Prašau paviešinti šį tekstą. Į jį atsliepę asmenys padėtų sužinoti kaip stipriai paplitęs teisėsaugos tarpe vienas iš susidorojimo su kai kuriais asmenimis modelis
Prieš kurį laiką atlikau socialinį eksperimentą, – kreipiausi į prokuratūrą (neminėsiu konkrečiai prokuroro su kuriuo kalbėjau) ir paprašiau paaiškinti procedūrą dėl neveiksnumo asmeniui nustatymo. Paaiškino, jei asmuo gulintis ir nepaeina, pas jį atvyks į namus socialinis darbuotojas, ir pagal specialų klausimyną bus nustatyta kiek asmuo neveiksnus, jei neveiksnus asmuo vaikšto – socialinis darbuotojas nuspręs kur susitikti ir apklausti asmenį. Prokuroro palausiau, jei asmuo, kuriam siekiame nustatyti neveiksnumą dirba? Po pauzės prokuroras atsakė kad tokių prašymų niekas nenagrinėja
Netiesa, nagrinėja, ir ne bet kas, o Loretos Braždienės vadovaujamas Vilniaus apygardos teismas.
Man žinomu atveju Loretos Braždienės vadovaujamas teismas tokį Vilniaus miesto savivaldybės prašymą priėmė kaip MG Baltic koncerno žurnalistės Laimos Lavastės sumodeliuotą istoriją – bylą
Ką tokio Vilniaus miesto savivaldybė ir jos deleguoti asmenys padarė su mažamete mergaite ir jos motina, jei nesiskaitant su priemonėmis mergaitę reikėjo perduoti skandinavijos regiono valstybei į nežinią, o motinos asmenybę sunaikinti?
Kodėl šia veika užsiima kai kurie emigravę asmenys iš Lietuvos?
Kiek tokių atvejų nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos atgavusioje Lietuvoje?
Kokie likimai vaikų, kurių tėvai buvo sunaikinti sovietmečio paveldo metodais?
Ne paslaptis, kad nuo sovietmečio išlikusios baudžiamosios psichiatrijos schemos pagalba veikia susidorojimo su kai kuriais asmenimis institucinis mechanizmas. Kol kas Lietuvoje ši sovietmečio metodika veikia nevaržoma, joks medikas, prokuroras, advokatas, teisėjas, socialinis darbuotojas nenešė atsakomybės už neteisėtą veiką šioje srityje.
Prašau atsiliepti asmenis, susidūrusius su panašiais atvejais, t. y. kuomet jiems ar jų artimiesiems esant veiksniems, jiems buvo ar yra modeliuojamas neveiksnumas.
K. Kareckienė, telefonas +370 646 11353,
Viešumas ir informacijos skelbimas apie šiose schemose dalyvaujančius asmenis yra vienas iš būdų sumažinti šio tipo nusikaltimų apimtis
