skip to Main Content

Zigmas Vaišvila. Kuo skiriasi Centija ir dabartinė Lietuva? 2015-12-13

 

Dar š.m. liepos 9 d. Lietuvos kariuomenė paskelbė, kad Lietuva iš Vokietijos pirks šarvuočius „Boxer“. Dar vasario mėn. Krašto apsaugos ministras J. Olekas paskelbė planuojamą išleisti sumą – 350 mln. EUR. Prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovai tą pačią dieną pranešė, kad dėl konkrečių kontraktų šalies vadovė nešauks Valstybės gynimo tarybos. 

 

Lietuvai be konkursų apsisprendus, iš ko ir ką pirks, tik iš leidinio „IHS Jane‘s Defence Weekly“ pranešimo sužinojome, kad informacijos užklausos išsiųstos Prancūzijos „Nexter Systems“, Suomijos „Patria“, Vokietijos „Krauss-Maffei Wegmann“, Izrael’io „Elbit Systems“, Italijos „Iveco“, Lenkijos „Wojskowe Zaklady Mechaniczne“, Šveicarijos „General Dynamics European Land Systems“, bei dviem Turkijos įmonėms: „FNSS Savunma Sistemleri“ ir „Otokar“.

8-ių ratų kovines pėstininkų mašinas gamina Prancūzijos „Nexter Systems“ – VBCI, Suomijos „Patria“ – „Patria“, Vokietijos KMW – „Boxer“, Italijos „Iveco“ – „Freccia“, Šveicarijos koncernas – „Piranha 3“ ir „Pandur 2“, Tukijos FNSS – PARS, „Otokar“ – ARMA. Izraelio „Elbit Systems“ šarvuočių negamina, ji gamina gamintojams ginkluotės ir jos valdymo sistemas. 

 

Be abejo, pasiūlymai gauti įvairūs, todėl pirminio pasirinkimo apgynimui Respublikos Prezidentei vistik teko sušaukti Valstybės gynimo tarybą. Gruodžio 10 d. VGT vienbalsiai nusprendė, kad pirksime 88 šarvuočius „Boxer“ iš Vokietijos įmonės „Artec“. Kaina – iki 400 mln. EUR. Tarpininkui OCCAR sumokėsime 3 mln. EUR. Kiek kainuos Lietuvoje steigtina techninio aptarnavimo ir logistikos bazė – nepaskelbta. 

 

„Boxer“ šarvuočių Vokietijos, Prancūzijos ir Anglijos kariuomenei programa pradėta 1990 m. 1999 m. iš šios programos pasitraukė Prancūzija ir sukūrė savo VBCI 8-ių ratų šarvuotį. 2001 m. į šią programą įsijungė Olandija. 2002 m. sukurtas bazinis „Boxer“ modelis, kuris šiose šalyse turi po 4 savas modifikacijas. 2003 m. Anglija išstojo iš šios programos ir baziniu modeliu pasirinko šveicarišką „Piranha 5“. 

 

Nerimsta profesionalų diskusijos Lietuvoje, ar brangiausias Lietuvos kariuomenės istorijoje pirkinys nesibaigs tarptautiniu skandalu, nes Lietuva kelia itin mažus reikalavimus būsimųjų šarvuočių apsaugai nuo priešo ginklų Viešai paskelbta, kad kovinių pėstininkų mašinų įgulos apsaugos lygis turi atitikti ne mažesnį kaip NATO standarto STANAG 4569 antrąjį lygį, nors jų yra net šeši lygiai, o apsauga nuo granatų ir minų sprogimų turi būti ne mažesnė nei to paties standarto 2a/2b lygis. Reikalaujamas ginkluotės bokštelis, kuriame būtų sumontuotas ne mažesnio nei 25 mm ir ne didesnio kaip 40 mm kalibro automatinis pabūklas bei 7,62 mm belgiškas kulkosvaidis „FN Herstal“. 

Nurodytas STANAG 4569 2-ojo lygio standartas numato, kad šarvas privalo apsaugoti įgulą nuo iš 30 metrų atstumo iššautos 7,62 kalibro kulkos bei nuo po ratu, vikšru arba kėbulo centru sprogusios 6 kilogramų minos, numatytas 30 metų tarnavimas. Tai apsaugo įgulą ir transportuojamus 8 karius nuo „Kalašnikov“ automato ugnies ir standartinės prieštankinės minos. 

Taigi, reikalavimai šarvuočiui minimalūs, o kaina? Buvęs kariuomenės vadas V. Tutkus viešai aiškino, kad „Boexer“ kainos padidintos bent 35%. Viešai skelbiama, kad dauguma KAM gautų  pasiūlymų numato ne mažesnį nei STANAG 4569 3-io lygio standartą. Nežinome duomenų ir komplektacijos, nesame specialistai, tačiau „pasigooglinus“ atsiranda dar klausimėlis – kodėl šių šarvuočių kaina bene dvigubai didesnė nei šiuolaikinių tankų? Matyt, taip turi būti. Tačiau…

 

Slovėnijos vyriausybė 2006 m. nusprendė pirkti iš Suomijos „Patria“ šarvuočius kariuomenei už 275 mln. EUR. Dėl korupcijos sudarant šią sutartį nuteistas Slovėnijos ministras pirmininkas Janezas Jansa, kariuomenės pareigūnai, tarpininkas Austrijoje, atsistatydino „Patria Oyj“ prezidentas Jorma Wiitakorpi. Tiesa, byla dėl penkių „Patria“ vadovų korupcijos, nesurinkus pakankamai įrodymų, nutraukta šių metų vasaryje. 2012 m. jau kita Slovėnijos vyriausybė nutraukė šią sutartį. 

Kroatijos kariuomenė 2007 m. užsakė labai panašų į lietuvišką pasirinkimą kiekį šarvuočių – 84 „Patria“. Tiesa, jų kaina kuklesnė nei lietuviška – 112 mln. EUR. „Patria“ bylą tiriantys Suomijos pareigūnai dėl šios sutarties nurodė pagrindinius korupcijos veikėjus – buvusius Kroatijos prezidentą Stjepaną Mesiči ir ministrą pirmininką Franjo Gregurič, du Kroatijoje žinomus verslininkus.

 

Jei išdėsčius šiuos faktus, kas nors dar abejoja, kas Lietuvoje nusprendė, kad reikia pirkti šią prekę – 8 karius ir 3 narių įgulą už dviejų šiuolaikinių tankų kainą gabenančias pėstininkų kovines mašinas, iš ko pirkti ir už kokią kainą pirkti, tai siūlau dar kartą ramiai sekmadienį pažiūrėti režisieriaus Raimondo Vabalo lietuvišką filmą – parodiją „Marš, marš, tra-ta-ta“, kuriame Jacobs firma skolon tiekia nuolat nežinia dėl ko kariaujančioms Centijai ir Grošijai šaudmenis. Ir net po vieną tanką. O atsiskaityti po to tenka žemėmis.

 

Jei kam nors dar neaišku, ar norėsite dar diskutuoti šia tema, manau, netruksime sulaukti  Centijos Valdovės pistoleto šūvio į orą, taip nutildant minią, išdrįsusią suabejoti Valdovės tautai skelbiama „tiesa“. 

Po šūvio Valdovė iškart paskelbė įvedanti Centijoje visuotinį tylėjimą, kad nesklistų „valstybei žalingi gandai“. 

Jei tenka taip atvirai griebtis kariškų „valstybei naudingų“ sutarčių, panašu, kad „valstybei žalingi gandai“, atvedę Lietuvą iki 2012 m. spalio mėnesio tautos referendumo rezultato, jau bus sužlugdę išskirtinai „valstybei naudingą“ taip vadinąmą Visagino AE projektą. Bent tokia paguoda Lietuvos būsimiems biudžetams…

 

Nuo kitų metų tarptautiniais klausimais nukreipti dėmesį nuo vidinių „projektų“ Respublikos Prezidentei seksis sunkiau – Lietuva nebebus nuolatiniu Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nariu, ir mūsų ambasadorė Raimonda Murmokaitė nebegalės Lietuvos vardu inicijuoti Lietuvai „išskirtinai svarbių“ klausimų svarstymo JT Saugumo Taryboje. Centijos ir Grošijos atstovai 2500-ajame tarptautinio Ryžtingų veiksmų pakomitečio posėdyje reikšmingai šūkaliojo iki pat tikro didžiojo karo pradžios, dėl kurio pradėjimo pasaulio didieji neklausė susireikšminusios Centijos Valdovės nuomonės. 

 

R. Vabalas dar 1964 metais filme – parodijoje „Marš, marš, tra-ta-ta“ toliaregiškai panaudojo būsimą šiuolaikinį graudžiai linksmą „politinio korektiškumo“ terminą. „Politiškai korektiškai“ 2015 m. lapkričio 26 dieną Lietuvos Seimas skubos tvarka priėmė net galimų teroristų globos Lietuvoje įstatymą. 

 

Facebook komentarai
Back To Top