skip to Main Content
Galvoju: ar šiandieninis Konstitucinio Teismo sprendimas dėl merų negalėjo būti šiek tiek drąsesnis? Argi Konstitucijos 119 straipsnis tikrai neleidžia Teismui išaiškinti, kad merus Lietuvoje turėtų skirti Ministrė Pirmininkė? Gal kartu su Vidaus Reikalų Ministre? 🙂
Juk šis Konstitucijos straipsnis „savivaldos teisę laiduoja“ ne vietos bendruomenei, ne vietos piliečiams, o tik „valstybės teritorijos administraciniams vienetams“ ir sako, kad „savivaldybės tarybos vykdomieji organai“ visų pirma yra skirti „Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės sprendimams… tiesiogiai įgyvendinti“. Argi „Konstitucijos logika“ dar leidžia abejoti, kas geriau už Premjerės paskirtus merus tai galėtų padaryti?
Ir dar pagalvojau: kada į Konstitucinį Teismą ir dėl Seimo rinkimų įstatymo konstitucingumo kreipsis didesnė ar mažesnė grupė parlamentarų? Juk dabartinis Teismo pirmininkas dar 2019-aisiais Teismo svetainėje yra paskelbęs: „Mūsų mišrioji rinkimų sistema kelia abejonių, sakyčiau, ji net sunkiai dera su Konstitucijos logika.“
Martyno Zaleskio 1850-aisiais tapyta Vilniaus rotušė.
May be an image of paminklas ir lauke
Redakcijos komentaras :
kaip žinia, KT išaiškino, kad prieštaraujančiomis Konstitucijos 119 straipsnio 1, 2, 4 dalims pripažintos Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos „<…> kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras (toliau – meras). Meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus“.
KT išaiškino, kad tiesioginiai mero rinkimai priešataruja Konstitucijos  119 straipsniui : 
Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas.
Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
Savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas.
Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus.
Tiesa, šiame Konstitucijos straipsnyje nėra nieko, kas prieštarautų tiesioginiams mero rinkimams – ten pasakyta tik tiek, kad „administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu“.
Todėl atrodo, kad šio eilinio KT šedevro neišgėręs nesuprasi.
Tai tiesiog pratęsimas tų Konstitucijos dvasių iššaukimo iš lempos, kurį savo laiku pradėjo KT pirmininkas Kūris :
E.Kūris, kuris moka iš lempos iššaukti Konstitucijos dvasią, ir teisinės sistemos nepūlinys G.Kryževičius mums nurodo, už ką balsuoti

Vyriausiasi administracinis teismas, kuriam pirmininkauja teisinės sistemos švyturys Gintaras Kryževičius, uždraudė rinkėjams laisvuose Seimo rinkimuose balsuoti už Neringą Venckienę, kurią išvadino „teisinės sistemos pūliniu“ vien todėl, kad ji, priešingai nei visa „teisinė sistema“, neėmė kyšių.

https://chrissmith.house.gov/uploadedfiles/supreme_court_chairman_calls_venckiene_an_abscess.pdf

Taip paaiškėjo, kai advokatas Arvydas Balčius kreipėsi į jau minėtą teismą, skųsdamas VRK sprendimą neleisti jam balsuoti taip, kaip jis nori.

Paaiškėjo, kad jau minėtas Kryževičiaus atstovaujamas teismas remiasi vyriausiojo teisinės sistemos žynio Egidijaus Kūrio iššauktų dvasių išaiškinimu, kad neva žmogus, kuris iš renkamų pareigų pašalinamas apkaltos būdu, jau niekada nebegali atstovauti žmonėms.

Tiesa, dvasios ir vyriausias konstitucijos žynys reikalingi tik tam, kad paneigti Konstituciją, kurioje nieko panašaus nėra. Joje parašyta labai aiškiai, kam draudžiama dalyvauti rinkimuose :

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnis numato tik tokias sąlygas, dėl kurių asmuo negali būti renkamas Seimo nariu:

  1. nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį,
  2. teismo pripažintas neveiksniu arba nepakaltinamu,
  3. susijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei,
  4. rinkimų dieną yra jaunesnis kaip 25 metų,
  5. nuolat negyvena Lietuvoje,
  6. teisėjas, kol eina šias pareigas,
  7. rinkimų dieną atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą,
  8. likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą profesinės karo tarnybos karys,
  9. statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas ar asmuo, kuris pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinių partijų veikloje.

Sąrašas yra baigtinis. Jokių kitų apribojimų nei Konstitucijoje, nei įstatymuose nėra, dėl kurių asmuo negali būti renkamas Seimo nariu.

„Kartu leiskite maloniai priminti, kad nei LR Konstitucijoje, nei LR Konstitucinio Teismo įstatyme nėra tokių dalykų, kurie gali būti pavadinti „konstitucinėmis dvasiomis“ ir tuo labiau jų priešpastatymu kaip aukštesnėmis už Konstitucijos tekstą. Taip pat abiejuose šiuose įstatymuose LR Konstituciniam Teismui nėra suteikti įgaliojimai kurti „konstitucines dvasias“ (ar jas matyti kažkur danguje) ar „oficialiąją konstitucinę doktriną“, kaip kažkokį LR Konstitucijos pakaitalą. Tai Konstitucijoje nenumatyta veikla. Tokių įgaliojimų LR KT neturi. Todėl, tas kas yra daroma be įgaliojimų yra neteisėta. Elementaru“, – teigia daktaras Jonas Ramanauskas.

O tam, kad paneigtų Konstituciją, vyr. žynys E.Kūris pateikia ne tokį lengvą paaiškinimą:

Konstitucijos dvasia

Egidijus Kūris

 

Santrauka

Straipsnis skirtas konstitucijos sampratai, kuri analizuojama remiantis normatyvinio ir deskriptyvinio metodų skirtumu, aptarti. Teigiama, jog „konstitucinį minumą“ sudaro konstituciškai išskiriami valdžių sandaros santykiai, tuo tarpu kiti, tegu ir visuotinai paplitę konstitucijų turinio elementai, įskaitant ir žmogaus teisių katalogą, išskiriami deskriptyviai. Tokia konstitucijos samprata, kai ir vienu, ir kitu metodu išskiriami konstitucijų požymiai įtraukiami į bendrąją konstitucijos sąvoką, atskleidžia konstituavimo ir konstitucionalizavimo skirtumo ignoravimą. Toks ignoravimas lemia tai, kad pastaraisiais dešimtmečiais išryškėjusi teisės konstitucionalizacijos tendencija suprantama kaip vienpusis procesas, reiškiantis vis didesnį konstitucijos skverbimąsi į ordinarinę teisę, tačiau nutylima, jog įvairių teisės šakų nuostatų eskalavimas iki konstitucinio lygmens reiškia, jog pati konstitucija yra teisės konstitucionalizacijos rezultatas. Ji yra pirmiausia fundamentalių principų kompleksas. Konstituciniai principai užtikrina abi konstitucijos „egzistencines sąlygas“ – jos stabilumą ir dinamiškumą. Konstitucinių principų plečiamasis aiškinimas leidžia įtvirtinti konstitucijos dvasios primatą prieš konstitucijos raidę, anaiptol nepaneigiant konstitucijos lingvistinio aiškinimo reikšmės.

Pilnas tekstas:

PDF

Visiškai aišku, kad šie Kūrio išcedžiojimai yra visiški kliedesiai, sukurti tam, kad pateisinti savo „dvasių atsiradimą“. Keista, kad niekas nepasiūlo šių išvedžiojimų autoriui kreiptis į gydytojus, gal šie padės?

Tačiau tokio, mano galva, nesveiko žmogaus išaiškinimas verčia visą Lietuvos valstybę aukštyn kojomis.

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));