skip to Main Content

Konkurencijos taryba: UAB „Vilniaus energija“ ribodama konkurenciją pažeidė įstatymą ir šilumos vartotojų interesus

 

Konkurencijos taryba priėmė nutarimą dėl UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Bionovus“ (pastarosios bendrovės teisių ir pareigų perėmėja yra Estijoje registruota bendrovė – First Opportunity OṺ) veiksmų, ribojusių konkurenciją biokuro tiekimo rinkoje. Tarp UAB „Bionovus“ ir UAB „Vilniaus energija“ buvo sudarytas ilgalaikis išimtinio pirkimo susitarimas, pagal kurį UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo šilumos gamyboje naudojamą biokurą pirkti tik iš UAB „Bionovus“. Abu ūkio subjektai užėmė reikšmingas rinkos dalis, turėjo didelę rinkos galią, todėl susitarimas turėjo neigiamą poveikį konkurencijai ir vartotojams. Konkurencijos tarybos vertinimu, UAB „Bionovus“ ir UAB „Vilniaus energija“ susitarimai pažeidė Konkurencijos įstatymą, draudžiantį konkurenciją ribojančius susitarimus.

 

Tyrimo metu Konkurencijos tarybos ekspertai nustatė, kad UAB „Vilniaus energija“ nepasinaudojo biokuro tiekėjų konkurencija bei galimybe įsigyti biokurą galimai mažesnėmis kainomis. Nustatyto pažeidimo laikotarpiu UAB „Vilniaus energija“ už biokurą  mokėjo beveik 15 proc. brangiau nei kiti šilumos gamintojai Vilniaus regione, o patirtas biokuro pirkimo sąnaudas bendrovė įtraukė į vartotojams tiekiamos šilumos kainą.

 

UAB „Vilniaus energija“ centralizuotai aprūpina šiluma apie 80 proc. Vilniaus m. pastatų, kuriuose gyvena apie 90 proc. vilniečių, tarp jų daugiau nei 195 tūkstančius butų Vilniaus mieste, Salininkuose ir Trakų Vokėje, taip pat įmones, organizacijas bei viešojo sektoriaus įstaigas.

 

Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Vilniaus energija“ klientai (t. y. šilumos vartotojai) turi labai ribotas galimybes pakeisti šilumos tiekėją. Nors galimybė atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos yra, praktikoje tai yra sunkiai įgyvendinama, ir atsijungti nuo centralizuotos sistemos pavyko tik pavieniams vartotojams.

 

Įvertinusi visą tyrimo metu surinktą informaciją Konkurencijos taryba už beveik du su puse metų trukusį Konkurencijos įstatymo pažeidimą, turėjusį neigiamą poveikį šilumos vartotojams, draudžiamo susitarimo dalyvėms skyrė šias baudas:

 

‒        UAB „Vilniaus energija“ – 19 004 000 Eur.

 

‒        First Opportunity OṺ (UAB „Bionovus“ teises ir pareigas perėmusiai bendrovei) – 3 529 000 Eur.

 

Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, kad fiziniai ar juridiniais asmenys gali reikalauti žalos atlyginimo iš Konkurencijos įstatymą pažeidusių subjektų. Nuo 2017 m. Lietuvoje įgyvendinus Europos Sąjungos direktyvą, reguliuojančią žalos atlyginimą dėl konkurencijos teisės aktų pažeidimo, tokios žalos išieškojimo tvarka bus paprastesnė.

 

Konkurencijos tarybos nutarimas yra skelbiamas institucijos svetainės skiltyje Naujausi nutarimai.

 

1.       Kaip ilgalaikis išimtinio pirkimo susitarimas galėjo riboti konkurenciją?

 

UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Bionovus“ sudaryta sutartis numatė, kad UAB „Vilniaus energija“ penkerius metus pirks biokurą tik iš UAB „Bionovus“.  UAB „Bionovus“ užėmė daugiau negu 60 proc.  Vilniaus regiono biokuro tiekimo rinkos, o UAB „Vilniaus energija“ – daugiau nei 50 proc. tarp visų biokuro pirkėjų Vilniaus regione. Tokiems dideliems žaidėjams susitarus, kad ilgą laiką biokuras bus perkamas tik iš vieno šaltinio, kitiems biokuro tiekėjams buvo apribojama galimybė konkuruoti, o UAB „Bionovus“  galėjo išlaikyti savo turimą rinkos galią. Dėl tokio susitarimo kiti biokuro tiekėjai galėjo parduoti biokurą tik likusioje rinkos dalyje ir taip buvo ribojamos jų plėtros galimybės. Taigi UAB „Vilniaus energija” dėl savo įsipareigojimo nepasinaudojo galimybe įsigyti biokurą galimai mažesnėmis kainomis, o jos patirtos biokuro pirkimo sąnaudos buvo tiesiogiai įtraukiamos į vartotojams tiekiamos šilumos kainą.

 

2.  Kodėl Konkurencijos taryba ėmėsi nagrinėti susitarimą, kurį VPT įvertino kaip atitikusį viešųjų pirkimų procedūras? Juk bendrovės galėjo pagrįstai tikėtis, kad VPT išvada yra pakankama įvertinti konkurso sąlygas, kaip neribojančias konkurencijos.

 

Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, kad VPT atliekamas konkretaus viešojo pirkimo sąlygų, įskaitant tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, vertinimas apima bendrus kriterijus, t. y. įvertinama tokių sąlygų atitiktis Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Tačiau VPT neatlieka vertinimo, ar konkurso pagrindu sudaryta sutartis atitinka Konkurencijos įstatymo reikalavimus, ar ne.

 

Konkurencijos taryba taip pat atkreipia visų rinkos dalyvių dėmesį į Europos Komisijos praktiką, nurodančią, kad, sudarius išimtinio pirkimo įsipareigojimus, tiekimo santykiai yra „įšaldomi“, o konkurentams yra apribojamos galimybės patekti į rinką ir joje plėstis. Tai reiškia, kad ir viešojo konkurso būdu sudarytoms sutartims taikomi Konkurencijos įstatymo reikalavimai ir šalys neatleidžiamos nuo pareigos įvertinti, ar, atsižvelgiant į jų užimamas dalis rinkoje, susitarimų trukmę ir bendrą rinkos struktūrą,  jų sudaromas susitarimas nepažeidžia konkurencijos taisyklių reikalavimų.

 

3.       Jei susitarimas galėjo lemti aukštesnes kainas vartotojams, kodėl pastarieji nepasirinko kito šilumos tiekėjo?

 

Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Vilniaus energija“ klientai (t. y. šilumos vartotojai) turi labai ribotas galimybes pakeisti šilumos tiekėją. Nors galimybė atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos yra, praktikoje tai yra sunkiai įgyvendinama ir atsijungti nuo centralizuotos sistemos pavyko tik pavieniams vartotojams.

 

Tai patvirtina ir 2015 m. paskelbti Eurobarometro apklausos duomenys: Lietuva yra tarp tų valstybių, kuriose kyla daugiausiai problemų norint pakeisti energijos tiekėją – taip mano net 60 proc. apklaustųjų (http://www.kt.gov.lt/index.php?show=news_view&pr_id=1584).

 

4.       Ar dėl bendrovei UAB „Vilniaus energija“ paskirtos baudos gali padidėti šilumos kainos vartotojams?

 

Ne, nes šilumos kainos nustatomos pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą Šilumos kainų nustatymo metodiką. Pagal ją į šilumos kainą įskaičiuojamos tam tikros pastoviosios ir kintamosios sąnaudos, susijusios su šilumos gamyba ir tiekimu. Tačiau baudos, skirtos reguliuojamam ūkio subjektui už įvairaus pobūdžio pažeidimus, nepatenka į minėtų sąnaudų kategoriją, todėl į galutinę vartotojų mokamą šilumos kainą negali būti įtraukiamos.

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: VIKTORIJA URBONAVIČIŪTĖ, LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBA

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));