skip to Main Content

Kosovo „demokratizacija“ atnešė begalinį norą kariauti už ISIS ir grįžti į Akmens amžių

Kristina Sulikienė

2008 m. Kosovas paskelbė neprikolausomybę, o Lietuvos kariuomenė išdidžiai ten „palaikė taiką“, kaip policininkai. Turime ir vieną žuvusį pareigūną. Vardan ko?

Atėjus „demokrazacijai“, iš tiesų, kaip ir kitose „demokratizuotose“ šalyse, pradedant Afganistanu, baigiant Libija, buvo iš spintos kaip koks skeletas ištrauktas daug metų neišgyventas religingumas, o amerikietiško tipo demokratijos nešime visada ištraukiamas religinis fanatizmas.

Kiek teko keliauti 2000-2007 metais po Balkanų šalis, nei vienoje šeimoje neatsimenama, jog būtų tikima fanatiškai. Na, kai tik paklausi, koks čia karas, ar tikrai religinis, žmonės tik gūžčiodavo pečiais – mat jie neatsimena jokio Islamo fanatizmo savo šeimose.

2008 m. apklaustas 35 m. Kosovo pilietis didžiavosi savo nauju pasu, nauja tapatybe, paklaustas apie religiją atsakė: aš esu netikintis. Tačiau seneliai lyg ir buvo šiitai, gal, tiksliai nežinau, man tai neįdomu.

Kodėl, kai ateina amerikietiška demokratija, staiga moterys pradeda dengti galvas juodomis skaromis, o atsivėrus Sirijos juodajai skylei ir susikūrus Islamo valstybei, staiga vienos pažangiausių socialistinio bloko šalių – Jugoslavijos – piliečių atžalos tampa religiniais fanatikais?

„Prarasta karta“ – atvirai savo Kosovo tėvai. Šimtai jaunuolių, tiek vyrų, tiek moterų, palieka šalį, ir kaunasi…ISIS pusėje Sirijoje!

Radikalizacija paveikė paaugles. Prisimenate Eglę Kusaitę? Ją irgi vertė nuo 15 metų musulmone, tik kurstantys saugumiečiai pamiršo pasakyti, jog Lietuvoje Islamas ir taip egzistuoja. Kai paaiškinau Eglei, jog kad ir šiandien ji gali nuvykti į musulmonų sunitų bendruomenę Nemėžyje su miesto autobusu, jos mama staigiai sureagavo: „Negalima, prokuroras Laucius sakė nepalaikyti ryšio su musulmonais, kad neradikalėtų Eglė“. 

Prokuroras Laucius tarsi religijos mokytojas savo teisiniuose rašinėliuose analizavo Eglės „radikalizaciją“. Šioji net nežinojo, kad Islamas Lietuvoje –  nedraudžiama religija.

Iš esmės Eglę Kusaitę visiškai išteisinus, vis tiek lieka klausimas: kokio lygio radikalizaciją bandyta pravesti Lietuvoje, ir kam?

Juk Kosove pavyko. Vienoje (Austrija) pavyko radikalizuoti bosnių kilmės paaugles, jos išvyko į Siriją, tapo karo žmonomis ir buvo nužudytos tų pačių kovotojų.

Ekspertai praneša, jog daugelis paauglių seka savo radikalių vyrų pėdomis. Vyksta į Siriją, Iraką ir prisijungia prie radikalių karinių grupuočių. Kai kurios vyksta vienos. Beveik nei viena negrįžta.

Laikraštyje „Dailymail“ rašoma, jog viena iš išvykusiųjų yra Shqipe Ajdini, jai 32. Ji viena iš nedaugelio, kuri grįžo. Vyko paskui savo radikalų vyrą, jis žuvo. Kalbėdamas „Balkan Insight“, jos tėvas Ijaz Ajdini nurodė, jog duktė pradėjo dėvėti burką po to, kai ištekėjo už vyro iš gretimo kaimo.

„Aš nežinau, kas įvyko su šita karta, su mūsų vaikais“, sako I. Ajdini.

Dar kartą tenka priminti, jog Tito Jugoslavijoje jokia religija nebuvo pabrėžiama, o ši šalis garsėjo kaip socialistinio bloko rojus. Trumpi sijonai, moderni muzika, kultūra – tai buvo Balkanų valstybių bruožai.

1992 metais prasidėjęs karas ir trukęs iki 1997 m., uždavė klausimą, kas čia įvyko.

Daugelis tyrinėtojų (daugiausiai iš Vakarų) aiškino, jog Balkanuose prasiveržė „sena neapykanta“.

Pabudo tapatybės. Tačiau vietos tyrinėtojai, pavyzdžiui, Obad, nurodė, jog neįmanoma pabudinti to, ko nebuvo.

Emir Kusturica, kaip beje, ir BBC kompanija, filmuose parodė, jog neretai savi šaudydavo į savus – tik Kusturica ne Paleckis, ir jo už filmą „Gyvenimas kaip stebuklas“ (Život je čudo, 2008) niekas nepuolė teisti. (Girti „Islamo kovotojai“ pašauna musulmonę šviesiaplaukę Sabahą, rėkdami „Mūsų Drina, tai mūsų Meka ir Medina“).

BBC filmuose apie UN taikos palaikymo misijas, parodoma, jog ugnį į vietos musulmonus atidengia …musulmonų pajėgos…

Taika Balkanams? Atrodė, taip. Tačiau kurstytojai su savo demokratijos nešimo fondais, pasirodo, niekur neišvyko, o kaip tik – įsitvirtino Balkanuose, ir ėmėsi radikalizuoti vietos jaunimą.

XXI amžiuje Europoje dėvėti burką – tai yra beprotystė.

Niekas buv. Jugoslavijoje tokio drabužio net neatsimena. Panašus radikalizmas pastebimas Lietuvoje, senovės baltų rekonstrukcijos klubuose, tačiau juose tiesiog moteris niekinama ir nelaikoma lygiaverte, tiesa, nešioja galvos apdangalus – bet tik šventėse. Po švenčių neretai buvusios nuolankios baltės, grįžta į metalisčių ar netgi ofiso vadovių vaidmenis. Tačiau nuolatinis gentinio periodo akcenavimas, baltų švenčių finansavimas, ir kurstymas prieš kaimynines šalis, išskyrus Baltarusija – štai ji tai LDK, bet Rusija jokių ryšių su mumis niekada esą neturėjo, Vytautas Didysis ir Algirdas savo dukrų netekino į Maskvą – rodo, jog ir Lietuvoje nuolat radikalizuojamas jaunimas.  

Laikraštyje iš esmės atkartojama tai, ką parašiau apie Jugoslaviją: nors Kosove 90 procentų albanų musulmonų, tačiau Jugoslavijoje, rašo Dailymail, tik keli procentai buvo tikrai tikinčių.

Kosovo Konstitucija yra atskyrusi religiją nuo valstybės.

Radikaliosios moterys neretai suiminėjamos kaimyninėse šalyse, dėl ryšių su tarptautiniu terorizmu.

Po 1990-ųjų konflikto, Kosovas buvo labai remiamas Vakarų, nuolat įtikinėjant, jog artimiausi sąjungininkai yra Vašingtone ir Briuselyje.

Tačiau Kosove įsigalėjo ne Vakarų kultūra, o arabų grupuotės pradėjo skleistis, pirma per nemokamas anglų kalbos pamokas, Korano studijas. Daug jaunų vyrų gavo stipendijas, ir išvyko mokytis tapti imamais į Saudo Arabiją, Egiptą ir kitas šalis.

Taigi, 2008 metų Kosovo nepriklausomybė buvo ne demokratizacija, o de facto islamizacijos ir radikalizacijos pradžia.

„Prarasta karta“, verkia europietiški, sekuliarūs, vaikus praradę Kosovo viduriniosios kartos žmonės, gedintys tėvai.

Kosovo policija identifikavo 300 vyrų ir 36 moteris, kurie paliko šalį ir prisijungė prie Islamo valstybės kovotojų.

Parengta pagal 2016 02 01 straipsnį http://www.dailymail.co.uk/news/article-3426369/The-lost-generation-Desperate-parents-reveal-hundreds-young-men-women-left-Kosovo-fight-ISIS-Syria.html

 

 

Facebook komentarai
Back To Top