skip to Main Content

Kodėl taip skubiai suplanuota ir pritarta reorganizuoti Kauno „Žiburio“pagrindinę mokyklą? Kokie tikrieji šio sprendimo motyvai?

 

Kauno miesto savivaldybės taryba 2016-02- 23 posėdyje drąstiškai pritarė Kauno bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano projekte numatytam sprendimui reorganizuoti Kauno „Žiburio“ pagrindinę mokyklą, kurioje mokosi 82 proc. Šančių seniūnijos mokinių http://kaunas.kasvyksta.lt/2016/02/23/mokslas-ir- it/politikai-pritare- drastiskai- kauno-mokyklu- pertvarkai/#. Plane numatytas Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimas, prijungimas prie Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos nuo 2016-08- 31. Reorganizuojant prijungimo būdu, prijungiamo asmens veikla pasibaigia ir jo teises bei pareigas perima kitas juridinis asmuo.

Šaltinis: Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano 3 priedas

 

Tokia naujiena, Kauno „Žiburio“ pagrindinei mokyklai, buvo tarsi griaustinis iš giedro dangaus, – savivaldybė tarsi pamiršo, jog 2013 metais ši mokyklą jau buvo kartą pertvarkyta vykdant mokyklų tinko pertvarką ir kad 2015 m. vasarą Kauno meras viešai teigė, jog mokyklų tinklo pertvarką baigė http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kuo- baigesi-kauno- mokyklu-reforma- 702125, bei žadėjo likusias mokyklas modernizuoti ir atnaujinti pastatus. Tačiau skambūs pažadai, liko neįgyvendinti.

Apie staiga suplanuotą naują pertvarką, mokyklos bendruomenė sužinojo, tik šių metų pradžioje paskelbus, apie Kauno bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų bendrąjį planą (http://www.kaunas.lt/2016/01/svarbi-informacija/rengiamas- kauno-bendrojo-ugdymo-mokyklu- tinklo-pertvarkos- 2016-2020- metu-bendrasis- planas/), kai eilė pradinukų tėvelių jau buvo pateikę prašymus priimti į pirmą klasę. Šių vaikų ir jų tėvelių lūkesčiai niekam nesvarbūs,pasirodo reorganizaciją galimą suplanuoti žaibiškai.

Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje, šis sprendimas priimtas pagal vieną kriterijų –ekonomiškumo (panašiai kaip apie UAB), neanalizuojant pačių mokyklų paskirties, ignoruojant mokyklų bendruomenių nuomonę ir jų argumentus. Tarybos posėdyje buvo išsakyta, jog mokinių skaičius mažėja, todėl sujungus mokyklas, bus sutaupyta lėšų bei pasiūlyta balsuoti „už“. Taip pat buvo paminėti, dėl atlyginimų streikuojantys mokytojai, ir kad neva anksčiau valdžiusieji, jau turėjo priimti tokį sprendimą, bet nesiryžo, tad dabar reikia tai padaryti (nors kaip minėta, Kauno meras dar pernai teigė, jog mokyklų pertvarką baigė, tad apie ką čia buvo kalbama, neaišku), pasakyta ir tai, jog tie, kurie pasisako prieš šį sprendimą, turbūt ruošiasi rinkimams.

http://www.kaunas.lt/taryba/tarybos-posedziu- irasu-archyvas. Aišku, tokių vertinimo kriterijų nerasite Lietuvos Respublikos teisės aktuose, kurie reglamentuoja mokyklų tinklo pertvarką ir pačią švietimo sistemą, tačiau eilė tarybos narių, kurių balsų daugumą sudaro, vieningai nubalsavo. Kiti tarybos nariai tokie „vieningi“ nebuvo, jie teikė savo pasiūlymus bei turėjo kitą argumentuotą nuomonę, 15 asmenų nubalsavo prieš.

 Mokyklų bendruomenių atstovai, dalyvavę tarybos posėdyje, atsakyti į tarybos narių argumentus, galimybės neturėjo. Mokyklų bendruomenių atstovams suteikė tik po 1 min. (vienam asmeniui viena minutė, ilgiau kalbantiems išjungia mikrofonus), pasisakyti iki tarybos narių pasisakymo, o atsikirsti žodžio nebedavė.

 Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos ir mikrorajono bendruomenės 1601 parašais, išreikštas nepritarimas reorganizacijai, bei raštu išdėstyti nesutikimo argumentai, nugulė kažkur valdininkų stalčiuose, apsimesta lyg jų net nebūtų. Viskas vyko formaliai, iš anksto nusistačius, kad nepaisant jokių bendruomenės nuomonių ar pasiūlymų, sprendimo projektas nebus keičiamas.

Tuo tarpu Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos bendruomenės atstovai, argumentuotai prašė Kauno savivaldybės tarybos narių, nepritarti, pateiktam Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimui, bei siūlė sprendimą atidėti.

 Raštu, pateiktu gerokai iki posėdžio, buvo atkreiptas dėmesys, jog planuojama reorganizuoti tik 2013 metais savivaldybės tarybos sprendimu struktūriškai pertvarkytą mokyklą (vidurinė buvo pertvarkyta į pagrindinę) ir jos veiklą pabaigti. Būtent dėl šios pertvarkos, mokykla neteko dalies mokinių (iki jos mokykloje buvo didesnis nei optimalus mokinių skaičius), ją turėjo palikti vyresni mokiniai, o kartu su jais išeidinėjo, ir dalis jaunesnių, – jų broliai ar seserys. Šiame kontekste kyla ir pagrįstas klausimas, argi 2013 metais mokykla buvo pertvarkyta į pagrindinę tam, kad po kelių metų jos veiklą pabaigti. Juk tokiu principu galima uždaryti daugelį mokyklų (pirma pertvarkom, tokia pertvarka sumažinam mokinių skaičių, o po kelių metų „nustembam“, kad mokinių skaičius sumažėjo ir pabaigiam jos veiklą). Tokiais sprendimais pažeidžiami ir teisės aktai. Mokyklai, kurios struktūra pertvarkyta, pagal teisės aktus turi būti teikiama pagalba, o ne sprendžiama dėl jos veiklos pabaigos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 37 punkte numatyta, kad pertvarkytoms Mokykloms ir Mokykloms, kurių struktūra pertvarkoma, teikiama pagalba, skatinanti siekti geros mokinių ugdymosi kokybės ir kurti aukštos kultūros organizaciją; didinamas švietimo sistemos veiksmingumas, t. y. numatomos atitinkamos priemonės, nurodytos teisės akte (investuojamos valstybės ir savivaldybės lėšos, atnaujinama mokytojų kvalifikaciją ir t.t.).

 Dar kartą akcentuojama, jog ši mokykla iki jos struktūros pertvarkymo (iš vidurinės į pagrindinę) turėjo didelį (didesnį nei optimalų) mokinių skaičių, kuris būtent dėl pertvarkos sumažėjo. Be to, 2014 m. išėjus iš darbo mokyklos direktorei, nauja direktorė paskirta tik nuo 2015 m. pradžios. Taigi „pagalbos“ bent jau direktorės paskyrimu, mokykla sulaukė tik 2015 metais, kas vėlgi galėjo turėti įtakos mokyklos veiklai.

 Suprantama, kad pertvarkius vidurinę mokyklą į pagrindinę, savivaldybei išliko tos pačios mokyklos pastato išlaikymo sąnaudos, padidėjo mokyklos vieno mokinio išlaikymo išlaidos. 

Žinoma, jog mokyklos išlaikymas kainuoja, tačiau savivaldybės juk yra įpareigotos teikti tam tikras paslaugas, nepaisant jų ekonominio pagrįstumo, nes tai būtina visos bendruomenės gerovei.  

Mokykla atlieka šviečiamąją, kultūrinę, socialinę funkciją, mokykla nėra privatus juridinis asmuo, kuriam svarbiausi dalykai yra pelnas, todėl mokyklos reorganizavimas, negali būti tapatus uždarosios akcinės bendrovės reorganizavimui.

 Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje mokinių skaičius, jau nuo 2016 mokslo metų, didės (eilė pradinukų tėvelių jau yra pateikę prašymus priimti į pirmą klasę ir t.t.). Todėl bendruomenei kyla pagrįstas klausimas, kodėl priimamas toks skubus sprendimas, būtent tada, kai mokinių skaičius pradeda didėti. Ar ne dėl to, šis sprendimas toks skubus, kad kitais metais mažu mokinių skaičiumi savivaldybė vadovautis negalės! Be to, mokinių skaičius didėja, nepaisant užstrigusio teigimo, jog vaikų skaičius mažėja. Juk dar pernai Kauno savivaldybė sprendė ką daryti su netelpančiais į darželius vaikais http://www.kaunas.lt/2015/06/naujienos/kaunas-rado- buda-kaip-per-metus- panaikinti-vietu- darzeliuose-trukuma/ (priėmė spendimą dalinti po 100 Eur 

kompensaciją, kad galėtų eiti į privačius). Ir pačiame Kauno bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 plane dėstomos viena kitai prieštaraujančios, jokios logikos neturinčios nuostatos. Nurodoma, jog ikimokyklinių vaikų skaičius didėja, tačiau mokyklų skaičius kažkodėl mažinimas, pamirštant jog, šie vaikai pradės lankyti mokyklas. Teigiama, kad bendrojo mokyklų tinklo pertvarka būtina, nes Kaune akivaizdžiai nepakanka vietų miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose, todėl pertvarkant įstaigų tinklą, reikia padidinti ikimokyklinio ugdymo vietų skaičių (Plano 7.5 punktas)? Kaip tai siejasi su mokyklų naikinimu, į kokias gi mokyklas eis šie vaikai?  

Kauno bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrajame plane, yra

 

ir daugiau prieštaravimų. Pavyzdžiui, iš plano matyti, jog į „Žiburio“ pagrindinės mokyklos

 

patalpas iki 2017-08- 31 planuojama perkelti Suaugusiųjų mokymo centrą, nors plane įrašyta, jog

 

Kauno miesto mokinių skaičius, suaugusiųjų mokykloje mažėja. Tai mažų mažiausiai parodo,

 

Savivaldybės planavimo proceso nenuoseklumą, suaugusiems, kurių skaičius mažėja atiduota

 

vaikams pritaikytas patalpas, o vaikus, kurių skaičius didėja, iškrausto. Lietuvos Respublikos

 

įstatymai nesuteikia teisės Lietuvos Respublikos valdžiai (tiek įstatymų leidybos teisę turinčiai, tiek

 

ir vykdomajai, bei savivaldos) suteikti išskirtines sąlygas vieniems Lietuvos Respublikos

 

piliečiams, bloginant kitų Lietuvos Respublikos piliečių padėtį, šiuo atveju – vaikų.

 

Šiame planavimo procese supratimo apie vaiką, jo aplinką, gerovę, ir visą bendruomenę

 

nebeliko. Priimant sprendimą buvo visiškai ignoruota bendruomenės nuomonė. Daugiau nei 1601

 

bendruomenės parašų išreikštas nesutikimas reorganizacijai rodo, jog ši mokykla yra labai

 

reikalinga. Net ir pačiame plane nurodoma, jog būtent joje mokosi 82 proc. seniūnijos vaikų (šis

 

skaičius, beje didžiausias iš visų Kauno seniūnijų mokyklų). Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla

 

yra saugioje, strategiškai patogioje vietoje, prie jos nėra judrių gatvių. Mokyklos padėtis ypač

 

palanki ugdymo procesą organizuoti netradicinėse žaliosiose erdvėse, vykdyti gamtamokslinius,

 

ekologinius, sveikos gyvensenos projektus, organizuoti ugdymą netradicinėse aplinkose. Mokykla

 

yra atnaujinta ir iš dalies renovuota, turi didelį stadioną. Mokykla aprūpinta reikalinga mokymo

 

įranga ir mokymo priemonėmis, joje yra tinkama edukacinė aplinka. Mokykla turi plačias

 

bendradarbiavimo galimybes, yra pasirašiusi įvarias bendradarbiavimo sutartis su universitetais, bei

 

kitomis įstaigomis. Tad teigti, jog kitoje ugdymo įstaigoje vaikams bus geriau, jokio pagrindo nėra.

 

Priešingai, bendruomenės nuomone, Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla, yra labiau tinkamama

 

vaikams, bei turi geresnes ugdymo sąlygas ir jei ką jungti, tai jungti reikia būtent, prie Kauno

 

„Žiburio“ pagrindinės mokyklos.

 

Kauno „Žiburio“ pagrindinę mokyklą lanko ir vaikai, kuriems reikalingas ypatingas

 

pedagogų dėmesys, dalis vaikų yra iš nepilnų ar socialiai remtinų šeimų, patenkantis į specialiųjų

 

poreikių ir rizikos grupes. Mokyklos pakeitimas iškeltų jų šeimoms nemažai naujų problemų,

 

susijusių su vaiko kelione į mokyklą. Dėl padidėjusių išlaidų ir laiko sąnaudų dalis tokių vaikų gali

 

palikti mokyklą ir jos nebelankyti. Vaikams būtų sunku pasiekti Kauno technologijos universiteto

 

Vaižganto progimnaziją, kadangi tektų į mokyklą važinėti visuomeniniu transportu. Susisiekimas

 

tarp šių mokyklų yra sudėtingas (kas nurodyta ir savivaldybės patvirtintame Plane) bei nesaugus,

 

būtų neužtikrintas vaikų saugumas nei šviesiu, nei tamsiu paros metu. Pažymėtina ir tai, jog tik kai

 

kurie tėvai galėtų vežti vaikus į mokyklą, o ir šie, jei jau reiktų vaikus vežioti, pasirinktų kitą

 

mokyklą. Tad planuojamas rezultatas, bet kuriuo atveju liktų nepasiektas.

 

Kauno miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų

 

bendrajame plane nurodyta, jog jis yra skirtas mokymo ir mokymosi kokybei mokyklose gerinti,

 

švietimo prieinamumui užtikrinti skirtingo amžiaus ir socialinių grupių asmenims, pagal bendrojo

 

ugdymo mokyklų ir neformaliojo švietimo programas, didinti mokyklų ekonomiškumą, laiduoti

 

sveiką mokymosi aplinką ir saugų kelią į mokyklą. Jau dabar, nemaža dalis miesto mokyklų yra

 

perpildytos, todėl jų tinklo mažinimas, tampa nesuprantamas. Sumažinus mokyklų skaičių ir

 

perkėlus mokinius į kitas ugdymo įstaigas, padaugėja besimokančių mokinių klasėse kiekis, o tai

 

jau yra nesuderinama su aukštesne švietimo kokybe, o saugus kelias į mokyklą tampa tik

 

Siūloma atsižvelgti į bendruomenės poziciją, bei į savivaldybių pareigą turėti pakankamą

 

švietimo įstaigų tinklą ir apsvarstyti galimybę leisti, Kauno Žiburio pagrindinei mokyklai kaip

 

savarankiškam juridiniam asmeniui, vykdyti numatytas ugdymo programas.

 

Manoma, jog savivaldybės atstovai atsakydami į šį straipsnį, greičiausiai pakartos išmoktą

 

monologą (sprendimas nepopuliarus, bet reikalingas, mokinių skaičius mažėja, sujungus mokyklas

 

padidės mokytojų atlyginimai, pagerės ugdymo kokybė ir pan.), tarp kurių atsakymų į

 

bendruomenei, o kartu ir visai visuomenei rūpimus klausimus, nerasime.

 

Tuo tarpu kyla pagrįsti klausimai, kodėl planuojama reorganizuoti jau pertvarkytą mokyklą, ir

 

jos veiklą kaip juridinio asmens pabaigti? Juk mokyklai, kurios struktūra pertvarkyta, pagal teisės

 

aktus turi būti teikiama pagalba, o ne sprendžiama dėl jos veiklos pabaigos. Kodėl reorganizacija

 

suplanuota, neatsižvelgiant į tai, jog mokinių skaičius Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje jau

 

nuo 2016 metų didės. Ar šis sprendimas buvo toks skubus dėl to, kad kitais metais, jo dėl

 

padidėjusio mokinių skaičiaus priimti galima nebus? Į kokias mokyklas eis vaikai, kurie praeitais

 

metais netilpo į darželius? Ar jiems taip pat bus dalinama 100 Eur kompensacija, ir pasiūlyta

 

mokytis privačiose mokyklose, kur mokslas kainuoja žymiai brangiau? Ar mokslas taps verslu? O

 

gal ateinančiais metais bus sprendžiama ką daryti su netelpančiais į mokyklas vaikais ir/ar

 

atidarinėjamos uždarytos (ar steigiamos naujos) mokyklos?

 

Kaip būtų sutaupytos lėšos dėl mokyklos reorganizacijos? Kiek reikėtų išmokėti išeitinių

 

atleidžiamiems darbuotojams? Kuo vienos ugdymo įstaigos dalinė renovacija yra geresnė už kitos

 

ugdymo įstaigos dalinę renovaciją? Kurio pastato pilna renovacija būtų pigiau: paveldo ar

 

nepaveldo? Kodėl Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla turi būti gelbėjimosi ratu, kitai ugdymo

 

Kaip gali padidėti dėl reorganizacijos atleistų mokytojų ir/ar kitų darbuotojų atlyginimai? Juk

 

dėl mokyklų reorganizacijų procesų mokytojų skaičiaus nuolat mažėjo. Pačiame Plane nurodyta,

 

jog per 5 metus Kaune sumažėjo daugiau kaip 600 mokytojų. Tad nereikėtų slėpti, kad nemaža dalis

 

šiuo metu dirbančių mokytojų, prarastų darbo vietas ir būtų priversti jo ieškotis kitur, o tai

 

neprisidėtų prie socialinės įtampos procesų mažinimo.

 

Kas atlygins, galimai patirtą turtinę ir neturtinę žalą už tai, kad priverstinai bus nutrauktas

 

mokymo procesas Kauno Žiburio pagrindinėje mokykloje (numatytas sutartinių įsipareigojimų

 

pagrindu), vaikams sukeltos adaptacijos kitoje mokykloje problemos, nesaugios ir ilgai trunkančios

 

kelionės į mokyklą. Kas atlygins turtinę ir moralinę žalą vaikų tėvams, kurie specialiai įsigijo butus

 

šalia mokyklos, kad jų vaikai būtų saugūs ir mokytųsi šioje mokykloje? Tuo atveju, kai atsiranda

 

tiesioginė žala, įstatymų nustatyta regreso tvarka, gali tekti ją (visą ar iš dalies) išieškoti iš atsakingų

 

už žalos padarymą asmenų. Dėl šiuo metu valdžios vykdomų skubių, neaiškiais motyvais grįstų

 

eksperimentų, kenčia daugybė vaikų, taip pat jų tėvai ir pedagogai. Kas prisiims atsakomybę už

 

galimai nesąžiningą administravimą?

 

Koks yra tikrasis šios skubios reorganizacijos tikslas? Kažkam, kažkur prireikė patalpų ar

 

sklypo? O gal pagrindinis tikslas – nutrinti šią mokyklą nuo miesto paviršiaus? Kuo Kauno Žiburio

 

pagrindinė mokykla nusipelnė tokios valdžios „meilės“? Galbūt pagaliau įvardykime, viską savais

 

vardais ir pasakykime tiesą sau ir kitiems.

 

Prašome, išgirsti bendruomenės nuomonę ir tikimės, kad tai ir liks tik planu.

 

P.S. Kauno mokyklų (savivaldybės įstaigų) vadovų ir jų pavaduotojų žodžio laisvė, kurią jie

 

turėjo nuo nepriklausomybės atkūrimo, prieš minėtą tarybos posėdį buvo apribota, tad žiniasklaidos

 

atstovai galės gauti jų interviu (ne tik šiuo, bet ir bet kuriuo kitu klausimu), tik tada kai mokyklos

 

vadovai suderins savo atsakymus su savivaldybe. Žemesnes pareigas einantiems darbuotojams (pvz.

 

mokytojams) šie ribojimai, dar didesni. Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikimo

 

visuomenei tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 18 d. administracijos direktoriaus įsakymu

 

Nr. A-440 12 punktas numato, jog „Savivaldybės įmonių, įstaigų interviu žiniasklaidai teikia tik jų

 

vadovai ir pavaduotojai ar juos pavaduojantys asmenys. Žemesnes pareigas einantys darbuotojai

 

gali teikti informaciją (interviu) žiniasklaidai tik išskirtiniais atvejais ir tik su savo tiesioginio

 

vadovo leidimu.“ Šio įsakymo 13 punktas nustato, jog „Savivaldybės įmonių, įstaigų darbuotojai

 

prieš teikdami informaciją (interviu) žiniasklaidai tai privalo suderinti telefonu arba elektroniniu

 

paštu (viesieji.rysiai@kaunas.lt) su Ryšių su visuomene poskyriu.“ https://www.e-

 

tar.lt/portal/lt/legalAct/eb1bdc60d64411e583a295d9366c7ab3

Facebook komentarai
Back To Top