skip to Main Content

 

 

Kreipimasis į Klaipėdos krašto gyventojus – ar lemta Melnragėms, Giruliams ir Karklei būti  kurortais

Europos Komisija priėmė naują Baltijos jūros Pietų regiono tarpvalstybinio bendradarbiavimo INTERREG programą, kurioje dalyvauja Danijos, Vokietijos, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos pakrančių regionai. Programos vertė -102 mln. EUR, iš kurių 83 mln. EUR skiriama iš Europos regioninės plėtros fondo.

Didžiąją programos dalį sudaro aplinkos apsaugos priemonės ir investicijos, skirtos Baltijos jūros taršai mažinti. Programa taip pat bus remiama gamtos ir kultūros paveldo apsauga, siekiant plėtoti regione tvaraus turizmo veiklą. Programa padės stiprinti ekologiško transporto paslaugas ir gerinti transporto jungtis Pietų Baltijos regione.

Naujieji laikai turėtų mums visiems atnešti naujų gerų permainų. Pati svarbiausia žinia būtų mums visiems susirinkti, pasitarti apie savo gyvenvietės reikalus ir įkurti Melnragės ir Girulių kurorto veiklos bendruomenę.

Visa Lietuva buriasi į miestų, miestelių, kaimo, netgi kurortų bendruomenes, ruošia įvairius savo gyvenimo ir buities gerinimo projektus, gauna ne tik savo savivaldybės, Lietuvos vyriausybės bet ir Europos sąjungos finansinę paramą. 

 Vilniaus, Kauno miestų seniūnijos ir bendruomenės jau sukūrė bendrą kompiuterinį ryšį  – tiltą, sukūrė savo bendruomenių Feisbukus, Skaipus ir visi gyventojai gauna visą reikalingą informaciją, gali tarpusavyje bendrauti. Beje, Klaipėdoje kompiuterinį ryšį su visais namais, butais ir gyventojais turi Aukštkiemių kaimo „Žaliojo slėnio“ bendruomenė.

Deja, praėjusios kadencijos Klaipėdos valdininkija panaikino Melnragės ir Girulių seniūniją, kuri buvo ypatingai  reikalinga ir naudinga vietos gyventojų reikmėms spręsti bei vykdyti. 

 NORMALIAME DEMOKRATINIAME PASAULYJE BŪTENT BENDRUOMENĖS IR VIETOS SAVIVALDA YRA DEMOKRATIJOS BŪTINYBĖ IR GARANTAS.  

 Juolab, kad ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgyvendindama Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtros 2014–2016 metų veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. A1-179 „Dėl Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtros 2014–2016 metų veiksmų plano patvirtinimo“, skelbia 2015 metų Nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektų finansavimo konkursą. Todėl ir mes, melnragiečiai bei giruliečiai, įkūrę savo bendruomenę, galėtume šiame projekte dalyvauti. 

1. Svarbiausia mūsų bėda ir didžiausias rūpestis yra banglaužių (molų) statyba jūroje prie Melnragės, kad dar po vienos ateinančios audros jūra nepasiglemžtų mūsų namų. Ir visai nesvarbu ar mūsų namas stovi prie jūros ar toliau prie miško, – jie visi yra tik keli metrai aukščiau jūros lygio, tad jūroje atsidurs visa Melnragė. Ir visai nesvarbu ar mes turime tik savivaldybės nušiurusį butuką ar labai prabangius rūmus, visi vienodai tapsime benamiais (skaitykite pridedamą straipsnį).

2. Antra mūsų visų bėda – kalnai šiukšlių apie namus, krūmynuose, miške ir kopose. Kai buvo Melnragės ir Girulių seniūnija, tai maišus šiukšlių surinkdavo viešųjų darbų darbininkai iš Klaipėdos. O jei mes įkurtume savo bendruomenę arba atkurtume seniūniją, tai šiukšles galėtų rinkti Melnragės gyventojai už tai gaudami atitinkamą atlygį. Nevalų ir šiukšlintojų perauklėti neįmanoma, o šiukšles surinkti galėtų Melnragės ir Girulių bedarbiai gyventojai. Taip yra daroma Anglijos, Škotijos, Danijos, Vokietijos ir kitų civilizuotų šalių kurortuose.

3. Trečia mūsų bėda – Melnragės gatvės virto nebe ramiu kurortu, o žiemą vasarą beprotiškai burzgiančių ir kaukiančių automobilių lenktynių trasomis su daužomais automobiliais ir net namais. Automobilius, motociklus ar mopedus turintys asmenys, nusiėmę glušintuvus, riaumodami visą parą, ypač savaitgaliais ir per šventes, į neviltį iki išprotėjimo varydami vietos gyventojus bei poilsiautojus nuo keliamo triukšmo, daužosi Melnragės Molo gatve, kuri nesenai išklota trinkelėmis jau tapo panaši į įsmegusiais šulinių dangčiais duobėtą vieškelį. Prieš porą metų Melnragės Molo gatve net autobusai negalėdavo pravažiuoti, – visos pakelės būdavo pristatytos atvykėlių automobiliais, bet tik reikėjo Klaipėdos saugaus eismo komisijos nutarimu prie Molo gatvės pastatyti ženklą, draudžiantį statyti transporto priemones Molo gatvėje, problema buvo vienu ypu išspręsta.

4. Pavyzdį reikėtų imti iš Vokietijos ir kitų Europos valstybių kurortų, kur atvykstančiųjų transporto priemonėms iš vis draudžiama važinėti kurortų gatvėmis, išskyrus čia gyvenančių automobiliams. Klaipėdos Saugaus eismo komisijai prie įvažiavimo ir išvažiavimo į ir iš  Molo gatvių privalėtų pastatyti ženklus, draudžiančius transporto priemonėms jomis važiuoti, išskyrus vietos gyventojų ir miesto transporto autobusams Nr.6 bei 6 numerio mikroautobusiukams. 

5. Kurorto svečių ir turistų, norintiems patekti prie Šiaurinio banglaužio (molo), transporto priemonėms būtų galima vykti iš P.Lydeikio gatvės pasukus į Pamario gatvę iki Būrių gatvės, o nuo ten iki Smilčių gatvės autoparkavimo aikštelės. Ateityje automobilių stovėjimo aikšteles būtų galima įrengti tyrvietėje prie dabartinės autoparkavimo aikštelės tarp Smilčių ir Vėtros gatvių bei plynioje tarp Smilčių ir Molo gatvių. Ten būtų galima sutalpinti net iki 800 – 1000 automobilių.

 

6. Ketvirta bėda – Melnragės šunų pliažas. Turint tik keliasdešimt kilometrų jūros pliažo, matyt kažkam reikėjo su nuosavu protu susipykti, kad gausiai žmonių, ypač vaikų lankomame pliaže skirti vietą ir šunims. Prieštaraujantiems bei protestuojantiems „gyvūnų teisių gynėjams“ reikėtų paaiškinti, kad taip pažeidžiamos kitų gyvūnų: daug mėšlo paliekančių kiaulių, karvių, jaučių, arklių, ožkų, avių ir pan. teisės. Antra vertus, mažaraščiai šunų „mylėtojai“ turbūt nežino (būtent tokie neišprusėliai yra agresyviausi „šunų teisių gynėjai“), kad šunys iš prigimties yra medžiotojai ir puolą kiekvieną greičiau judantį ar bėgantį padarą, ypač vaikus. Šunys, be to būdami iš prigimties medžiotojai, norėdami nuslėpti savo kvapą, turi įgimtą norą – refleksą būtinai išsivolioti net žmonių išmatose, kurių, kai pliažuose trūksta išviečių, yra prišikaliotos visos kopos. Kita vertus šunų išmatose yra aibė žmogui pavojingų parazitų, šunų išmatos yra ir pamėgta terpė veistis kitokiems žmogui, ypač vaikams pavojingiems parazitams, bakterijoms ir baciloms. Todėl Melnragės pliažas jau tapo pavojingas žmonių sveikatai, o smėlis užterštas milijonų milijonais pavojingiausių parazitų, bakterijų ir bacilų nuo čia lakstančių šunų. Be to šunys, kad ir kaip nenorėtų jų savininkai, surenka erkes, kurios jau yra atneštos net į Melnragės, Girulių, Karklės kopų ir pliažų augaliją…

7. Klaipėdos savivaldybė paskelbė, kad jau šiais metais bus net du Mėlynos vėliavos pliažai. Nustokite svaigti, – nebus tol, kol miesto Taryba nepriims griežtų įstatymų šiukšlintojams, teršėjams, rūkoriams ir iškreiptos sąmonės kinofilams (šunų „mylėtojams“) tramdyti. Pažiūrėkite kaip regimai dingo nuo vandens telkinių pakrančių šiukšlės, kai Mazuronis skyrė dideles pinigines baudas žvejams. 

8. Taip turėtų pasielgti ir Klaipėdos miesto taryba: už rūkymą Smiltynės, Melnragių ir Girulių pliažuose rūkoriams bauda – 45 Eurai (kaip Paryžiuje), be to išrinkti 10 metrų diametre iš pliažo smėlio visas nuorūkas. Įsakmiai įpareigoti pliažų tarnybas kas 100 metrų šalia pliažų įrengti išvietes, o pliažuose kas 50 metrų pastatyti talpias šiukšliadėžes. Pinigų šiems įrenginiams galėtų surinkti gelbėtojai ir pliažų prižiūrėtojai, kuriems suteikti teisę su kvito įrašymu bausti rūkorius, šiukšlintojus 50 Eurų bauda ir 50 metrų diametre surinkti visas aplink net ir svetimas šiukšles. Mažaraščiams kinofilams už atvežtus šunis į pliažą skirti 100 Eurų baudą ir surinkti iš pliažo, ir kopų visų šunų išmatas. Budintys policininkai taip pat turėtų teisę bausti šiuos viešosios tvarkos pažeidėjus, o ne persekioti beliašų pardavėjus bei plikšes, taip pažeidžiant elementarias žmogaus teises.

9. Kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas kaip degintis saulėje, – ar apsivilkus kailinius ar nuogam, nes pliažas ne davatkų nuosavybė ir valdžiažmogių įpareigota policija neturi teisės savivaliauti, kaip neturi teisės savivaliauti vaikant maisto ir gėrimų išnešiotojus. Valgyti ar nevalgyti, gerti ar negerti išnešiotojų maisto produktus ar gėrimus yra kiekvieno žmogaus asmenins reikalas ir teisė. Paskaičiuokite kiek apsinuodijimų įvyko nuo pirktų maisto produktų parduotuvėse, valgyto maisto mokyklose, sanatorijose ir net ligoninėse, o nuo pliažų išnešiotojų maisto per 25 metus dar nė vienas neapsinuodijo, o ir vaikai, jaunimas turi galimybę per vasarą šiek tiek užsidirbti…

10. Jei mūsų tautos kova už savo laisvę truko 50 metų, tai Lietuvos moterų kova už savo nuogalių pliažą Melnragėje jau trunka net 76 metus !!! Mes turime unikaliausią pasaulyje vietą, kur atvežę užsienio turistus vien už pasižiūrėjimą galėtume surinkti nuo žmogaus po 10 Eurų, už pasižiūrėjimą pro binoklį – po 20 Eurų, o vyrams už ekstremalų praėjimą per moterų pliažą – net 50 Eurų nuo asmens. Beje, taip pat reikėtų įvesti ir žmogaus teisų pažeidimo baudą Lietuvos policininkams – moterims policininkės, pažeidinėjančioms ir trikdančioms nuogalių ramybę  – 50 Eurų, vyrams policininkams, už seksualinį priekabiavimą – 500 Eurų… 

11. Niekas netiria, užtat ir nežino, kokį gamtos turtą turi Lietuva – Baltijos pliažų smėlį. Dar tarpukario metais (Smetonos laikais) prieš karą Palangos gydytojai buvo nustatę ir aprašę, kad gulinėjant Lietuvos pajūrio pliažuose tiesiai ant smėlio, o ne ant gultų ir lepinantis saulės kaitra atsikratoma blogos įtakos, piktų poveikių, atstatomas tiesioginis ryšys su kosmosu, sutvirtinama geroji aura. Lietuvos pajūrio pliažų smėlis yra išskirtinis, nes pavasarį, vasarą ir rudenį gulint ant jo, ant smėlio, jame esantys fiziologiniai aktyvūs makro ir mikroelementai veikia žmogaus odą ir per ją gydo kūną. Saulės šildomas smėlis garina nesūrų Baltijos jūros vandenį, kuris gali prisidėti prie išbalansuotų organizmo vandens, kraujo ir limfos struktūrų atstatymo. Pliažų smėlyje esantis cinkas, geležis, kalcis, magnis, o gintaro dalelėse esančios rūgšties druskos aktyvina medžiagų apykaitą, turi baktericidinį ir priešuždegiminį poveikį. Veikdamos odą, o per ją ir visą kūną, pajūrio smėlis sveikatina ant smėlio gulintį žmogų. Moksliniais tyrimais yra nustatyta, kad gintaras sumažina atmosferos slėgio ir magnetinių audrų poveikį, pagerina širdies ir blužnies darbą, malšina net galvos skausmus. O juk pajūrio smėlyje yra nemažas kiekis gintaro dalelyčių. Skydinės liaukos susirgimai atsiranda esant jodo trūkumui, o mūsų pliažų smėlis savyje būtent ir turi jodo, todėl lietuviai nuo akmens amžiaus pajūrio smėlį naudojo ir profilaktikai, ir gydymo tikslams. Pavyzdžiui, drėgną šiltą pajūrio smėlį dėdavo ant kaklo gydant strumą…Nėra geresnės ir sveikesnės kosmetinės odos priežiūros, atjauninimo priemonės, kaip maudantis jūroje, išsitrinti ypatingai chemine sudėtimi turtingu drėgnu pakrantės smėliu. Juo patariu trintis ir veidą, nes bangų nugludintos aksominės smėlio dalelės nepažeidžia jautrios veido odos. To negalima pasakyti apie negyvą, lavoninį niekšingų sukčių pilamą karjerų smėlį, kurio aštrios kvarco dalelės drasko ir žeidžia odą. Todėl mūsų visų piliečių pareiga yra saugoti ir puoselėti Baltijos pakrančių pliažus ir gintarinį pliažų smėlį. Būtent jis išskirtinis gali pritraukti minias užsienio turistų Lietuvon… Tačiau jei pliažų smėlis bus užterštas šunų išmatomis, cigarečių nuorūkomis, tai mums nėra ko svajoti apie užsieniečių turizmą. 

12. Visi mes melnragiečiai esame atvykėliai ir mums neduota suprasti kas yra kuršių žemininkų, mėmelenderių ir lietuvininkų-šišioniškių būtovės (istorijos) ypatybės, gyvenimo būdo autentika iš kurių susiformavo unikalus išskirtinis Klaipėdos krašto gyvensenos ir kultūros tautinis paveldas. Blogiausia, kad visiems mums melnragiečiams senbuvių čiabuvių gyventojų būtovės ypatumai ir skirtumai jau tapo nesuvokiami, šio krašto istorija ir autochtonų gyvensenos supratimas neturi vidinio jautrumo ir nuostatų, intuicijos, netgi noro kaip išsaugoti ir išlaikyti jų tikrovę, mums net istoriniai objektai ir asmenybės nėra savastis, o nekenčiama svetimybė, priešinga mūsų visų nūdienei sampratai, įdiegtai dar tamsuoliškais tarybiniais rusų okupacijos laikais.

  

Antrosios Melnragės kuršių kapinaitės prie dviračių tako yra šiukšlių sąvartynas ir šiuo taku dviračiais važiuojantys užsieniečiai, ypač vokiečiai, būna siaubo apimti, kad mes su savo protėvių kapinėmis elgiamės bjauriau nei kokie barbarai, civilizacijos atmatos ir išsigimėliai. O juk dar tarybiniais laikais šių kapinaičių palaidojimo vietos buvo atžymėtos garsiaisiais 

kuršių krikštais, kurie supuvo ir jų vietoje kažkas prismaigstė nevykusių kryžių

 

13. Nesuprantame, kaip reikia saugoti savo gyvenimą nuo jūros stichijų, nesuprantame, kaip saugoti išskirtinę gamtą nuo pramonės invazijos, nuo poilsiautojų barbariškumo, valdininkų savivalės. Melnragėje liko tik trys svarbiausi autochtonų (čiabuvių, vietos gyventojų) kuršių žemininkų paminklai: Melnragės kuršių kapinės Vėtros gatvėje ant kurių auga vien medžiai ir krūmai, Antrosios Melnragės kapinaitės aptriušusios, nederančiais kryžiais prikaišiotos kapinaitės bei keturračių motociklininkų nudrengtas ir niokojamas Melnragės pilkapis. Mūsų visų uždavinys būtų minimas kapinaites išvalyti nuo šiukšlių ir šabakštynų, atžymėti paminklinėmis iškabomis ir kasmet jas puošti bent keliais kuršių krikštais. O vienintelį Melnragės pilkapį sutvarkyti, atžymėti istorine iškaba, gal net karingiems kuršiams, kurių net vikingai bijojo, paminklinę skulptūrą pastatyti. 

   

Senosios Melnragės kuršių kapinės Vėtros gatvėje privalo būti sutvarkytos, iškirsti krūmai, aptverta tvorelė ir įkasti žymieji kuršių krikštai, – tai būtų gausiai lankomas turistinis objektas

 

14. Prasminga būtų Melnragės žiede pastatyti skulptūrą Amerikos atradėjams kuršiams. Jau viso pasaulio mokslininkai, remdamiesi Šiaurės Amerikos Atlanto pakrantėse rastų senovinių gyvenviečių archeologiniais radiniais – archefaktais, tvirtina, kad pirmieji iš europiečių Ameriką atrado ne vikingai, ne Kolumbas, o kuršiai, kurie net apiplaukę Horno ragą prie Argentinos krantų paliko savo vardu pavadintas Kuršių salas ir įlankas. 

15. Melnragėje turime pakankamai vietos tiems būtiniems paminklams atsirasti. Ypatingai patraukliai galima sutvarkyti parkelį Molo gatvėje priešais namus Nr. 10, Nr.24 ir ten įrengti vaikų žaidimo aikšteles, gal ir kuršiams paminklą. Taip godojamas ir prižiūrimas tautinis kuršių paveldas trauktų daugiau turistų, o mums melnragiečiams būtų daugiau garbės ir naudos. Išsaugoję protėvių kultūrą, išsaugosime ir savo tautos savitumą

16. Turime geras patalpas Melnragės centre (buvusi seniūnija), kur galėtų vykti paskaitos, mokomieji seminarai, teikiamos konsultacijos Melnragės bendruomenės konversijos (mokymai užsienio kalbų), verslo planų, rinkodaros ir kitomis temomis. Bendruomenės centre galėtume steigti įvairių amatų centrus, kūrybines dirbtuves. 

17. Taip pat būtinai įsirengti gerą modernia įranga, įrankiais ir indais aprūpintą virtuvę, atitinkančią sveikos ir geros maisto gamybos reikalavimus, – būtent tokios virtuvės už Europos paramos lėšas jau yra įrengtos kiekvienoje Lietuvos kaimo bendruomenėje. Sudaryti kuršių žemininkų kulinarijos paveldo valgių ir gėrimų sąrašą ir pagal jo technologines kalkuliacines korteles, patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, gaminti namų darbo valgius, gėrimus, ledus ir tos pačios tarnybos aprobuotose termokrepšiuose nešioti bei pardavinėti pliažuose. Taip galėtų oficialiai uždarbiauti Melnragės pensininkai, vaikai ir jaunimas

18. Buvusios Melnragės ir Girulių seniūnijos patalpose įsikūręs Klaipėdos vaikų laisvalaikio centras yra nepatogus Klaipėdos vaikams, kurie turi iš Klaipėdos valandą – pusvalandį laiko važiuoti į Melnragę. Čia gerai įrengtose patalpose sėdi tik keli šio centro direkcijos darbuotojai klaipėdiečiai, kuriems daug ekonomiškiau, patogiau ir praktiškiau būtų sėdėti bet kuriame iš keliolikos Klaipėdos vaikų klubų. 

19. Jei būtų įkurta Melnragės bendruomenė, ji galėtų susigrąžinti savo reikmėms buvusias Melnragės ir Girulių seniūnijos patalpas.

20. Iniciatyvus Melnragės jaunimas bendruomenės salėje galėtų organizuoti SUPERMODERNIUS SAUGIUS PASILINKSMINIMO VAKARUS BE SVAIGIŲJŲ GĖRIMŲ IR NARKOTIKŲ (tam turėtų būti atrinkta kompetentinga apsauga ir būtinai įsigyti lietuvių sukurtą superinį alkoholio matuoklį darbininkams (lankytojams). Melnragės pasilinksminimo vakarai galėtų vykti kaitaliojant tautinius, balinius ir disko šokius, grojant armonikai ar akordeonui, vinilinei plokštelei ir disko muzikai. Tokie supermodernūs mikso vakarai sutrauktų daug padoraus jaunimo, jaunų porų, užsienio turistų, gal net ir vyresnių turtingų poilsiautojų, antplūdžius. Be to juos būtų galima organizuoti ištisus metus.   

20. Gaila, kad Klaipėdoje, Melnragėse, Giruliuose ir Karklėje nebėra išsilavinusio iniciatyvaus ir energingo jaunimo (matyt, kad jie visi yra  emigravę). Būtent toks XXI amžiaus kūrybingas jaunimas  buvusiose Melnragės ir Girulių seniūnijos patalpose galėtų įkurti MELNRAGĖS PAJŪRIO SPORTO ASOCIACIJĄ (būtent tada Melnragė taptų Lietuvos sveikos gyvensenos ir aktyvaus laisvalaikio sostine), rengiančią galingas ypatingai masines respublikines ir tarptautines Baltijos pakrančių bėgimą pajūriu Melnragė – Šventoji ir atgal, Tarptautines orientacinio sporto varžybas Girulių miške, paplūdimių krepšinio, tinklinio, rankinio, beisbolo ir futbolo varžybas. Taip pat tarptautines savadarbių aitvarų, baidarių, kajakų, mini jėgos aitvarų, irlenčių, jachtų, jūrinių triatlonų, kaitų, vindserfingų, waterpillarų, vandens dviračių, savadarbių vandens dviračių, vandens motociklų, akvabaikerių, pripučiamų valčių su motorais, pripučiamų valčių tik su irklais, vandens ir sausumos motociklų varžybas, vėjaračių, parasparnių varžybas.

 

 

  

Antrosios Melnragės savadarbių aitvarų ir rankinių keitų varžybos

 

   

Tarptautinės Melnragės dronų varžybos 

ir Tarptautinės Melnragės dronų filmų apie Baltijos jūrą ir pajūrį festivalis – konkursas „AMBER KURSIS“, „GINTARINIS KURŠIS“ 

Peržiūra ir apdovanojimai MELNRAGĖS PAJŪRIO SPORTO ASOCIACIJOS patalpose

 

 

 

Tarptautinės jėgos aitvarų (keitų) varžybos Giruliuose

  

  

Melnragės – Olandų kepurės – Melnragės baidarių arba kajakų varžybos

 

    

Melnragės – Olandų kepurės – Melnragės irlenčių varžybos

 

   

Melnragės – Olandų kepurės – Melnragės pripučiamų irklinių valčių varžybos

 

  

Melnragės – Šventosios – Melnragės motorinių valčių varžybos

 

Tarptautinės akvabaikerių varžybos Melnragė – Nymerzatė – Melnragė

 

 

Tarptautinės Melnragės akvabaikerių akrobatinio sporto varžybos

 

 

 

  

 

Tarptautinės Melnragės savadarbių plaukiojimo priemonių varžybos

 

  

 

Tarptautinės Melnragės savadarbių plaukiojimo priemonių varžybos

 

   

     Melnragės – Šventosios – Melnragės burlenčių regata (varžybos)

 

 

  Melnragės – Šventosios – Melnragės jachtų regata (varžybos)

 

21. Melnragės ir Girulių buvusios seniūnijos patalpose būtinų būtiniausiai privalu atgaivinti Klaipėdos G.Paulionio jūros techninį sportinį ir jūros aviacijos klubą, taip pat būtina atgaivinti kažkada Klaipėdoje rengtas tarptautines 6-viečių ir 10-viečių šliupkų (jalų) su burėmis daugiakovės varžybas, kurios ateityje galėtų tapti ypatingai populiariomis. 

 

  

Dešimtvietės šliupkos (jalai)

 

  

Šešiavietės šliupkos (jalai)

 

 

22. Jau šiandien reikėtų telkti pasaulio mini hidroplanų gamintojus bei savininkus. Taip pat aviamodelistus-hidroplananininkus ir Melnragėje rengti pajūrio varžybas.

 

  

Mini hidroplanai

  

Mini hidroplanai

   Aviomodelistų hidroplanai

 

23. Šie jūriniai renginiai ir varžybos akivaizdžiai leistų lietuviams iš žemdirbiškos žemažiūrės sąmonės iškopti į naują pasaulėjautą, įsisąmoninti, kad Lietuva yra prie jūros, kad lietuviai gyvena prie jūros ir mūsų Tėvynė gali tapti jūrine valstybe.

 

 

 

24. Suprantama nereikia pamiršti ir meškeriojimo nuo jūros kranto

 

 

  

Grundalų gaudymo varžybos nuo Melnragės šiaurinio bangolaužio (molo)

 

 

 

  

Stintų, strimėlių ir vėjažuvių gaudymas nuo Melnragės šiaurinio bangolaužio (molo)

 

 

  

Pavasarinis ir rudeninis plekšnių, uotų ir vėjažuvių gaudymas nuo kranto

 

  

Jūroje pagautų žuvų rūkymo varžybos

 

 

Melnragės žiobrinės. Žiobrių kepimas virš žarijų

 

25. Dabar Europoje yra įvairių projektų, kurių dalyviai yra finansuojami iš Europos fondų. Pavyzdžiui „BERAS Implementation II“, kuriuo siekiama mažinti žalingą Baltijos jūros ekosistemos kitimą (eutrofikaciją). Projektas įgyvendinamas iš ES Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Šiuos projektus konkrečiai vykdo Baltijos labdaros fondas, kurio misija – įveikti badą ir skurdą bei rūpintis žeme per darbą su bendruomenėmis. Šiame projekte netgi numatoma, kad gausios vaikų šeimynos drauge su savo auklėtojais bulves sodins, augins, ims derlių, taip pat mokysis gaminti įvairius valgius.

26. Kurorto žmonės turi ypač mažai žinių apie tvarų, perspektyvų gyvenimą kurorto sąlygomis, net apie savo dirvos, vandens kokybę ir jos prastėjimo priežastis. Tokio centro tikslas – ugdyti Baltiją juosiančių šalių žmones būti atsakingais žemės gyventojais ir rūpintis savo aplinka. Melnragės bendruomenės centre būtų praktiškai pristatomos ekologijos, kurorto verslų ir bendruomeniškumo temos.

27. Melnragės bendruomenė galėtų rūpintis vaikų ir jaunimo reikalais. Nesimokantiems ir nedirbantiems sudaryti sąlygas savanoriauti ir įgyti asmeninių, socialinių, profesinių kompetencijų ir darbo patirties, taip padedant jiems išsirinkti profesiją bei pasirengti įsilieti į darbo rinką. 

28. Melnragės bendruomenė galėtų įdiegti naujas ir geresnės kokybės priemones bei metodus gerinant savo veiklos efektyvumą. Bendruomenė būtų naudinga visiems Melnragės gyventojams, nes tik bendruomeninėje veikloje išmokstama sukurti, atnaujinti ir prisitaikyti savo poreikiams naujas informacines duomenų bazes. Taip pat būtų sudarytos sąlygos efektyviam darbui, įrengiant Melnragės bendruomenės kompiuterinę programinę sistemą. Tada būtų įmanoma operatyviau ir vaizdžiau pateikti atnaujintas ataskaitas ir informaciją apie Melnragės bendruomenę, būtų stiprinama partnerystė tarp kitų Lietuvos ir Europos kurortų plėtros dalyvių. Turint Melnragės bendruomenės pagrindinę kompiuterinę sistemą, bendruomenės veiklos informaciją būtų nuolat ir laiku primenama melnragiečiams, padedama bendruomenėms nariams nepavėluotai pateikti įvairius dokumentus, susitvarkyti vidaus tvarką, skatinti bendradarbiavimą, būti nepakantiems vagystėms, narkomanijai, girtuokliavimui, apsileidimui.

29. Melnragės bendruomenės strategijos tikslas – Melnragės kurorto gyvenimo kokybės gerinimas, kurorto ekonomikos įvairinimas, skatinant vietos iniciatyvas ir partnerystę. Melnragės kurorto bendruomenė siektų įtvirtinti naują požiūrį į kurorto plėtrą, kai strateginiai sprendimai priimami remiantis vietos žinojimu ir partneryste. Strategijoje būtų siekiama įgyvendinti integruotą požiūrį į kurorto plėtrą – subalansuoti plėtojant tiek ekonominį, tiek socialinį, tiek gamtosauginį sektorių.

30. Melnragės kurorte plėtojant gyventojų verslus ir paslaugas, gerėtų viešoji infrastruktūra, gyventojai būtų aktyviau įsitraukiami į kurorto plėtros procesus, o Melnragės bendruomenės veiklos teritorijoje gyvenantys žmonės turėtų didesnes ekonominės, socialinės bei kultūrinės raiškos galimybes. 

31. Melnragės kurorto bendruomenės veiklos teritorijoje būtų įmanoma sukurti darbui, gyvenimui bei poilsiui patrauklesnę aplinką, stiprinti vietos patriotizmą, jaunimo norą gyventi gimtinėje. 

 

    

Melnragietis Vincentas Sakas, 

Melnragė, 2015.04.20

 

 

Facebook komentarai
Back To Top