skip to Main Content

Konstitucinis teismas – mafijos įrankis, išaiškinęs, kad tik teisėjams negalima mažinti atlyginimo ir pensijų

Aurimas Drižius

 

Konstitucinio teismo pirmininkas Žalimas labai pasipiktino, kad Seimas atmetė jo traktatą dėl Seimo nario Basčio, ir nusispjovė ant KT išaiškinimo, kas turi teisę dirbti Seime, o kas neturi.

 

Todėl reikėtų šiam ponuliui priminti, kas yra tas antstatas, pasivadinęs Konstituciniu teismu.

Mano nuomone, tai dar vienas Lietuvą užvaldžiusios mafijos įrankis, kurio tikslas – bet kokiomis priemonėms riboti rinkėjų teises, ir sukūręs tokią neteisybę, kad visą gyvenime kyšius ėmęs teisėjas išeina į pensiją, ir jam dar mokama 2000 eurų „valstybinė pensija“. Kiek gauna eilinis pensininkas, neėmęs kyšių, o dirbęs, pvz., mokytoju, mes visi žinome. 

Ne Žalimui spręsti, ką žmonės nori matyti Seime, nors minėtas KT jau nori uzurpuoti ir šitą funkciją.

O KT sprendimais labai noriai manipuliuoja Saulius Skvernelis, kaip jam tai naudinga. Kita vertus, verta prisiminti, kad šiame KT dirba ir toks teisėjas Vytautas Greičius, kuris yra teistas už korupciją ir kyšininkavimą, ir nuslėpęs šį faktą nuo visuomenės. Todėl labai gali būti, kad tie, kurie turi Greičių kompromituojančią bylą, jį šantažuoja, ir šis minėtas veikėjas tėra tik dar viena lėlytė šiame marioniečių teraatre, kuris vadinamas Lietuvos Respublika.

Ta pačia proga norėčiau prisiminti ir Basčio atvejį – vienintelė jo kaltė, kad susitiko su žmonėmis, kuriuos VSD vertina kaip Lietuvos nedraugus.

Tačiau kodėl tada Konstitucinis teismas nereikalauja pripažinti, kad Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė šiurkščiai pažeidė Konstituciją, susitikusi ir aptarusi reikalus su teroristinės valstybės vadovu Vladimiru Putinu. Vova, kaip tikras KGB-istas, skelbia, kad turi pokalbio su mūsų Dalyte garso įrašą, ir būtent todėl gali įrodyti, kad Dalytė melavo, papasakojusi, kad Vova jai liepė stotis ant kelių prieš Rusiją ir klusniai vykyti jos valią? Jeigu Dalytė meluouja, ir Vova tai gali įrodyti, ką dar jis tokio baisaus žino apie Dalytė, kad pastarojo kaip pasiutęs šuo loja ant Vovos, o šis nekreipia nė mažiausio dėmesio?

Žodžiu, VSD įspėjo Bastį, kad jis negali susitikinėti su KGB-istais, o Lietuvos prezidentė – laisvai gali. Tai koks čia skirtumas? Vien už tai, kad Bastys spjovė nat Valstybės saugumo departamento, kuris yra atvirai teroristinė ir nusikalstama organizacija, kurios vadovui Jauniškiui Vilniaus apygardios teismas jau nurodė kleti baudžiamą bylą dėl piktaudžiavimo tarnyba, rodo, kad jis savarankiškas ir kietas vyras. O tas Karbauskio baudžiauninkų dominuojamas Seimas jį išspjovė tik todė, kad Bastys turėjo savo nuomonę. Seimo narys gali susitikti su kuo nori, jeigu mano, kad tas susitikimas duos jam informacijos ir naudos šaliai – ne kažkokiai teroristinei organizacijai VSd spręsti, kam su kuo susitikinėt. geriau tegul išsiaiškina, kas statė CŽV kalėjimus, vežė į Lietuvą talibus ir juos čia kankino, o VSd generolai pasidalino tą maišą CŽV dolerių. Ar tai nėra valstybės išdavimas, kuriuos taliko VSD geneerolai, kurie dabar aiškina, kaip reikia dirbti Seimui?

Tačiau grįžkime prie Konstitucinio teismo – šis nieko neveikiantis ir brangiai mokesčių mokėtojams kainuojantis aparatas prieš kelis metus demasakvo save, nutaręs, kad tik teisėjams negalima mažinti atlyginimo.

Kaip žinia, per krizę Vyriausybė nurėžė visiems tarnautojams, tame tarpe ir teisėjams atlyginimus, ir pastarieji stojo į kovą su tokia neteisybe.

Čia savo svarų žodį tarė ir Konstitucinis teismas, išaiškinęs, kad tik teisėjams atlyginimas ir pensijos negali būti mažinami. Nors Konstitucijoje nieko nepasisakyta apie teisėjų atlyginimą, ten tvirtinama priešingai – kad visi piliečiai lygūs prieš įstatymą. Tačiau KT gudročiai mums išaiškino, kad mes nemokame skaityti Konstitucijos, o jos „dvasia“ tokia, kad tik teisėjams negalima mažinti atlyginimo ir pensijos, jį galima tik kelti. Kitaip sakant, KT mums išaiškino, kad teisėjai yra privilegijuota kasta, nors Konstitucijoje aiškinama priešingai – prieš įstatymą visi lygūs. Tokiu būdu Konstitucinio teismo teisėjai padarė nusikaltimą, kuris Baudžiamajame kodekse įvardijamas kaip „piktaudžiavimas tarnybine padėtimi“, ir :dokumentų klastojimas“. Aš tik stebiuosi, kodėl dar niekas iki šiol nesikreipė į prokuratūra dėl tokių ir panašių „išaiškinimų“. 

Seimas ir vyriausybė klusniai paklusno tokiam išaiškinimui, ir gražino jiems buvusius atlyginimus. Tada nemarus „teisėjų korpusas“ nepasibodėjo pareikalauti ir kompensacijų už sumažintus atlyginimus, ir už „patirtą žalą“ dėl sumažino atlyginimo. Patys teisėjai skundėsi patys sau, kad valstybė juos nuskriaudė, ir valstybė dosniai atsidėkojo garbingiems teisėjams.

 

Vienas pavyzdys – yra tokia Aukščiausiojo teismo teisėja T.Staugaitienė. Padirbėjusi Aukščiausiame teisme ir KT, teisėja išėjo į pensiją. Pagal jos įnašus į valstybės socialinio draudimo fondą, buvo paskirta „Sodros“ pensija 1491,39 Lt (432 Eur). Greta šios pensijos jai buvo paskirta ir teisėjo valstybinė pensija – 3470,62 Lt (1005 Eur). Šiai teisėjai apsirodė, kad 4962 Lt (1437 Eur) gaunama suma jai per maža. 

Teisėja Staugaitienė kreipėsi į teismą (pasirėmė savo kolegų iš KT išaiškinimu) ir buvę kolegos teisėjai 2011-12-15 nutartimi adm. byloje Nr. A502-2996/2011, kuri galutinė ir neskundžiama, pripažino jog teisėjos reikalavimas jai skirti ne 3470,62 Lt, o 6235,76 Lt (1806 Eur) teisėjo valstybinę pensiją yra pagrįstas.

 Tuo būdu teisėjos bendrai gaunama pensijos suma sudaro 7.727,15 Lt (2.238 Eur).

Priimdamas sprendimą, teismas nustatė, kad teisėjai T. Staugaitienei per nepakankamos pensijos mokėjimo laikotarpį  padaryta 154 873,58 Lt (44 854 Eur) turtinė žala, tad iš mokesčių mokėtojų sunešto valstybės biudžeto buvo priteista ir ši suma. 

Priteisus papildomai dar 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, į pensiją išėjusios teisėjos finansinė padėtis dar truputį pagerėjo.

„Ar daug kam žinoma, kad papildomai prie „Sodros“ pensijų daugiau kaip 106000 asmenų gauna su savo įmokomis į „Sodros“ fondą nesusietas valstybines pensijas?, – stebėjosi advokatas Jonas Ivoška, – pagal socialinės apsaugos ir darbo ministerijos surinktus ir 2016-02-05 raštu Nr. (27.4-23) SD-829 pateiktus duomenis, pensinėms išmokoms ne iš „Sodros“ biudžeto mokėti, pavyzdžiui, 2015 metais panaudota 132, 57 milijono eurų valstybės biudžeto lėšų. Postebėtina, kad mūsų ES kaimynai – Latvija, Estija ir Lenkija nuo sovietinio tipo privilegijų, kaip priemonės visuomenę priešinti ir ją skaldyti, atsisakė visiems laikams iškart po nepriklausomybės paskelbimo.

Dalis pensijų, mokamų ne iš socialinio draudimo fondo, empatiškai yra pateisinamos (pavyzdžiui politiniams kaliniams ir tremtiniams bei daugiavaikėms motinoms).  Tačiau nemažai biudžeto lėšų, kurios nemokestinių pensijų pavidalu skiriamos kaip tęstinė padėka už praeityje patikėtas darbines funkcijas valstybiniame sektoriuje (sovietmečio ir naujai nomenklatūrai), yra akivaizdžiai privileginės ir mokamos nesilaikant Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, skelbiančios jog visi žmonės yra lygūs savo orumu ir teisėmis. 

Pažeidžiami ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 bei 52 straipsniai, kuriuose įtvirtintos nuostatos neleidžia teikti privilegijų ir skirti privileginių pensijų. Dėl tokios dvejopų standartų taikymo sistemos mūsų šalis pirmauja Europos Sąjungoje pagal atskirtį tarp skirtingų piliečių grupių, o neteisingumo ir socialinio nesaugumo jausmai bei atviras Konstitucijos ir įstatyminių  normų ignoravimas vis pastebimiau didina nepasitikėjimą valstybe ir  skatina emigraciją, dėl kurios Lietuva atsidūrė tarp sparčiausiai nykstančių šalių.

Pažimėtina, kad pagal Piliečių santalkos „Teisės ir tiesos valdžia“ programinius metmenis, pretenduojančius į pilietinės visuomenės sisteminių vertybių turinio atskleidimą, nesiekiama visuotinės lygiavos. 

Čia teigiama, jog žmogui tapus neįgaliu ar ribotai įgaliu, jam skiriamos išmokos pagal gyvybinius žmogaus poreikius, jo indėlį į socialinio draudimo fondus ir dalyvavimą tautos tvarumui ir pažangai reikšmingoje veikloje.  Turint tokius orientyrus, beliktų nustatyti kriterijus ir visiems mokėti sutinkamai su Lietuvos Respublikos Konstitucija po vieną pensinę išmoką, vienoje socialinės paramos institucijoje.

Teisėjos Staugaitienės pavyzdžiu visiškai nenorima ką nors pasakyti apie buvusios teisėjos asmenines savybes. Čia keliamas Lietuvos piliečių nelygiateisiškumo klausimas. 

Štai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kurie kažin ar mažiau kaip 80 proc. nagrinėtinų  kasacinių skundų nutaria nanagrinėti neva nėra kasacijos pagrindų, ir skundo atmetimui sugaišę vos keliasdešimt minučių, kad būtų surašyta trafaretinė nutartis, gali gauti daugiau kaip 2000 Eur pensinę sumą, o penkių – šešių  vaikus pagimdžiusių ir išauginusių motinų vidutinė pensija tuo laiku, kai buvo teisiamasi dėl T. S. pensijos, pagal žiniasklaidos duomenis tesiekė 600 Lt (207 Eur). 

Jeigu niekieno nekontroliuojamo ir už nieką neatsakančio pareigūno (kol galioja LR CK 6.272 str., teisėjas apsaugotas nuo atsakomybės net už tyčinį darbo broką), baigusio darbinę veiklą senatvės orumas įkainuotas daugiau kaip 10-ties daugiavaikių motinų orumas, tai ar mes gerbiame Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, skelbiančią visų žmonių lygybę savo orumu ir teisėmis?

Pastebėtina, kad abejingai žvelgdami į krašto ateitį, neieškant tobulesnių pilietinės savivaldos formų, kai per trečdalis milijono šalies pensininkų atsidūrę žemiau skurdo ribos, arba balansuoja ties ta riba, mes neišlipsime iš demografinių netekčių tarpeklio.

 Tik atkūrę piliečių pasitikėjimą savo ir viso krašto ateitimi bei tikėjimą, kad tėvų žemėje atsiranda visos galimybės tenkinti saviraiškos ir pripažinimo motyvus, mes sustabdysime demografinį tautos nukraujavimą. Kelias į pilietinę visuomenę – Lietuvos pažangos ir išlikimo kelias.

 Jeigu atsakingai suprasime, kad pilietinės visuomenės esmę sudaro funkcionali tautos valstybingumo sistema, grindžiama realia pilietine savivalda bei kiekvieno žmogaus laisvės ir lygiateisiškumo darna, mūsų vaikai nesirinks kelio į tautos nebūtį.

Gerbiamas Premjere, mes, naudodamiesi konstitucine teise į informaciją, prašome pranešti, kada bus nutraukti prieštaraujančių Konstitucijai išmokų mokėjimai, kaip ydinga priemonė visuomenei manipuliuoti ir skaldyti?

 

 

Kartu pateikiame ir ta KT išaiškinimą, kurio remdamiesi teisėjai tiesiog iščiulpė valstybės biudžetą: 

 

 

 

 

Dėl Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatų, susijusių su teisėjų valstybinėmis pensijomis, išaiškinimo

PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI

 2015 m. sausio 14 d.

 

 PASKELBTAS SPRENDIMAS DĖL LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PIRMININKO PRAŠYMO IŠAIŠKINTI KONSTITUCINIO TEISMO 2010 M. BIRŽELIO 29 D. NUTARIMO NUOSTATAS, SUSIJUSIAS SU TEISĖJŲ VALSTYBINĖMIS PENSIJOMIS

 

Konstitucinis Teismas šiandien paskelbė sprendimą dėl pareiškėjo – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko prašymo išaiškinti kai kurias Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatas, susijusias su teisėjų valstybinėmis pensijomis. Konstitucinis Teismas nenagrinėjo naujos bylos, o tik pagal pareiškėjo prašyme suformuluotus klausimus pateikė kai kurių 2010 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatų išaiškinimą.

 

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad, įstatymų leidėjui pertvarkant teisėjų valstybinių pensijų sistemą, negali būti sumažintas įstatymais nustatytas teisėjų socialinių (materialinių) garantijų lygis. Sprendime konstatuota, kad įstatymu nustatyta teisėjų valstybinė pensija nėra savitikslė ir pagal Konstituciją nėra vertinama kaip privilegija – tokios garantijos nustatymas siejamas su ypatingu konstituciniu teisėjo statusu, visų pirma Konstitucijoje (jos 109 straipsnyje) nustatytu teisėjo nepriklausomumo reikalavimu. Teisėjų socialinės (materialinės) garantijos, kurios teisėjams yra nustatytos, kai nutrūksta jų įgaliojimai, yra viena iš teisėjų nepriklausomumo užtikrinimo priemonių. Tik suteikiant realias, o ne nominalias, konstitucinį teisėjo statusą ir jo orumą atitinkančias socialines (materialines) garantijas ateičiai (pavyzdžiui, teisėjo pensiją) galima užtikrinti, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, nepatirtų įstatymų leidžiamosios ar vykdomosios valdžios sprendimų įtakos, kišimosi į teisėjo veiklą, taip pat mažinti korupcijos riziką.

 

Todėl iš Konstitucijoje įtvirtinto teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo kyla draudimas mažinti įstatymu nustatytą teisėjų socialinių (materialinių) garantijų, įskaitant tų, kurios teisėjams yra nustatytos (taikomos), kai nutrūksta jų įgaliojimai, lygį. Kita vertus, šis draudimas nėra absoliutus: mažinti socialinių (materialinių) garantijų, kurios teisėjams yra nustatytos (taikomos), kai nutrūksta jų įgaliojimai, lygį galima tik įstatymu, tai daryti galima tik laikinai – kol valstybės ekonominė ir finansinė būklė yra itin sunki; tačiau tokiu mažinimu neturi būti sudaroma prielaidų kitoms valstybės valdžios institucijoms, jų pareigūnams pažeisti teismų nepriklausomumą. Priešingu atveju, jei teisėjų socialinių (materialinių) garantijų lygis galėtų būti mažinamas ir kitais atvejais, t. y. kai valstybėje nėra susiklosčiusi itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, kiltų grėsmė teisėjų nepriklausomumui; kitaip tariant, būtų sukurtos prielaidos įstatymų leidžiamosios ar vykdomosios valdžios sprendimais daryti įtaką teisėjams, priimti tokius sprendimus, kuriais teisėjų socialinės (materialinės) garantijos būtų mažinamos darant spaudimą dėl sprendimų vykdant teisingumą, didinti korupcijos riziką.

 

Konstitucinio Teismo sprendime pacituota aiškinamo 2010 m. birželio 29 d. nuostata, kad teisėjų socialinės (materialinės) garantijos, nutrūkus jų įgaliojimams, gali būti įvairios. Taigi Konstitucinio Teismo išaiškinimas nereiškia, kad teisėjų valstybinių pensijų sistema negali būti pertvarkoma ar negali būti keičiamos teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ar mokėjimo taisyklės, kad šios pensijos negali būti pakeistos kitokiomis socialinėmis (materialinėmis) garantijomis. Tačiau įstatymų leidėjo diskreciją šioje srityje saisto iš Konstitucijoje įtvirtinto teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo kylantis minėtas reikalavimas nemažinti bendro teisėjų socialinių (materialinių) garantijų lygio.

Facebook komentarai
Back To Top