skip to Main Content

Kretingos apylinkės teismas Kazimierą AldonąTunik nuteisia už youtube įrašus: tai pasirodo, nusikalstama veika!

Kristina Sulikienė

Net 30 000 žmonių buvo šokiruoti žinia, kad Kazimiera Aldona Tunik nuteisiama už youtube įrašus, kur ji pasako savo nuomonę.

{youtube}ARKcJHcdf9Q{/youtube}

Teisėsauga iškėlė baudžiamąją bylą, ir apkaltino nusikaltimu: youtube įrašo pagaminimu, įkėlimu į viešąją erdvę.

Šiaip jau policija su prokuratūra nėra galimai net skaitę Konstitucijos – demokratinėje visuomenėje žodžio laisvė yra garantuota.

Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių deklaracija 10 str. 2 d. garantuoja, jog cenzūra draudžiama.

Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia netgi spaudos cenzūrą. Minčių kontrolė, pasisakymų cenzūravimas yra diktatorinės valstybės požymis.

Aldonos Kazimieros Tunik persekiojimas turi ilgametį pobūdį. Tai jau ketvirtoji bauda. Bandoma atimti turimą šeimos verslą.

„Man 73 metų. Aš nors jau turėčiau nebedirbti, aš dirbu. Mano viso gyvenimo santaupos, per darbą. Aš neatiduosiu jiems“.- viename naujame vaizdo įraše sako senjorė.

Įdomiausia, jog kuo labiau persekiojami žmonės Lietuvoje, jie dar labiau išdrįsta kalbėti tiesą.

Aldona Kazimiera Tunik nedrąsiai pranešė vėl į vaizdo kamerą, kad yra nuteisiama už youtube komentarus 4000 eurų bauda.

Tai nepraslydo pro akis pilietiškiems Lietuvos žmonėms. Šį vaizdo įrašą peržiūrėjo 30 000 žmonių. Visų jų komentarai buvo vienareikšmiški: nuo kada veikla internete, kur tu reiški savo nuomonę – nusikalstama?

Tačiau ne paslaptis, kad policijos Kriminalinėje valdyboje įkurti atskiri „kovos su organizuotu nusikalstamumu“ skyriai: kovos su FB, kovos su komentarais spaudoje, kovos prieš blogerius ir žurnalistus. Ir metų metais šita „sistema“ padėjo  išlaikyti represinį aparatą.

Tarkime, kai buvo 2015 03 19 atlikta krata pas Vaidą Lekstutį, kuris visada kūrė informatyvius vaizdo įrašus, bei leido laikraštėlį „Būkime vieningi“, tai žurnalistas gali būti ir išsigando, ir sustabdė savo spaudos veiklą net trejiems metams. Tuomet teisinosi, jog išeina neapmokamų atostogų. Privačiai yra sakęs, jog atsitraukia dėl šeimos. 

Tas pats buvo nutikę su Milda Bartašiūnaite – po žymiosios kratos moteris, kuri kuria informatyvius TV pranešimus, ir transliuoja per tą patį youtube, kurį Lietuvos teisėsauga laiko nusikalstamu – pasitraukė į nuošalę geriems metams.

Kiek dar tokių panašių bylų, kurių nežinome, neviešinta. Vienas toks „Egzotiniu debilu“ liaudyje vadinamas gyrėsi, jog gyvena vien iš šmeižto bylų: padavinėja visus į teismą, prisiteisinėja sumas (žmona dirba vieno teismo teisėjo padėjėja…gal ir nutartis jinai surašo). Ir tų nubylinėtų tarpe daug senukų.

Kai vyko „violetinė isterika“, teisėsauga faktiškai įkūrė atskirą „Tobulosios Motinos ir ko.“ skyrių, ir štampavo bylas, bet taip kvailai, kad net nesivargindavo, ar ta byla turi kokią perspektyvą. Prieš mane buvo suštampuotos 2 bylos po 2 straipsnius, o trečioje „Garliavos gaujos“ mane sekė, perimdami visus susirašinėjimus, telefoninius pokalbius, vykdė ir akivaizdųjį sekimą, tik kažkodėl agentai buvo tokie gluši, jog prisipažino. Moku kažkaip „paglostyti prieš plauką“: pamačiusi, kad mane seka, paėmiau ir susidraugavau su 2 agentais. Tai jie pamatė, kad aš „fainas“ žmogus, vienas prisipažino, kad dirba policijoje su „informacinėmis sistemomis“. Iš operatyvinių pinigų ir pavalgiau, ir pagėriau, ir draugiją turėjau. Žemas lygis to sekimo, ir tiek. 

Šitą atvejį pasakojau liudydama Šiaulių Garliavos gaujos byloje. 

Aldona Kazimiera Tunik daugelį metų yra it krislas akyje uostamiesčio teisėsaugai, nes ji nepasiduoda. Jai padeda irgi sistemikų persekiojamas dainininkas Eugenijus Ostapenko.

Jį irgi bandyta kaltinti nusikaltimais – youtube įrašo kūrimu, į jo butą buvo vykdant kratas, įsiveržta.

Vėliau, visi pamename, buvo bandoma prikelti bylų, kaip kad „spyrė nėščiai moteriai“, buvo sulaikinėjamas, vos iš areštinės tinstančiomis kojomis (turi diabetą, būtina ramybė, poilsis, o ne areštinės gultas) buvo iškrapštytas rūpestingos mamos, kuri sukėlė vėją policijoje.

Ir štai stebuklas – Aldonai padedantis vyriškis pripažintas pats užpultu. Toje garsioje byloje, kur jį nuteisė be jokio teismo žiniasklaida. 

Mūsų teisėsauga visada savo kreivose bylose, kad būtų efektyviau, pajungia sisteminę spaudą. O jau kai spauda nuteisia, žmogus nebeišsiteisins, be šansų yra.

Dabar Aldonai padedantis Eugenijus Ostapenko už neteisėtą sulaikymą ir persekiojimą rengia ieškinį, tai įsivaizduokite, atrodo, kad gavo rašytinius perspėjimus iš visų lygių prokuratūros to nedaryti – nes jam bus vėl iškelta bylų. Jau grasinama raštu!

Buvo atvejis, kai pas jį lauždavosi policija, spigindavo į langus, nes jis parašęs kažką…Facebooke, ir jie nutarė, jog jis nori esą „pabaigti su savim“, tai 2 valandą nakties atvykę „gelbėti“. Visokių nesąmoningų istorijų šie du klaipėdiečiai gali papasakoti.

Pagarba Eugenijui Ostapenko, kad padeda Aldonai Kazimierai Tunik.

Tai jo sukurtas ir patalpintas socialiniuose tinkluose vaizdo įrašas ir buvo peržiūrėtas daugelį tūkstančių kartų.

Aldona Tunik mano, jog vien tas faktas, kad visuomenė taip atkreipė dėmesį į šią bylą, ir lėmė, kad Klaipėdos apygardos teismas nusišalino nuo apeliacijos nagrinėjimo, ir persiuntė bylą į Lietuvos Apeliacinį teismą.

„Dabar kiek girdėjau, šis teismas nežino ką daryti. Kol kas jokių žinių nėra. Manau, skirs pagal teritoriją kad arčiau, Šiaulių teismą. Ten girdėjau, panašios bylos neturi jokių šansų.“

Aldona Tunik be kita ko pabrėžė, jog yra žodžio, išraiškos laisvė, ir ji gyvena demokratinėje šalyje. Todėl nesiruošia nusileisti. 

O ją palaiko virš 30 000 Lietuvos jaunų žmonių. Kurie nenori gyventi represinėje visuomenėje. Jeigu Lietuvos sistema nebūtų diktatorinė ir represinė, žmonės nebėgų į Vakarus.

Juk sociologai pripažino – emigracija iš Lietuvos turi labiau socialinį, o ne ekonominį pobūdį.

Žmonės nesijaučia saugūs. Jų niekas negina.

Aš savo pati kailiu vakar patyriau: net dingus elektrai, yra sukurta tokių terorizavimo sistemų, kad Esso cituodamas įsivaizduojamus įstatymus, gali per -20 tave palikti be elektros.

Ir atseit, jie tokiu būdu gina įstatymą. Jeigu pats nesi juristas – represinėje, diktatorinėje Šiaurės Korėjoje Europos Sąjungoje neapsiginsi.

Vienijimasis irgi nepadeda, nes represinė, diktatorinė valdymo forma turi labai daug gerai apmokytų „šestiorkių“, kurios yra neretai netgi su tikromis istorijomis infiltruojuamos į nukentėjusiųjų nuo represinės santvarkos tarpą.

Aldona Tunik irgi nukentėjo nuo tokio „prielipos“.

Jis vaidindavo, jog padeda. Galiausiai viską taip padarė, jog A. Tunik vos nepraleido termino pateikti apeliacinį skundą.

„Po to tas žmogus lindo prie Eugenijaus, nes tas po koncerto turėjo pinigų. Aš jam liepiau nešdintis. Geriau ginsiuosi viena, tik man niekas netrukdys to daryti. Esu padavusi ir valstybę į teismą, padariau tai tyliai. Laukiu, kol atsiųs dėl trukūmų šalinimo, gal ką ne taip surašiau. Kol kas mirtina tyla.“

 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));