skip to Main Content

Raimondas Navickas

 

Kodėl privataus verslo kontorėlė apsimetinėja „žmogaus teisių stebėjimo institutu“? Skaudūs, bet teisingi Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininko Vytauto Budniko pastebėjimai

Paskutinis skandalas su negailestingai išmesta vėžių susirgusia ŽSTI vadove, davė visuomenei vieną naudingą rezultatą.

Pagaliau paaiškėjo – kas per akmenširdžiai verslinykai slypi už abejotinos reputacijos kontorėlės skambiu „žmogaus teisių stebėsenos instituto“ užvadinimu. Daugeliui pagaliau atsivėrė akys į tuos „dalininkus“ bei jų vystomo biznelio siekius ir kraupiai cinišką etiką.

V.Budniko tekstas – būtent apie tuos skaudžius praregėjimus:
———————–

„…A. Pemkus neslepia, jog santykyje su D. Šakaliene nėra nieko asmeniško – tai tik verslas. Šie žodžiai, kuriuos D. Šakalienė paminėjo televizijos laidoje, iš tiesų paradoksaliai tiksliai nusako dalininkų požiūrį į ŽTSI kaip verslo (!) įmonę.

O verslui, suprantama, svarbiausia – darbuotojo naudingumas įmonei, o ne visuomenės interesai. P. Dovilei galiojo negailestinga taisyklė „nuvarytus arklius nušauna“. Laukinis kapitalizmas nepasižymi socialiniu atsakingumu, atmeta moralės normas.

Laukinio kapitalizmo įrankis vadinamoji liberali demokratija, kuriai, anot ŽTSI dalininko Dainiaus Pūro, Lietuvoje vis dar priešinasi pakankamai gausios jėgos. Tikėtina, jog ŽTSI dalininkai savo instituto veikla ir siekia, kad tos jėgos greičiau išsektų.

ŽTSI žmogaus teisių klausimais konsultuoja mūsų valstybės vadovus ir Seimo narius. Jo atstovų ekspertines išvadas aktualiais žmogaus teisių klausimais dažniausiai skelbia šalies žiniasklaida. ŽTSI teikia ataskaitas Jungtinėms Tautoms apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje.

Taigi nuo vertybinių šio instituto darbuotojų nuostatų, kurios, tikėtina, privalo sutapti su dalininkų pažiūromis (p. Dovilės, matyt, nesutapo), priklauso tarptautinės bendruomenės požiūris į demokratijos būklę Lietuvoje. Tuo būdu ŽTSI yra tam tikras instrumentas, kuris įtakoja mūsų valstybės tarptautinį vertinimą.

Ir štai „netikėtai paaiškėja“, kad autoritetingas žmogaus teisių stebėtojas ir ataskaitų apie žmogaus teisių būklę Lietuvoje sudarytojas ŽTSI atstovauja trim privatiems asmenims, kurių pagrindinis tikslas yra jų įmonės nauda.

pagrįstai kyla antras klausimas: kokiu teisiniu pagrindu ir kas perdavė teisę privačių asmenų grupei reguliuoti šalies NVO plėtrą ir nustatyti jų veiklos prioritetus?

ŽTSI dalininkai negali būti suinteresuoti, kad žmogaus teisių pažeidimų šalyje mažėtų, nes tai prieštarautų verslo interesams. Tolerantiška ir darni visuomenė be įvairiausių fobijų ne itin palanki tokio teisių „verslo“ terpė.

Tad neverta stebėtis, kad fobijos turi būti eskaluojamos: „šešėlinėse“ ataskaitose apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, kurias rengia ŽTSI, visada rasis daugiau vietos neapykantos kurstymo, ekstremizmo, rasizmo, homofobijos, ksenofobijos, romų diskriminacijos ir netgi antisemitizmo apraiškoms.

mūsų visuomenė yra savotiška ŽTSI dalininkų ir kitų analogiškų privačių įstaigų verslo sėkmės įkaitė – kuo daugiau žmogaus teisių pažeidimų valstybėje, tuo daugiau naudos gali tikėtis žmogaus teisių verslo dalininkai. Juo daugiau skundų dėl pažeidžiamų žmogaus teisių, juo daugiau lėšų analogiškos įstaigos gali tikėtis iš Europos komisijos, Šiaurės ministrų tarybos ar kitų tarptautinių institucijų „pažeidžiamiausių“ visuomenės grupių programoms finansuoti.

Kaip minėta, trijų fizinių asmenų valdomas ŽTSI formuoja tarptautinės bendruomenės nuomonę apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje. Suprantama, padėties vertinimas priklauso ne vien nuo faktų, bet ir nuo vertintojų intelekto, dvasinės brandos, vertybinių ir moralinių nuostatų. Pastaruosius ŽTSI dalininkai atrenka pagal savo vertybines nuostatas.

Ar šio instituto žmogaus teisių padėties vertinimas gali būti objektyvus ir kokios yra jo dalininkų vertybinės bei moralinės nuostatos, galima spręsti iš jų požiūrio į buvusios ŽTSI direktorės teises.

Lietuvoje įregistruota apie 16 tūkst. nevyriausybinių organizacijų. Tačiau neaišku, kiek iš jų yra privačių, finansuojamų, kaip ir ŽTSI, „institutų“, „fondų“ ir „centrų“, imituojančių žmogaus teisių veiklą ir eikvojančių įvairių fondų lėšas lobistinių grupių užsakymams.

Visuomenė privalo žinoti, kam šie „fondai“, „centrai“ ir „institutai“ atstovauja, kas juos finansuoja, nes nuo to priklauso valstybės demokratijos lygis.

Aktyvūs visuomenininkai ieško būdų, kaip suvaldyti spekuliacijas žmogaus teisėmis ir su tuo susijusį piktnaudžiavimą…

…siūlo pasinaudoti Izraelio patirtimi, kur priimtas NVO skaidrumo įstatymas, nustatantis, jog nevyriausybinės organizacijos, kurių daugiau nei pusę biudžeto sudaro iš užsienio valstybių vyriausybių ar agentūrų gaunamos įplaukos, įpareigojamos šį faktą nurodyti visose savo publikacijose.

Tokių nevyriausybinių organizacijų atstovai, lankydamiesi Knesete, privalo segėti lobisto ženklelį, kaip ir komercinių struktūrų lobistai, – taip aiškiai įvardijama, kieno interesams atstovauja (už kieno pinigus dirba) NVO atstovas. Nesilaikantiems įstatymo reikalavimų numatytos baudos.

Ir tai nelaikoma demokratijos suvaržymu. Izraelio vadovai mano, kad užsienio valstybių finansuojamos Izraelyje veikiančios NVO privalo tai deklaruoti, priešingu atveju jos laikomos užsienio valstybių instrumentu, galinčiu įtakoti Izraelio politiką ir keliančiu pavojų šalies vidaus stabilumui….“
————————-
IMHO, po pastarosios istorijos tas ŽSTI yra morališkai mirusi įstaiga.

Ką ji bedarytių kokias pastangas bedėtų – visi aiškiai supranta, jog tai yra trijų biznierių privatus kromelis, sukantis versliuką jų – o NE Lietuvos žmonių naudai.

Kuo greičiau ta žlugusios reputacijos privati kontora užsidarys – tuo visiems bus geriau. Žmogaus teisėms – pirmoje eilėje.

 

Facebook komentarai
Back To Top