauskienė neigtų, tačiau smogikai egzistuoja, ir jie galėjo nudėti jos dukrelę, o vėliau prikergti savo nusikaltimą čigonams, siekdami destabilizuoti padėtį visuomenėje, kaip tai darė nužudę Drąsių Kedį, Andrių Ūsą, Violetą Naruševičienę, Vaidą Milinį, pagrobę ir nukankinę Kiesų, kunigą Mikutavičių.

Visos bylos susiję su visuomenės destabilizacija, Ievutės byla taipogi – Pernavą   ne kartą apskundžiau ir VSD, dėl jo išpuolių prieš valstybę, ir jos jaunimą, jis kovo 10 dieną visus gimusius Nepriklausomybės laikotarpiu išvadino degradais, ir pasakė žiūrimiausiu laiku, jog laisvė nieko neatnešė.

Kovo 12 dieną dainavau koncerte „Dainuoju Lietuvai“, ir buvo sunku susikaupti, teko aiškintis dėl jūsų galimai Strazdauskiene, organizuoto puolimo kartu su Pernavu.

Žmonės klausinėjo, ar aš kažką baigusi – nes per TV aiškino, jog nieko, kaip yra su disertacija – atsakiau, jog turėtų būti gynimas. Klausinėjo kaip yra su kariuomene, nes ir apie tai buvau šmeižiama, turėjau kiekvienam rodyti savo pažymėjimą, aiškinti dėl buvimo rezerve, žinokit, Strazdauskiene, atsibodo.

Todėl dar vieno puolimo nepakęsiu. Galit rašyti kur norit, bet mano brolis dėl jūsų puolimo nepasidarys atsiradęs, mano sesers nužudymo byla pati neišsitirs. Galit rašinėti skundinėti, kad aš rašydama apie Virgutę, iš tikrųjų rašau apie jūsų Ievutę – tačiau priminsiu, jog pavadinimus ir antraštes kuriu ne aš, ir straipsnis apie Virgutę turėjo visiškai kitokią antraštę, taigi, visus savo priekaištus teikite mūsų kalbos redaktoriui, ir maketuotojui, o ne man.

Taip pat jeigu jūs galvojate, jog mano sesers nužudymo istorija nėra tokia garsi kaip jūsų niekam nežinomos dukters, jūs klystate. Mano tėvas garsus profesorius, sąjūdietis, žygeivis, ir jis yra grojęs ant piliakalnių per pirmąsias žygeivių Vėlines, persekiotas ir kalintas KGB, neišleistas į užsienį 25  metus.

Jis aprašė Virgutės bylos netyrimą 8 dalių straipsnyje „Karštame komentare“, skaitė visa teismų, policijos, prokuratūros ir aišku VSD struktūra. Todėl jūs prieš mesdama pirštinę, pirma apskaičiuokit jėgas.

Ir pateikite, kuo tokia garsi Ievutė, kur dirbo, ir kas jai yra Ramūnas Strazdauskas, nes jeigu tylėsit, aš kreipsiuosi į NATO šalių tarnybas dėl destabilizavimo visos šalies saugumo, manipuliuojant jumis. Gal jie atvyks su jumis pasikalbėti, ir jus nuramins. Nes gedulas turi ribas, ir neturi kelti sąmyšio visuomenėje.

 

JAV pratybose žuvusio žvalgybos karininko Balčiūno ar VSD karininko Pociūno bylos buvo tiriamos juokingai, palyginus su jūsų Ievutės. Niekas tiek pajėgumų nekėlė. Todėl vis tiek anksčiau ar vėliau turėsit prabilti. O kol tylit, ir nėra ženklų, kad ji saugumietė arba kariškė, tai žmonės ir kelia paprasčiausią versiją – kad buvo susijusi su banditais. O Pernavas ją ir susiejo – nurodė, jog jos žūtis „epizodas čigonų gaujos nusikaltimuose“. Dabar vėl mane paduosit į prokuratūrą, kad pacitavau Pernavą.

Iš tikrųjų, man kaip ne leidėjai, ir ne žurnalistei, sprendimas turbūt neturės jokios įtakos, nes nesu informacijos leidėja, kaip nurodo Strazdauskienė. Man tik įdomu, ar Strazdauskienė pateiks kokią nors informaciją, pagrindžiančią jos įsivaizdavimas, jog „mano Ievutė nebuvo su niekuo susijusi“.

Tai kokiu būdu su niekuo nesusijusią merginą pagrobė organizuota čigonų gauja?

Kai atsakysite sau į klausimą, gal tada kreipkitės, jeigu mes kažką ne taip rašysime. Dabar gi nei vieno paneigimo nei iš policijos, nei iš jūsų ir nesulaukiau. Jums ir rašiau, kad jeigu jums rūpėtų merginos geras vardas, jūs kreiptumėtės dėl policijos šmeižto jos atžvilgiu, o ne persekiotumėte žurnalistus ir jų kolegas – laisvuosius rašytojus, negaunančius už savo triūsą nė sudilusio cento.

Teisininkė

Kristina Sulikienė

2009 12 27 nužudytos Virginijos Apanavičiūtės sesuo

2012 12 03 be žinios dingusio Romualdo Apanavičiaus, dokumentiškai padaryto mirusiu 20  14 03 12, sesuo.

Įvaikinimui parduotos ir bagažinėje išvežtos į Prancūziją Deimilės Rimantės teta.

1992 11 23 partizanų „vnūkų“ gyvo sukūrento Viktoro Apanavičiaus dukterėčia (šios bylos Lietuvos teisėsauga netyrė).

2014 05 03 namuose kirviu kapoto ir subaladoto nuo galvos iki kojų (buvo bandoma išmušti ir viena akis) profesoriaus Romualdo Apanavičiaus (Viktoro, sukūrento gyvo, brolio), per stebuklą ir SAM ministro Vytenio Andriukaičio – nes „laptevietis“ kaip ir profesoriaus dėdės Juozo šeima – įtakos dėka gyvo likusio dukra.

 

 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top