skip to Main Content
Kodėl nėra vienybės net prieš rinkimus?

Kodėl nėra vienybės net prieš rinkimus?

Kaip sakydavo ir rašydavo „tarybinė“ ir dabartinė „tarybinė“ neberašo  ir nesako liaudis du lietuviai -dešimt partijų. Čia gal švelniai pasakyta ,bet teko girdėti, kad smulkiąsias partijas norėjo apvienyti centro partija, deja. Nepavyko. Dėl ko? Nepabuvę  seime kiekvienas norintis į jį patekti ir atstovauti tautą ar save, įsivaizduoja -to verti: tik neturi pinigų ,kad ten pakliūti dažnas daug kalba ,bet nedaug pasako, o padirbėti visų labui tik vienetai dirba, o ir tie į jokius sąrašus net nesiveržia. Neužtenka pritarti vienai ar kitai jėgai, bet reikia jai ir dirbti, o ne malti…

 

Dirba dažniausiai idealistai, o seime ,valdžioje-materialistai, komformistai, pavogę  vieną kitą pinigą(gali tai būti ir daiktų pavidalu-pvz.; iškirtę  tėvų girią, apvogę kolūkį, gal kaimyną, brolį, tėvus).ir ,jau ta žuvis save laiko ne mailiumi ir nori išplaukti į platesnius vandenis, bet neturi vilkiko. Vilkikais partijose būna žinomi žmonės, daug būnantys viešoje erdvėje, bet mažokai organizuoti ir paskirstantys darbus, bei reikalaujantys veiksmų iš kiekvieno. Dažnai eruditai neišgali iš savo lėšų valdyti partiją, bet pasiima greta „pinigų maišą“. Mažai tautai žinomą verslininką ,kuris  ir patraukia reitingus žemyn nevienodai-pagal maišo svorį. Nes tauta žino-pirmas milijonas -būtinai vogtas ir negali net minties prileist, kad galima jį uždirbt, bet nebūtinai  kabinete prie kampo sėdint. Tuos „milijonus“ norint „pavogt“ ar uždirbt reikia aukot laiką ir save, nes visada ir policija tą žino-lengviau pas mus pavogt-juk niekas nebaudžia. Todėl, kai koks buv. kolūkio ar fabriko  direktorius nori pakliūt į seimą -jam tauta atveria duris-tu jau prisivogęs-seimo durų neišneši, o dirbti seime -gali ir vagis ,ar durnius, melagis koks-juk netikrina melo detektoriumi  .

Tačiau bemaž visi einantys sąrašų priekyje ir toliau  tikisi, kad tauta užvilks ant to „stalo“(it striptizui šokti)savo jėgom, kaip žymiame I.Repino paveiksle „Burlaki na Volge“. Ir kaip susitarę nedirba, nei per nago juodymą. Tikrai „Drąsiaus“ vardo ir aukos partijai pritaria daugelis iš tautos ,bet be Neringos netenka girdėti ir matyti, kitų nuomonės, nors spaudoje  ir jei atsiranda tik prieš rinkimus. Tiražas laikraščio ()ar laidų youtube yra dešimtis tūkstančių ir jei visi balsus juos matantys ir skaitantys atiduotų vienai partijai-galbūt ji peržengtų barjerą, o čia gavosi, kad daug balsų centro partija buvo priversta ne prieš valią išmėtyti, o kitas elektoratas nepasisuko .

Ir sąrašus šlifuokime partijose pagal įdirbį visuomenei už ačiū, tik tokie ,kurie užsidirba, kad išdalinti savo laiką ir lėšas tautai ,Valstybei gal ir gali, jei turi noro ir jėgų jai tarnauti. Sužinai apie  sąraše esanti tik  iš sąrašo prieš rinkimus ,aišku ,ne iš kriminogeninės statistikos(jei rinktų policiją-juos visi pažįsta-tik ne visi jiems turi už ką asmeniškai padėkoti).Ne tik savo kaime tas žmogus gali turėti elektoratą, bet didelį ratą pažįstamų(vėl pvz. generalinis komisaras, kiek turi pavaldinių),bet ne visi pažįstami ar buvę draugai už jį balsuos, jei su kiekvienu nepakalbėsi ar rankos nepaspausi. Kartais tik tiek ir užtenka, bet jei tas kandidatas yra pažįstamas ir iš neigiamos pusės, vėl klausimas ar surinks kelis balsus.

Dar svarbi lietuviui savybė-pavydas(po malimo liežuviu),jis dažnai neriks už save protingesnio, konkurento, ar kaip minėjau „sąžiningai“ užsidirbusio turtingesnio. Dėl ko yra daug visuomeninių judėjimų, kuriose prieš rinkimus nesusivienija-visi ten lyderiai. Visi sąlyginai  biedni (ne dvasiškai galbūt),bet su didelėmis ambicijomis. Niekas neina pas lyderį siūlytis ko nors padėt. Dar prieš penkiolika metų būdavo ,kad ateina ir pasisiūlo ir už ačiū dirba ,kiek reikia. Dabar nei „Lyderiai“, nei sąrašiniai nedirba ir neturi komandų. Prie to globalaus feisbuko visiems atrodo, kad esi „verchas“, o kai išeini į gatvę su kauke-nieks tavęs jau nei pažįsta, nei bijo, nei gerbia.

Patikrinta praktika-„Mušk savus ,kad svetimi bijotų“-nepasiteisina, visgi žmonės nori tvarkos, orumo, kažkokio nors minimalaus ,pagarbos mažesniam jausmo ar silpnesniam padėjimo. Atmestinumas darbe, santykiuose, bendravime užvaldė ne tik feisbukus, bet ir it virusas visą pasaulį: nepagarba, pasitenkinimas kai nesiseka kitam(kuris nuoširdžiai stengiasi) ,tikėjimas. kad gyvenimas -tai loterija-rodo apie didelį skurdą tautoje, jos sąmonėje, o dvasios stiprybės neįgauna net ten kur galėtų. Dabar viskas uždaryta, visi sėdi prie ekranų ir gauna tik neigiamas emocijas, ten nėra veltui dalijama stiprybė-ją reikia užsiauginti patiems( kaip ir „kanapes“, kurias anas seimas leido augint „pluoštui“, o bėda bus šiam),atsirinkime, kas mus valdo, kas įtakoja, kaip galime mes prisidėti nors prie mikroskopinės  tiesos pergalės, pasitikrinkime ar neturime užantyje ko nors vogto ar primesto ,kas netinka tikram lietuviui. Paprastumas ir tikrumas ,bei darbštumas buvo būdingas šiai tautai. Ar tai jau  istorija? Patyčios, pavydas, svetimo valdymas ar užvaldymas- ne mums.

J.Bedalis

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));